Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Dariui Jakučiui, kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, nukentėjusiajai E. J.,

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio (10 klasių) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, teistas 2011-09-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. tyčia iš savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų. Būtent 2014 m. birželio 15 d., apie 02.30 val., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, įsibrovė į J. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, siekdamas priversti J. M. atiduoti pinigus, kojomis, rankomis bei pagaliu sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių J. M. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė J. M. muštines žaizdas virš kairio antakio, kaktos kairėje pusėje, kaktos dešinėje pusėje, kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatinio voko vidiniame krašte, krūtinkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, kairio dilbio, pereinant ant kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje nugariniuose paviršiuose, pereinant į alkūnės sąnario nugarinį paviršių, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pereinant į III-IV-V pirštų nugarinius paviršius, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatinio voko išoriniame krašte, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinės pusės IV-V-VI šonkaulių lūžimus pagal vidurinę pažastinę liniją, kairės pusės V-VI-VII-VIII šonkaulių lūžimus pagal užpakalinę pažastinę liniją, žaizdeles abiejų plaučių apatinėse skiltyse, kairio žastikaulio vidurinio trečdalio įstrižinį skeveldrinį lūžimą, kairio stipinkaulio apatinio trečdalio įstrižinį skeveldrinį lūžimą, dešinio dilbio apatinio trečdalio abiejų kaulų įstrižinius skeveldrinius lūžimus, dešinės plaštakos III-IV pirštų pamatinių falangų įstrižinius lūžimus, dėl to nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžimų su abiejų plaučių apatinių skilčių sužalojimu bei daugybinių muštinių žaizdų, nukentėjusysis J. M. mirė įvykio vietoje. Šiais vaiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat T. K. tuo pačiu metu, įsibrovus į gyvenamąją patalpą, po minėtų smurto veiksmų prieš nukentėjusįjį, tikslu surasti nukentėjusiojo pinigus, apieškojo J. M. namo patalpas ir taip pasikėsino pagrobti J. M. turtą, tačiau dėl priežaščių nepriklausančių nuo jo valios, tai yra neradus pinigų, jų nepagrobė. Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

2014-11-26 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 90-218/14(06) nurodyta, kad žaizdos J. M. kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytos šuns dantimis ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kaip ir sužalojimai aprašyti specialisto išvados akto tiriamojoje dalyje, padaryti trumpame laike vienas po kito. Žaizdos, esančios kairio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, atstumas tarp žemiau esančių dviejų žaizdelių 2 cm, o atstumas tarp žemiau esančių žaizdelių apie 1 cm; tarp žaizdos Nr. 21 ir Nr. 22 apie 1,5 cm. Neatmetama galimybė, kad J. M. dešinės rankos riešo lygyje esanti megztinio rankovės dalis galėjo būti nutraukta šuns dantimis (1 t., b.l. 97).

2014-08-06 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. MK 72/14(01) nurodyta, kad tirta J. M. kaktos-antakio odos žaizda yra muštinė, padaryta nelygiu, cilindrinių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu. Tirti pateiktas Merkio upėje rastas pagalys turi nelygų cilindrinių savybių paviršių, kokiu yra padaryta tirta odos žaizda, tačiau, ar pateiktuoju pagaliu buvo padaryta žaizda nebuvo nustatyta, nes žaizdoje užsifiksavę požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės (1 t., b.l. 156-160).

Iš 2014-09-22 specialisto išvados Nr. 11-1789 (14), 11-2183 (14) seka, kad atlikus kriminalistinį tyrimą, įvykio vietos apžiūros metu iš Merkio upės paimto pagalio ir iš J. M. namo paimtų medienos atplaišų (išskyrus atplaišą Nr. 4) mediena yra tokio paties spygliuočio medžio – eglės (Picea sp.) mediena. Tirti pateiktos medienos atplaišos, išskyrus atplaišą Nr. 4, ir tirti pateiktas pagalys anksčiau sudarė vieną visumą. (1 t., b.l. 164-171).

Iš 2015-01-09 specialisto išvados Nr. 11-2831 (14) seka, kad Merkio upės krante rastą (įvykio vietos apžiūros metu) kairės kojos sportinį batą „Adidas“ tikėtinai nešiojo T. K. (2 t.,b.l. 8-19).

Iš 2014-11-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), dalyvaujant D. K., lyginamajam tyrimui buvo paimta K. priklausannčio šuns „Kingas“ plaukai (2 t., b.l. 22-25).

2015-01-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2832 (14) nurodyta, kad ant J. M. sportinio švarko, kelnių, marškinių rasti juodi, šviesiai rudi, rudi su juodu periferiniu galu akuotiniai ir blankiai rudi ir juodi pūkiniai šuns plaukai, yra vienodi su tirti pateiktais šuns „Kingas“ plaukais (2 t., b.l. 30-33).

Iš 2015-02-06 specialisto išvados Nr. 11-3108 (14) matyti, kad J. M. sportinio švarko rankovės apatinė dalis skersai atidalinta. Siūlų galai atidalinti ne vienoje plokštumoje, smailėjantys, o tai, kaip konstatuojama spaecialisto išvadoje, rodo, kad rankovės apatinė dalis čia buvo atidalinta plėšiant. Švarkas dešinėje pusėje, vietomis per šoninę siūlę ir per dešinės rankovės alkūninę siūlę, vietomis palei šias siūles atidalintas per visą ilgį. Dešinio skverno atnara vietomis per prisiuvimo siūlę, vietomis palei prisiuvimo siūlę atidalinta nuo užtrauktuko iki dešinės šoninės siūlės ir toliau maždaug 5 cm ilgyje nugaros pusėje. Siūlių ir trikotažo galai atidalintuose kraštuose atidalinti ne vienoje plokštumoje, smailėjantys. Tai rodo, kad siūlai čia buvo atidalinti plėšiant. Taip pat tiriant rūbus buvo nustatyta, kad švarke yra kitų įvairaus pobūdžio pažeidimų: dešinio peties siūlė ties apykakle ir toliau apykaklės prisiuvimo siūlė iširusios maždaug 4-5 cm ilgyje; kairėje rankovėje viduriniame trečdalyje ties alkūnine siūle trikotažas vietomis išretėjęs; švarko priekyje dešinės pažasties srityje ties šonine siūle trikotažas atidalintas 2,5 cm ilgyje; trikotažas ties kaire šonine siūle apačioje išretėjęs; švarko priekyje įvairiose vietose yra įvairaus dydžio pavieniai kiauryminiai pažeidimai su trikotažo trūkumu, bet ar šie sportinio švarko pažeidimai padaryti šuns dantimis nenustatyta, nes pažeidimuose nėra į tai nurodančių požymių. Nustatyti tirti sportinio švarko dešinės rankovės, dešinės pusės šoninės siūlės, dešinės rankovės alkūninės siūlės, dešinio skverno atnaros plėštinių pažeidimų eiliškumo, vietų, kur prasidėjo plėšimas negalima. Tuo pačiu, nustatyti kokia kryptimi veikė jėga, suplėšiusi tyrimui pateiktą sportinį švarką, negalima, nes nėra požymių leidžiančių apie tai spręsti(2 t. b.l. 38-42).

2014-12-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(06186)-IS1-6683, nurodyta, kad atliekant psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu), UZCT testo metu įtariamasis T. K. nesąžiningai atsakė į jam užduotus kritinius klausimus (2 t. b.l. 47-61).

Nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tikrinant kaltinamojo pateiktą versiją, kad jis iki 2014 m. birželio 15 d. 3 val. nakties leido laiką su draugais, po ko sugrįžo į namus ir ten miegojo, pirmiausia atsižvelgtina į liudytojų G. B., P. A., V. U., T. K., J. A., O. G. parodymus. Iš šių liudytojų virš aptartų parodymų seka, kad 2014 m. birželio 14 d. maždaug nuo 23 val. iki birželio 15 d. maždaug 2 val. nakties jie bendrai leido laiką kartu su kaltinamuoju T. K.. Nors ne visi liudytojai galėjo tiksliai apibrėžti jų susitikimo ir išsiskyrimo laiką, tačiau abibendrinant jų nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad dalis liudytojų gan tiksliai prisiminė jų susitkimo laiką – 23 val, ir kita dalis gerai prisiminė išsiskirstymo laiką – iki 2 val nakties. Šie liudytojai patvirtino ir tai, kad T. K. į susitikimą buvo atėjęs su šunimi.

Atlikus nužudytojo J. M. medicinį tyrimą buvo nustatyta, kad jo mirtis įvyko 16 – 20 valandų iki lavono apžiūros įvykio vietoje (lavono apžiūra buvo pradėta 2014 m. birželio 15 d. 18. 30 val), tad sektų, jog J. M. mirtis galėjo įvykti tarp 2014 m. birželio 14 d. 22.30 val. – 2014 m. birželio 15 d. 2.30 val.

Todėl įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad po išsiskyrimo su draugais, T. K. turėjo galimybę nueiti iki J. M. gyvenamojo namo, įsibrauti į jį ir padaryti inkriminuojamą veiką. To nepaneigia ir liudytoja apklausta kaltinamojo motina D. K., kuri sūnaus sugrįžimo į namus laiką nurodė – apie 3 val. nakties.

Pažymėtina ir tai, kad liudytoja J. A. parodė, kad prieš išsiskirstant girdėjo, kaip T. K. siūlė eiti P. A. link miestelio, bet ar siūlė eiti vogti ji neprisimena. Tuo tarpu liudytoja O. G. patvirtino, kad apie tokį T. K. pasiūlymą jai tapo žinoma iš J. A., kuri tai papasakojo sekančią, tai yra J. M. nužudymo paaiškėjimo dieną. Be kita ko ši liudytoja patvirtino ir tai, kad iš kitų asmenų, o konkrečiai iš B. R., sulaukė prašymo tokių aplinkybių nepasakoti tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Iš liudytojo M. J. parodymų seka, kad pastarasis dar iki T. K. išeinant į susitikimą su draugais, bendravo su kaltinamuoju, ir tuo metu T. K. jam pasiūlė bendrai įvykdyti vagystę. O sekančios dienos ryte T. K., pirmiausia sutiktam M. J. iškarto papasakojo, kad buvo pas J. M., papasakojo, kad nukentėjusysis jo neįsileido, papasakojo kaip pateko į namo vidų – per langą, kad sudavė šiam pagaliu per rankas, kad stipriai sumušė nukentėjusįjį, kad persistengė. Taip pat kaltinamasis jam papasakojo kur paslėpė galimus įkalčius (rūbus), papasakojo, kad vieną batą permetė per upę, bet jie jo nerado. Taip pat liudytojas parodė, kad tą pačią dieną, jau būnant miestelyje, kai buvo žinomas įvykis apie senio nužudymą, A. P. pasiteiravus, ar tai ne jų ( T. K. ir M. J.) darbas, T. K. prasitarė, jog tai jis persistengė.

Vertinant tokius liudytojo M. J. parodymus, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu, nes jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys – tai paminėtų liudytojų parodymai, kad kaltinamasis minimą vakarą ketino ir kitiems asmenims siūlė įvykdyti vagystę, tai ir netoli įvykio vietos surastas nusikaltimo įrankis (pagalys), kuris atitiko ne tik kaltinamojo įvardintam mušimo įrankiui, bet ir nusikaltimo vietoje surastai to paties įrankio daliai (nuolaužai), tai ir surastas sportinis batas, kuris pagal pateiktą specialisto išvadą tikėtina priklausė ir buvo dėvimas kaltinamojo, bei kurį kaip galimą įkaltį kaltinamasis nesėkmingai siekė sunaikinti, tai ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytas patekimo į gyvenamąjį namą būdas – įlipant per langą, tai ir liudytojo A. P. parodymai apie tai, kad T. K. jam prisipažino persistengęs mušant J. M.. Liudytojais apklausti B. R., E. R., R. G. nors ir teigė, kad būnant kartu su T. K. negirdėjo pastarojo prisipažinimo persistengus su J. M., įvertinant, kad šie liudytojai 2014 m. birželio 15 d. su kaltinamuoju bendravo epizodiškai, pats kaltinamasis pripažino, kad tą dieną bendravo su įvairiomis draugų ir pažįstamų kompanijomis, neduoda pagrindo netikėti liudytojo A. P. parodymais. Atliktojo medicininio tyrimo metu nustatyti nužudytojo kūno sužalojimai, jų pobūdis ir kiekis, vėlgi atitinka kaltinamojo liudytojui M. J. pasakotoms aplinkybėms apie smarkų nukentėjusiojo sumušimą, o tai kad nukentėjusysis geruoju nedavė pinigų, matyti iš apžiūros metu rastų suverstų gyvenamųjų patalpų, išvartytų baldų, išmėtytų daiktų, kas rodo, jog pinigų buvo ieškoma.

Net ir ta aplinkybė, kad ant nužudytojo rūbų buvo rasta šuns plaukų, kurie pagal savo sudėtį atitiko T. K. šuns plaukams, kad ant nužudytojo kūno buvo rasta panašių į šuns kandimą sužalojimų, patvirtina įvykių seką, kad kaltinamasis po išsiskyrimo su draugais, lankėsi nužudytojo J. M. namuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, buvo atliekama eilė tyrimo veiksmų, įtariamaisiais apklausta eilė asmenų, vykdytas slaptas sekimas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos sekimas, tikrinamos kitų įtariamųjų alibi versijos ir t.t, tačiau jokių duomenų apie kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimo padaryme nebuvo nustatyta.

Taigi, nors byloje ir nėra tiesioginių T. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, visų aukščiau aptartų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys ir atitikimas, nesant jokių kitokių duomenų apie galimus kitus nusikaltimo vykdytojus, teisėjų kolegijai nekelia dvejonių, jog būtent kaltinamasis, turėdamas tikslą pagrobti J. M. pinigus, įsibrovė į jo gyvenamas patalpas, panaudojo prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus ir, suduodant daugybinius smūgius, padarė nukentėjusiajam virš nustatytus kūno sužalojimus, kurių pasekoje nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, kitų sunkių kūno sužalojimų nukentėjusysis mirė. Prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdis rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, keliamą grėsmę kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl tokie jo veiksmai laikytini tyčiniais, o tai, kad kaltinamasis panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, siekė pagrobti jo turtą, siekė naudos, rodo jo savanaudiškas paskatas. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (kaip kvalifikuojantis nužudymas).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad faktiškai J. M. nužudymas buvo padarytas jo plėšimo be to ir plėšimo įsibraunant į gyvenamąją patalpą, metu, smurtą panaudojant turto užvaldymo tikslu. Todėl tokia kaltinamojo veika papildomai kvalifikuotina ir pagal BK 180 str. 2 d. (pagal nusikaltimų sutaptį). Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis vykdydamas J. M. plėšimą, pagrobė tiksliai nenustatytą pinigų sumą, tai yra padarė baigtą nusikaltimą. Ištyrus byloje esančius įrodymus, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. K. pas nukentėjusįjį surado, pagrobė konkrečią pinigų sumą, nėra. Kad nukentėjusysis būtų turėjęs piniginių lėšų, po įvykdyto plėšimo jos būtų dingę, nepatvirtino nei nukentėjusioji E. J., nei byloje apklausti , su nukentėjusiuoju artimiau bendravę liudytojai. Atvirkščiai iš jų parodymų seka, kad nukentėjusysis paskutiniu metu jokiomis piniginėmis lėšomis nedisponavo, jo pensiją paimdavo socialiniai darbuotojai, giminės. Todėl, nesant patikimų įrodymų apie pagrobtą turtą, kaltinamojo veiksmai, susiję su padarytu plėšimu kvalifikuotini pagal BK 22 str. 1 d., kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą, nes faktiškai turtas nebuvo užvaldytas, jo kaltinamajam nesuradus.

Dėl bausmės paskyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos prieš žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo padarytas plėšimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkų nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ištyrus visas bylos aplinkybes, nors ir nustatyta, kad kaltinamasis dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis, praėjus nemažam laiko tarpui, einant vykdyti plėšimą ir realizuojant su tuo susijusius veiksmus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo įtakos jo atliktų veiksmų padarymui, nėra. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad būtent tokios bausmės skyrimas kaltinamajam labiausiai atitinka kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, ir būtent šia bausme geriausiai bus užtikrintas visuomenės interesas.

Nukentėjusiosios E. J. pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1574 eurų atlyginimo tenkintinas pilnai.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl patėvio J. M. mirties E. J. turėjo laidojimo išlaidas, jai taip pat buvo padaryta žala dėl įsibrovimo į J. M. priklausiusį gyvenamąjį namą, sulaužius lango rėmą, sulaužius ir išdaužius name buvusius baldus, kurios sudaro 1574 eurų. Nukentėjusios pateikti žalos paskaičiavimai yra pilnai realūs, jais abejoti jokio pagrindo nėra. Todėl nustačius, kad žala atsirado nusikalstamų T. K. veiksmų pasekoje, ją privalo atlyginti kaltinamasis (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 34754 eurų sumai tenkintinas dalinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusioji E. J., būdama mirusiojo J. M. podukra, su juo artimai bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jo mirties podukra patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad T. K. tyčia nužudė J. M., dėl kurio mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip jis padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, E. J. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina 25000 eurų. Ši suma teismo nuomone nėra per didelė ar neprotingo dydžio.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (perkvalifikavus iš BK 180 str. 2 d.). Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. paskirti bausmę – keturiolika metų laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. paskirti bausmę – ketverius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – keturiolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. birželio 27 d. ir nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.

Kardomąsias priemones namų areštą ir 4000 Eur piniginį užstatą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, 4000 Eur piniginį užstatą, laikomą Kauno apygardos teismo Swedbank AB sąskaitoje (duomenys neskelbtini), grąžinti užstato davėjai D. K., T. K. suimti ir pasiųsti jį vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos.

Nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. K. priteisti E. J. 1754 Eur turtinei žalai ir 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus: 4 vokus su T. K., V. P., A. P., M. J. seilių mėginiais, 8 vokus su nagų nuokarpomis, 1 vokas su J. M. plaukų pavyzdžiais, 8 vokus su rusvos spalvos skysčio pavyzdžiais iš įvykio vietos, 4 vokus su užuolaidų audinio fragmentais ir stalčiaus rankenėle iš įvykio vietos; Medžio atplaišas ir lentą iš įvykio vietos Valkininkai, Bieliausko g. 9, pagalį, ištrauktą iš Merkio upės, J. M. kelnes, marškinius, sportinį švarką; Lyginamajam trasologiniam tyrimui paimtus T. K. sportinius batus „sport“„runners“ „?i?“ ir sportinį batą „Adidas“, rastą Merkio upės krante, kurie po tyrimo naudojimui nėra tinkami; Iš įvykio vietos paimtus namo dažų pavyzdžius, žemių pavyzdžiai, 3 daktiloskopinės kortelės su rankų pavyzdžiais, šuns plaukų pavyzdžiais, lipnią juostą su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo J. M. kelnių, marškinių, verandos lango, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, kaip neturinčius materialinės vertės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti..

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos per nuosprendį priėmusį teismą.