- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-382-290-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00349-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. K. V., R. F.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-290-2013
2013 m. gegužės 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Remeikos ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistajam V. K. V., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas R. F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
V. K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 str. 1 d. už tai, kad jis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę R. F. nurodymus neteisėtai įgyti, gabenti ir siųsti, turint tikslą platinti, narkotinę medžiagą, duotus mobilaus ryšio telefonu laikotarpyje nuo 2009-10-14 iki 2009-12-07, 2009-12-02 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo narkotinę medžiagą - 0,023 g heroino, kurią gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur heroinu įsodrino laišką ir šią narkotinę medžiagą platino – išsiuntė heroinu įsodrintą laišką įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam R. F., kurį 2009-12-07 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patikrino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 264 str. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai narkotinių medžiagų siuntimo faktą vertino kaip tikslą platinti, net nenurodydamas, kokiu tikslu narkotinės medžiagos buvo siunčiamos. Apeliantas sutinka, kad byloje yra įrodytas narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir siuntimo faktas, tačiau siųstas nedidelis narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas ne platinimui, o nuteistajam R. F., kuris vartojo narkotines medžiagas, kas atsispindi ir fiksuotuose jų telefoniniuose pokalbiuose. Taigi jo veika neteisingai kvalifikuota pagal 260 str. 1 d., nes jis neturėjo tikslo platinti ar kitaip parduoti narkotines medžiagas, nedidelis narkotinių medžiagų kiekis patvirtina nuteistojo R. F. duotus parodymus, kad jam buvo bloga ir jis apelianto paprašė padėti įsigyti narkotinių medžiagų, todėl apelianto veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal 264 str. kaip padėjimas įsigyti narkotinę medžiagą – heroiną. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su nuosprendyje nurodytu nusikaltimo padarymo laiku, kuris yra neapibrėžtas (nuo 2009-10-14 iki 2009-12-07), apeliantui neaišku, kaip teismas nustatė šį laikotarpį. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad narkotines medžiagas įgijo ir laišką su tekstu narkotinėmis medžiagomis prisodrino T. Ž., kuris ir išsiuntė voką R. F., ką patvirtina specialisto išvada Nr. S371/11(01), kurioje nurodyta, kad ant pašto ženklo su priklijuota voko iškarpa rastas vyro DNR (t. 1, b.l. 102), tačiau tai ne apelianto DNR. Specialisto išvadoje Nr.11-2191 (11) konstatuota, kad rankraščius ant sąsiuvinio lapo parašė taip pat ne jis (t. 1, b.l. 88-89). Liudytoja T. F. apelianto, kaip asmens, atėjusio pas ją R. F. prašymu paimti pinigus narkotinių medžiagų įsigijimui, neatpažino. Teismas šiuos įrodymus atmetė visiškai neargumentuotai, todėl netinkamai vertindamas įrodymus teismas pažeidė BK 20 str. nuostatas. Teismas jo veiką kvalifikavo pagal 260 str. 1 d. nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas skunde taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro prašymą skundą atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad V. K. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistasis ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal 260 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).
Nuteistasis V. K. V. ginčija savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir prašo jo veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 264 str. 1 d., kaip padėjimą įsigyti narkotines medžiagas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., neginčytinai įrodyta. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta šio nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas pritaikyti tinkamai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Apeliantas pripažįsta narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir siuntimo faktą, tačiau neigia turėjęs tikslą jas platinti. Apygardos teismas nesutinka su šia apelianto pozicija ir pažymi, kad BK 260 str. numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu patikimai nustatyta, kad nuteistasis V. K. V. įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas išsiųsti įkalinimo įstaigoje esančiam nuteistajam R. F., t.y. turėdamas tikslą kitaip jas platinti. Kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Tai, kad narkotinės medžiagos nepasiekė nuteistojo R. F., kadangi siųstame voko laiške (duomenys neskelbtini) PN administracijos darbuotojai aptiko esančias narkotines medžiagas, neturi reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal 260 str. 1 d., kaip ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam R. F. vartojimui. Veikos kvalifikavimui pagal nuteistajam inkriminuotą straipsnį neturi reikšmės, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis būtų daręs jų įgijėjas, jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Taip pat nepagrįstai nuteistasis skunde teigia, kad siųstas nedidelis narkotinių medžiagų kiekis rodo, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui. Nagrinėjamu atveju nedidelis narkotinių medžiagų kiekis nepaneigia fakto, kad šios narkotinės medžiagos buvo įgytos su tikslu jas išsiųsti į pataisos įstaigą, t.y. kitaip platinti, todėl V. K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal 260 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nors skunde apeliantas nurodė, kad neginčija narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir siuntimo fakto, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas teigia, kad narkotines medžiagas įgijo ir jomis laišką su tekstu prisodrino T. Ž., tačiau šiuos jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiais apelianto parodymais ir vertino juos kaip nuteistojo siekį palengvinti savo teisinę padėtį, kadangi byloje objektyviai nustatyta, jog T. Ž. 2010-10-13 mirė (t. 1, b.l. 192). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis V. K. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, T. Ž., kaip asmens, kuris narkotines medžiagas įsigijo, jomis prisodrino laišką ir jį išsiuntė, iš viso nenurodė (t. 2, b.l. 31, 33), ši versija iškeliama vėliau. Šią versiją apeliantas grindžia specialisto išvadomis (t. 1, b.l. 87-89, 102), kuriose nurodyta, kad ant pašto ženklo su priklijuota voko iškarpa rastas vyro DNR, tinkamas asmens identifikavimui, kuris nėra apelianto DNR profilis, ir kad rankraštinius įrašus ant sąsiuvinio lapų parašė ne V. K. V.. Kolegija nesutinka su šiais motyvais, kadangi tai, kad ant voko rastas kito vyro DNR profilis dar nepaneigia fakto, kad laišką, prisodrintą narkotinėmis medžiagomis, išsiuntė būtent apeliantas, kadangi tai nustatyta kitais objektyviais bylos duomenimis: elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos turiniu (t. 1, b. l. 63-83), iš kurio matyti, kad nuteistasis R. F., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefoninių pokalbių metu prašė esančiojo laisvėje pažįstamo V. K. V. jam nupirkti ir atsiųsti (laišku) į įkalinimo įstaigą narkotinės medžiagos, taip pat telefonu buvo suderintos narkotikų įgijimo, laiško išsiuntimo detalės, specialisto išvada Nr. 11-2510(11), kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog tiriamuosiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose yra R. F. ir V. K. V. balsas bei kalba (t. 1, b.l. 120-125), specialisto išvada Nr.11-2191 (11), kurioje nustatyta, kad siuntėjo ir gavėjo rekvizitus ant pateikto voko rašė V. K. V. (t. 1, b.l. 87-89). Kaip teisingai apeliantas skunde nurodo, liudytoja T. F. jo, kaip asmens, atėjusio pas ją R. F. prašymu paimti pinigus narkotinių medžiagų įsigijimui, neatpažino, tačiau iš jos apklausos protokolo matyti, kad ji neprisiminė ir jokio kito asmens, kuris būtų pas ją atėjęs šiuo tikslu (t. 1, b.l.149-150), todėl laikytina, kad šios liudytojos parodymai nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra pagrįstas byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apeliantas teisingai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., todėl nuteistojo veiką perkvalifikuoti į BK 264 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. V. apeliaciniu skundu taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tačiau teisėjų kolegija nelaiko jo prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog V. K. V. kaltu prisipažino tik iš dalies, neigdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, tai neigė ir apeliaciniame skunde.
Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jį keisti ar naikinti teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktų teisėjų kolegija
nutarė:
nuteistojo V. K. V. apeliacinį skundą atmesti.