- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-669-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- J. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-669-544/2020
teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03741-2020-2
2020 m. spalio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7054-223/2020 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui G. A., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti vaikams E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Š. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. A. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. A.. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu neteikia pakankamo ir būtinus vaikų poreikius užtikrinančio išlaikymo nepilnamečiams sūnums, nors pagal savo turtinę padėtį gali nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
3. Teismas savo sprendimą grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis: iš Sodra duomenų bazės matyti, jog atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna virš 1 000 Eur pajamų kas mėnesį; ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna vidutiniškai 600 Eur pajamų per mėnesį. Nurodė, kad, siekiant kuo geriau užtikrinti vaikų materialinius interesus, įgyvendinti jų didesnius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, ji nurodo viena juos išlaikanti, laikinas išlaikymas priteistinas iš atsakovo. Preliminariai įvertinęs vaikų poreikius pagal jų amžių, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros principus, teismas priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, ieškovę paskirdamas vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo vertinimu, tokia išlaikymo suma, kol bus išnagrinėta civilinė byla, padės ieškovei užtikrinti būtinus minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas G. A. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį, sumažinant priteistą laikino išlaikymo dydį iki po 140 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sprendimo byloje priėmimo.
5. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo realias finansines galimybes teikti išlaikymą, jo gaunamų pajamų dydį, todėl priimta nutartis pažeidė apelianto teisėtus interesus, šalių lygiateisiškumo byloje principą, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą taisyklę, kad išlaikymas priteisiamas proporcingai kiekvieno iš tėvų materialinei padėčiai. O būtent: teismas, pasinaudojęs Sodros duomenimis atsakovo pajamoms nustatyti, neatkreipė dėmesio į tai, kad Sodros duomenų bazėje nurodytos virš 1 000 Eur jo pajamos yra priskaičiuota suma, tačiau išmokama suma tėra 725 Eur per mėnesį. Jis negauna tokio dydžio pajamų, kad įstengtų nesiskolindamas mokėti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
6. Pažymi, jog iš gaunamo darbo užmokesčio (725 Eur) jis dar turi prasimaitinti ir patenkinti kitus būtiniausius poreikius (nuvykti į darbą, įsigyti higienos priemonių, vaistų, apsirengti, susimokėli komunalinius mokesčius ir pan.), taip pat privalo mokėti grąžintiną kreditą, kas mėnesį sumokėdamas po 21,11 Eur, nusipirkti vaistų nuo kraujospūdžio, kuriuos privalo nuolat vartoti. Todėl labai taupiai ir racionaliai naudodamas savo uždirbamas pajamas, įstengtų mokėti po 140 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui laikinąjį išlaikymą (viso po 280 Eur per mėnesį).
7. Mano, jog ieškovė turėjo informuoti teismą ir apie savo papildomą pajamų šaltinį, t. y. kad prekiauja (duomenys neskelbtini) produkcija ir iš šios prekybos gauna pajamų. Vertinant atsakovo ir ieškovės gaunamas pajamas, jos yra panašaus dydžio. Ieškovė siuvėja dirba toje pačioje bendrovėje, kaip ir jis, išmokamas darbo užmokestis sudaro virš 600 Eur per mėnesį. Taigi, ir ieškovė panašia dalimi (po 140 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui) galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, tad už kiekvieną vaiką gaunami iš abiejų tėvų 280 Eur užtikrintų būtiniausius jų poreikius.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. A. prašo atskirąjį skundą atmesti.
9. Mano, jog teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo šeimos gyvenimo, neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiams asmenims, savo asmeninius interesus iškelia aukščiau šeimos interesų. Šiuo atveju atsakovo siūlymas sumažinti vaikų laikino išlaikymo dydį pažeistų jų teises ir teisėtus interesus, juolab, kad artėja nauji mokslo metai, vaikams būtini nauji drabužiai, sporto apranga, mokymosi priemonės, o tai reiškia papildomas išlaidas. Pats atsakovas nepateikė įrodymų apie savo santaupas, esančias banke. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus jis turi savo vardu registruotas transporto priemones, įskaitant ir priekabą, kurioje sukonstruota mobili pirtis. Turi elektrinį paspirtuką, kurio kaina sudaro beveik metinį abiejų vaikų išlaikymą. Jis taip pat dirba papildomą darbą, gauna papildomas pajamas, todėl yra pajėgus teikti teismo priteistą laikiną išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Atsakovas (apeliantas) G. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Kredito sutartį ir mokėjimo grafiką, kompensuojamųjų vaistų paso ištrauką.
13. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
16. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, šiuo metu esantį minimalios mėnesinės algos dydį, vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų) bei tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsakovo poziciją, sutinkant teikti mažesnį, nei reikalauja ieškovė, laikiną išlaikymą, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis nėra visiškai pagrįstas.
20. Sutiktina su apeliantu, kad jo turtinė padėtis nėra tokia, kaip kad ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu. Bylos duomenys rodo, jog apeliantui po mokesčių išmokamas darbo užmokestis yra ne virš 1000 Eur, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas, o apie 725 Eur per mėnesį. Skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovė nebuvo pateikusi duomenų apie jos gautas deklaruotas pajamas iš vykdomos prekybos. Todėl teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, vadovavosi realiai mažesniu ieškovės pajamų dydžiu ir nepagrįstai padidintu atsakovo pajamų dydžiu, dėl ko laikinojo išlaikymo dydis buvo nustatytas iš dalies neteisingai. Šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaikų poreikius, dėl kurių būtų patiriamos didesnės išlaidos jų išlaikymui nei įprastai reikia tokio amžiaus vaikams. Ieškovė, nepaisant to, kad su ja gyvena abu nepilnamečiai vaikai, kuriais ji turi nuolat rūpintis, taip pat nėra atleista nuo jų išlaikymo proporcingai savo turtinei padėčiai.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes apie nepilnamečių vaikų būtinus poreikius, apie šalių turtinę padėtį teisingas ir protingas iš atsakovo priteistinas laikino išlaikymo dydis yra po 150 Eur kas mėnesį mokama periodinė išmoka kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, abiejų vaikų tėvų teikiamas 300 Eur laikinas išlaikymas kas mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų yra racionalus išlaikymo dydis, užtikrinantis būtinų vaikų poreikių pagal amžių patenkinimą ir abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui iš atsakovo priteistina po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo išdėstyti taip:
Priteisti iš G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7054-223/2020 įsiteisėjimo dienos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.