Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu - ūkininku, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. leido dirbti minėtame ūkininko ūkyje, T. F. darbininko darbus, kurie buvo atliekami darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie T. F. darbo pradžią. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 2, 3, 6 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir jas išanalizavęs kiekvieną atskirai bei jų visetą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Institucija D. M. kaltę dėl nelegalaus darbo grindė byloje apklaustų asmenų parodymais, t.y. asmens, pranešusio apie galimai nelegalų darbą D. M. ūkyje, paties Ūkio savininko ir tariamai jame dirbusio asmens T. F. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių asmenų parodymai, vertinant juos tiek atskirai, tiek kitų duomenų kontekste, negali būti laikomi pakankamu įrodymu nelegalaus darbo faktui patvirtinti.

Kaip matyti iš 2015-11-25 Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0360-0665 (b.l.6),jame nurodyta, jog tyrimo pagal pareiškėjo A. G. prašymą metu nustatyta, kad Marijampolės sav., (duomenys neskelbitini), pas ūkininką D. M. nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015-lapkričio 11d. dirbo tame pačiame kaime gyvenantis T. F., kuris dirbo nelegaliai ir darbdavys nebuvo sudaręs su juo darbo sutarties. Tuo pagrindu bei remiantis paaiškinimų duomenimis 2015 m. lapkričio 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ( b. l. 2). Byloje nėra jokių duomenų, kad patikrinimo metu D. M. ūkyje būtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Institucija, surašydama D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, duomenis, kuriais turi būti grindžiama asmens kaltė, vertino neobjektyviai, nesant neginčijamai nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų, visiškai be pagrindo išskirtinę svarbą suteikė A. G. parodymams ir tik jų pagrindo surašė protokolą.

Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn parauktas asmuo D. M. nuosekliai neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad T. F. yra jo draugas ir kartais ateina jam padėti, tačiau jo įregistruotame ūkininko ūkyje nedirbo. Jis niekada neprašė T. F. dirbti ir niekada nenurodė, ką šis turėtų ir kada dirbti. T. F. jam tik padėdavo, kada jis pats norėdavo ir tik tiek, kiek pats norėdavo, kad jie galėtų greičiau kartu leisti laisvalaikį. Jis T. F. niekada nedavė ir nesiūlė pinigų kaip atlygio už padėjimą. Jis sandėlyje įrengęs kambarį, kur susirinkdavo jaunimas. Dar parodė, kad A. G. yra apvogęs jo tėvus, jo draugė yra liudytoja kitoje byloje, kur A. G. yra kaltinamas nušovęs šunis.

Liudytojas T. F. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukto asmens nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad D. M. pažįsta, tarp jų geri santykiai, jie draugai, gyvena tame pačiame kaime. Nuo šių metų birželio 23 d. jis pats nedirba, grįžo padėti mamai. Kai apsidirbdavo savo darbus namuose ir neturėdavo ką veikti, tada eidavo pas D. M. į sandėlį. Sandėlyje yra stalo tenisas, kompiuteris, tai filmus žiūrėdavo, žaisdavo. Šalia yra žaidimų aikštelė. Į sandėlį eidavo dažnai, per savaitę tris keturis kartus, kartais padėdavo D. M. suleisti grūdus, pašluodavo. Negali pasakyti, kiek kartų padėjęs D. M. sandėlyje. Padėdavo D. M., bet jokio atlygio nereikalavo ir niekada negavo. Dėl darbo laiko, darbo pobūdžio, darbo atlyginimo nebuvo susitarę. A. G. pažįsta, jis yra jo pusbrolis, tačiau jie nebendrauja. A. G. yra apsivogęs, pykstasi su visais. Liudytojas R. F. pat patvirtino, kad jo brolis T. F. D. M. nėra dirbęs, nes padeda mamai, kuri yra neįgali. Jo brolį T. F. ir D. M. sieja draugystės ryšiai.

Liudytojas A. G. parodė, kad D. M. samdė T. F. dirbti ūkyje, sandėlyje. Dirbo apie du metus, bet ne nuolat, kaip sezonas būna, tada laukuose usnis karpo arba sandėlyje dirba. Jis pats gyvena ( duomenys neskelbtini) kaime, todėl mato, kad T. F. dirba, grūdus valo ar šluoja. Pernai ir šiemet matė, kad dažnai dirba. Matė, kaip grūdus paduoda į padavimą, ruošia valymui. Matė mažiausiai penkis kartus kaip T. F. dirbo prie sandėlio. Kartais būdavo ir D. M.. Su D. M. nebendrauja, nes seniai susipykę. Su T. F. irgi nebendrauja, susipykę. Žino, kad sandėlyje būdavo poilsio kambarys. Už sandėlio yra futbolo aikštelė, bet žaidžiančių asmenų ten nepastebėjo. Nurodė, kad D. M. T. F. mokėjo už darbą, juk nedirbo jis už dyką, tačiau kiek ir kaip mokėjo- nežino.

DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį būtina konstatuoti šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymius: 1) realiai dirbamą darbą, 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo turi dirbti atlygintinai.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio teisės pažeidimų byloje nėra duomenų apie tai, kad D. M. būtų taręsis su T. F. dėl darbo pobūdžio, laiko, grafiko, sutaręs ar mokėjęs jam atlyginimą už konkretų darbą, ar sutarę, kad atlyginimą jis gaus vėliau, kad T. F. būtų buvęs supažindintas su darbdavio nustatyta darbo tvarka ir jai paklusęs, tačiau priešingai, iš bylos duomenų seka, kad T. F. ir D. M. buvo draugai ir T. F. D. M. padėdavo sandėlyje savo noru ir tik tiek kiek jis norėdavęs, ir tik tada kada norėdavęs. Iš tiesų, D. M. ir T. F. parodymai atitinka vieni kitus, jų nepaneigia jokie neginčijami faktiniai duomenys.

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo jokio pagrindo remtis A. G. prašyme nurodytomis aplinkybėmis, ir jų nepatikrinus ir nepatvirtinus kitais duomenimis, konstatuoti nelegalaus darbo faktą.

Pats A. G. negalėjo nurodyti jokių konkrečių duomenų, kad iš tiesų T. F. veiksmai, atlikti D. M. ūkyje, turi nelegalaus darbo požymių. Tai, kad jis matydavo T. F. D. M. ūkio sandėlyje, jam sukėlė įtarimų ir jis padarė tokią prielaidą. Tačiau ir D. M. bei T. F. neneigė, kad kartais T. F. padėdavo D. M., kad šis greičiau užbaigtų darbus, tačiau jie niekada nebuvo sutarę, kad T. F. dirbs konkrečius darbus už atlyginimą. Taigi, neginčijamai byloje yra nustatyta tik tai, kad T. F. būdavo D. M. ūkio sandėlyje, tačiau neįrodyta, kad buvo pavaldus D. M., kad dirbo pagal jo pavedimus ir gaudavo už darbą užmokestį. T. F. nebuvo nustatytas darbo ir poilsio laikas, jis dirbdavo įvairius ūkio darbus savo noru. Laikytina, kad tarp D. M. ir T. F. nebuvo susiklostę darbo santykiai. O asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios, kaip teisingai pažymėtas apylinkės teismo nutarime, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Taigi, byloje nėra tokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai ir neginčytinai patvirtintų, kad T. F. dirbo D. M. ūkyje jo pavedimu. Be to, kad A. G. negalėjo teismui pateikti jo pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, jo nurodytų teiginių neatitikimą tikrovei ir siekį apkalbėti D. M. patvirtina jo paties parodymuose nurodytos aplinkybes, kad su D. M. ir T. F. nebendrauja, nes su jais susipykęs. D. M. ir T. F. taip pat patvirtino, kad jų santykiai su A. G. nėra draugiški.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. M. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Institucijos skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.