Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui, trečiajam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“, trečiajam asmeniui V. Š. dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai. Ieškovas 2017-05-16 pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. Č. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2015-03-03 ieškovas ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 9403928. Šios sutarties pagrindu draudikas (ieškovas) apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį DAF FTG 95XF.480, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2016-03-13 (b.l. 13-14). (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonei DAF FTG 95XF.480, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežant ekskavatorių buvo kliudytas tiltas, esantis (duomenys neskelbtini) ir apgadinta transporto priemonė Opel Movano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-8, 17-19, 21, 25). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b.l. 3, 9-12, 15-16, 20). Geležinkelio tiltas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį patikėjimo teise valdo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (b.l. 22-23). Pagal sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 2015/114858 buvo paskaičiuota 4827,80 Eur suma geležinkelio viaduko remontui (b.l. 27-28). Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FTG 95XF.480, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovo (draudiko) akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, ieškovas išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiesiems A. E. 420,89 Eur sumą (b.l. 21, 24-25) ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ - 2970,96 Eur sumą (b.l. 25-26, 30). Ieškovas 2016-03-23 pareiškė pretenziją Nr. 23/10-122532 atsakovui, kuriuo prašė atsakovo grąžinti 3391,85 Eur sumą (b.l. 25). Duomenų, jog atsakovas sumokėjo ieškovui reikalaujamą 3391,85 Eur sumą, byloje nėra.

CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl 2015-10-27 įvykusio eismo įvykio kaltu pripažintas V. Š., vairavęs transporto priemonę DAF FTG 95XF.480, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo akcinės bendrovės „Gjensidige“ (b.l. 80-85). Ieškovas nukentėjusiems asmenims išmokėjo 3391,85 Eur sumą (A. E. - 420,89 Eur sumą ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ 2970,96 Eur sumą). Įrodymų, jog atsakovas sumokėjo ieškovui reikalaujamą 3391,85 Eur sumą, byloje nėra.

Ieškovas teigia, jog įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą ir nurodo, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, o TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis pasišalino iš įvykio vietos. Taigi ieškovas teigia, kad V. Š. neturėjo pagrindo vairuoti transporto priemonės ir tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Ieškovo argumentas dėl V. Š. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra paneigiamas bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-890/2016 V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukė nesant jo veiksmuose minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Teismas nutarime konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog V. Š. pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 80-85). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, kad ieškovas neįrodė, kad V. Š. pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Ieškovas teigia, kad V. Š. neturėjo teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Su šiuo ieškovo teiginiu teismas sutinka. Ieškovas pateikė įrodymus – fotonuotraukas (b.l. 3, 9-12, 15-16, 20), lokalinę sąmatą Nr. 2015/114858 (b.l. 27-28), iš kurių matyti, jog V. Š. vairuojama transporto priemonė DAF FTG 95XF.480, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino geležinkelio viaduką ir apgadino transporto priemonę Opel Movano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei padarė turtinę žalą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-890/2016 konstatavo, kad V. Š. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 3 dalyje, sudėtys, kadangi jis vairuodamas transporto priemonių junginį, tempė priekabą su kroviniu – ekskavatoriumi, kurių matmenys viršijo Susisiekimo ministerijos nustatytus leidžiamus dydžius, junginio su kroviniu aukštis buvo 5 m, nustatytą aukštį viršijo 1 m, neturėjo Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, viršutine krovinio dalimi užkliudė viaduką ir apgadino per kelio važiavimo dalį esantį geležinkelio bėgių tiltą, ko pasėkoje dėl krentančių betono šukių buvo apgadintas antra eismo juosta važiavęs automobilis Opel Movano. Dėl šių pažeidimų V. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda ir pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį – 170 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu teismas paskirtas nuobaudas subendrino griežtesne apimant švelnesnę ir V. Š. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą -170 Eur. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. sutiko, kad važiavo neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo (b.l. 80-85). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad atsakovo darbuotojas V. Š. neturėjo teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę su kroviniu (ekskavatoriumi), kadangi krovinį vežė neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Ši aplinkybė yra konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6-890/2016, kuris yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad atsakovas neatsisakė vežti krovinio transporto priemone DAF FTG 95XF.480, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ar nepasirūpino reikiamu Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotu leidimu. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio. Pripažintina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos dydžio yra priežastinis ryšys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas įrodė patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos dydį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str., CPK 178 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) ieškovui atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 3391,85 Eur žala.

Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, jog jo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika – 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017, yra nepagrįstas, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės žalą atlyginusiam asmeniui išieškoti iš trečiojo asmens, kuris ją ir sukėlė, klausimas. Šiuo atveju sprendžiamoje byloje yra faktinė ir teisinė situacija kitokia, todėl 2017-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas išaiškinimas šiuo atveju negali būti taikomas.

CK 6.37 straipsnio. 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2017-02-03, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 76 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ priteisiamas 76 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai (CK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 9,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ priteisiamos valstybės naudai 9,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“, į.k. 141774897, 3391,85 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt vienas euras 85 centai) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3391,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,00 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 00 centų) žyminį mokestį ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“, į.k. 141774897, 9,52 Eur (devynių eurų 52 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.