Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-824/2016 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 225, su R. R., nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, patikslinusi ieškinio reikalavimus – dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui N. D. pagal 2015-12-08 paskolos sutartį pripažinti ieškovės asmenine prievole; 3) priteisti iš atsakovo R. R. 5 000 Eur; 4) po santuokos nutraukimo palikti pavardes R. R. – R., o I. R. – Petrauskaitė (patikslinus ieškinio reikalavimus); 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė I. R. ir atsakovas R. R. susituokė (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo pabendravę apie tris mėnesius. Po santuokos sudarymo tarpusavio santykiai pradėjo po truputį keistis ir vėliau tapo nebetikslinga gyventi kartu dėl skirtingų charakterių ir požiūrio į šeiminį gyvenimą. Visi mokesčiai ir būsto išlaikymo kaštai buvo dengiami iš ieškovės lėšų, atsakovas neprisidėjo prie kasdieninių išlaidų, per visą santuokos laikotarpį yra davęs keletą kartų po 50 Eur kasdieniniams poreikiams. Prieš sudarydami santuoką ieškovė I. R. ir atsakovas R. R. sudarė 2014-08-27 ikivedybinę sutartį, kurioje buvo aptartas santuokos metu įgyto turto teisinis režimas, jos 1 ir 6 punktuose buvo susitarta, kad santuokos nutraukimo atveju turtas, įgytas asmeninės nuosavybės teise, išlieka įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Santuokos metu jokio turto šalys nėra įgijusios, todėl santuokos nutraukimo byloje dalytino turto klausimas nesprendžiamas. 2015-12-08 ieškovė I. R. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi N. D., pagal kurią iš jo pasiskolino 30 000 Eur savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šios paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Ikivedybinės sutarties 3 p. nustatyta, jog paskola, kuri po santuokos nutraukimo bus paimta, yra šalies, paėmusios paskolą, asmeninis įsipareigojimas kreditoriui, todėl po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui N. D. pripažintina asmenine ieškovės I. R. prievole. Ieškovė I. R., 2015-12-08 sudariusi su kreditoriumi N. D. paskolos sutartį, pagal kurią ji pasiskolino 30 000 Eur, dalį sumos, t. y. 5 000 Eur, paskolino atsakovui R. R. jo klubui VšĮ (duomenys neskelbtini) įrengti, remontui. Kadangi pagal ikivedybinės sutarties 4 p. asmeninis turtas, perduotas kitai šaliai pastarosios asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusios šalies asmenine nuosavybe, ieškovės paskolinti atsakovui 5 000 Eur priteistini iš atsakovo R. R.

Atsakovas R. R. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutiko, jog prievolė grąžinti 30 000 Eur kreditoriui N. D. lieka asmenine ieškovės I. R. prievole. Paaiškino, kad ieškovės I. R. teiginiai, jog atsakovas R. R. neprisidėjo vedant bendrą ūkį, nemokėjo mokesčių, nedavė pinigų kitiems kasdieniniams poreikiams tenkinti, yra neteisingi. Ieškovei I. R. priklausė trys butai, todėl natūralu, kad atsakovas jų nenorėjo išlaikyti. Atsakovas R. R. santuokos metu taip pat dirbo nelegalius darbus, vėliau dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įdarbintas ieškovės kavinėje, gavo pajamų ir prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Mano, kad atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovei 5 000 Eur, nes ieškovė I. R. yra jam skolinga 4 344,30 Eur (15 000 Lt), nes nesumokėjo atsakovui darbo užmokesčio už 6 mėnesius, kai jis dirbo pas ieškovę kavinėje. Susitarimo, kad jis turės grąžinti ieškovei I. R. 5 000 Eur, tarp jo ir ieškovės nebuvo. Atsakovas surado kreditorių, kuris sutiko paskolinti ieškovei I. R. pinigų, o ieškovė jam pažadėjo duoti 5 000 Eur už tai, kad jis surado šį asmenį. Nurodė, kad atsakovas buvo įsteigęs sporto klubą, kurio remontui reikėjo lėšų, ir gautus iš ieškovės 5 000 Eur panaudojo sporto klubo remontui. Atsakovas nei žodžiu, nei raštu neįsipareigojo ieškovei grąžinti 5 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-11-14 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 225, tarp ieškovės I. R. ir atsakovo R. R., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei I. R. paliko ikisantuokinę Petrauskaitės, o atsakovui R. R. – R. pavardę. Nustatė, kad ieškovė I. R. po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakinga kreditoriui N. D. pagal 2015-12-08 paskolos sutartį. Priteisė iš atsakovo R. R. 5 000 Eur skolos ieškovei I. R. Priteisė iš atsakovo R. R. 844 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. R. Priteisė iš atsakovo R. R. 3,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė I. R. ir atsakovas R. R. 2014-08-27 sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje susitarta dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. 2015-12-08 tarp ieškovės I. R. ir kreditoriaus N. D. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią N. D. ieškovei suteikė 30 000 Eur paskolą. Teismas nustatė, kad prievolę kreditoriui N. D. pagal 2015-12-08 paskolos sutartį ieškovė I. R. po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.Nustatė, kad tarp ieškovės I. R. ir atsakovo R. R. 2015-12-08 susiklostė paskolos santykiai, ieškovė I. R. pervedė į atsakovo R. R. sąskaitą 5 000 Eur jo asmeniniams poreikiams tenkinti (sporto klubui įrengti), mokėjimo paskirtyje nurodyta – „paskola“, todėl ieškovė R. R. pagrįstai reikalauja iš atsakovo R. R. priteisti 5 000 Eur skolą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo R. R. priteisė 5 000 Eur skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą.Nurodo, kad šalys susitarė, jog jei atsakovas suras asmenį, kuris ieškovei paskolins norimą sumą, kaip atlygį už tai gaus 5 000 Eur, kuriuos atsakovas norėjo investuoti į steigiamą VšĮ (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovę supažindino su N. D., kuris sutiko paskolinti ieškovei 30 000 eurų sumą, jie pasirašė paskolos sutartį ir po to į sąskaitą gavo už atliktą darbą 5 000 eurų sumą, tačiau gavęs pinigus nepasitikrino, kokia buvo nurodyta pinigų pervedimo paskirtis. Ieškovė iš anksto ruošėsi apgaulei, gavusi pinigus, ji pavedime nurodė paskirtį – „paskola“ ir kitą dieną atsakovą išvarė iš namų, o vėliau inicijavo skyrybų procesą. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, nebuvo nurodytas skolos grąžinimo terminas, palūkanos. Be to, teismas visiškai nesiaiškino atsakovo nurodytų aplinkybių apie paskolos sutarties sudarymą, nesiaiškino, kad jis pažinojo kreditorių, kaip buvo derinamos sutarties pasirašymo sąlygos. Mano, kad šioje byloje privalėjo būti apklaustas N. D. kaip kreditorius, kuris būtų paaiškinęs visas paskolos aplinkybes. Teismas nepagrįstai netikrino atsakovo versijos, jog pervesti į sąskaitą 5 000 Eur buvo atlygis už surastą kreditorių, kuris paskolins ieškovei 30 000 Eur sumą. Šioje byloje N. D. turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu kaip kreditorius, jam privalėjo būti pranešta apie bylos procesą.Mano, kad buvo padarytas šiurkštus proceso pažeidimas, visiškai nesiaiškintos bylos aplinkybės, apsiribota ieškovės parodymais, kuriais teismas besąlygiškai tiki, o atsakovo parodymais netiki, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių netiki atsakovo parodymais, todėl nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės ir padarytos klaidingos išvados.Nurodo, kad teismas privalėjo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išsireikalauti I. R. ir R. R. metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2014–2016 ataskaitinius metus. Iš šių duomenų matytųsi, kokia buvo kiekvienos šalies turtinė padėtis.Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas. Paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, nes paskolos suma viršija 600 eurų. Ieškovė dėl galimo atsakovo prievolės nevykdymo į teismą nesikreipė ilgą laiką, nurodė skolos buvimo faktą tik pateikusi ieškinį teismui ir tai leidžia abejoti tarp šalių buvus paskolinius teisinius santykius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. R. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.Nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus ir iš pradžių teigė, kad 5 000 Eur yra atsakovui nesumokėtas darbo užmokestis, vėliau teigė, kad tai yra užmokestis už tarpininkavimą dėl paskolos suteikimo. Paaiškino, kad tarpininkė ieškovei gaunant paskolą buvo nekilnojamojo turto agentūra UAB „Regnalda“, kuriai 2015-12-08 buvo sumokėtas 550 Eur tarpininkavimo mokestis.Tai, kad ieškovė paskolino atsakovui ginčijamą pinigų sumą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jau prieš sudarydamos santuoką šalys aptarė esamo ir būsimo turto bei prievolių teisinį režimą, 2014-08-27 pasirašė ikivedybinę sutartį, nes ieškovė turėjo įsigijusi nuosavybės teise nemažai turto, o atsakovas neturėjo nieko, tik išieškomas per antstolius skolas. Nurodo, kad atsakovo tarpininkavimo ieškovei visiškai nereikėjo, nes ji turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį įkeisdama galėjo gauti paskolą. Nesutinka, kad teismas turėjo išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apie ieškovės ir atsakovo turto deklaravimą už 2014–2016 m., nes atsakovas pripažino, jog turto neturi, santuokoje šalys turto neįgijo, pagal ikivedybinę sutartį turtas, kiekvieno įgytas iki santuokos, lieka to asmens nuosavybe, o turtas, įgytas santuokos metu, po santuokos nutraukimo lieka to sutuoktinio nuosavybe, kurio vardu šis turtas registruotas.Nurodo, kad nesutinka dėl trečiojo asmens įtraukimo. Be to, apeliantas nepareiškė prašymų bylos nagrinėjimo metu, o teismui nekyla pareiga rinkti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas santuokos nutraukimo byloje iš atsakovo R. R. priteisė 5 000 Eur sumą ieškovei I. R., kaip ieškovės atsakovui suteiktą paskolą. Nustatyta, kad ieškovė I. R. ir R. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 225. Ieškovė I. R. ir atsakovas R. R. 2014-08-27 sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje susitarta dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. 2015-12-08 tarp ieškovės I. R. ir kreditoriaus N. D. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią N. D. ieškovei suteikė 30 000 Eur paskolą. Ieškovė nurodė, kad 2015-12-08 sudariusi paskolos sutartį su kreditoriumi N. D. ir gavusi 30 000 Eur paskolą, dalį pinigų, t. y. 5 000 Eur, paskolino atsakovui R. R. jo įsteigto klubo (duomenys neskelbtini) remontui ir įrengimui. Pirmosios instancijos teismas priteisė 5 000 Eur sumą ieškovei I. R. kaip ieškovės atsakovui suteiktą paskolą. Atsakovas nesutinka su priimta teismo sprendimo dalimi ir prašo ją panaikinti. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2015-12-08 pervedė atsakovui dviem mokėjimo pavedimais 5 000 Eur sumą į jo banko sąskaitą. Ieškovės paaiškinimu, nurodyta suma yra ieškovės atsakovui suteikta paskola, atsakovo paaiškinimu, 5 000 Eur suma buvo atlygis už tarpininkavimą surandant kreditorių, kuris paskolino ieškovei 30 000 Eur sumą. Nustatyta, kad 2005-12-08 ieškovei į atsakovo sąskaitą pervedant pinigus nurodyta mokėjimo paskirtis – „paskola“. Nurodyto pavedimo lingvistinė išraiška sudaro pagrindą manyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė pervedė 5 000 Eur sumą atsakovui banko pavedimu, todėl konstatuotina, kad pinigai (paskolos dalykas) buvo perduoti paskolos gavėjui ir paskolos sutartis sudaryta nuo pinigų pervedimo momento. Byloje nėra duomenų, kad paskolos gavėjas (atsakovas) būtų nepriėmęs paskolos dalyko, todėl paskolos davėjas turi teisę reikalauti susigrąžinti paskolos dalyką.Apeliantas nurodo, kad nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, todėl negali būti laikoma, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma, nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Dėl nurodytų aplinkybių apelianto teiginiai dėl rašytinės formos nesilaikymo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė I. R. pateikė nekilnojamojo turto agentūros UAB „Regnalda“ 2015-11-19 nekilnojamojo bei kilnojamojo turto įkeitimo–tarpininkavimo dvišalę sutartį, 2015-11-20 garantinį raštą, 2015-12-08 sąskaitą faktūrą už tarpininkavimo paslaugas įkeičiant butą ir 2015-12-08 pinigų priėmimo kvitą už tarpininkavimo paslaugas suteikiant kreditą įkeitus butą Palangos mieste. Nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jie priimtini nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). 2015-11-19 nekilnojamojo bei kilnojamojo turto įkeitimo–tarpininkavimo dvišalės sutarties 9 punkte nurodyta, kad I. R. įsipareigojo pagal dvišalį susitarimą agentūrai UAB „Regnalda“ sumokėti vienkartinį tarpininkavimo mokestį už kreditoriaus suradimą, dokumentų sutvarkymą ir kt. paslaugas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas jam sumokėti 5 000 Eur sumą už kreditoriaus suradimą, ieškovė pateikė įrodymus, kad kreditorių jai surado UAB „Regnalda“. Esant nurodytam ieškovės ir UAB „Regnalda“ susitarimui, taip pat įvertinus pavedime atsakovui nurodytą mokėjimo paskirtį – „paskola“, labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CPK 178, 185 straipsniai). Nustatyta, kad šalys 2014-08-27 pasirašė ikivedybinę sutartį, taigi prieš sudarydamos santuoką aptarė esamo ir būsimo turto bei prievolių teisinį režimą. Prievolė pagal 2015-12-08 paskolos sutartį, sudarytą su kreditoriumi N. D., yra asmeninė ieškovės prievolė, už paskolą ieškovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šalių 2014-08-27 sudarytos ikivedybinės sutarties 4 punkte nustatyta, kad asmeninis turtas, kurį viena šalis laikinai perduoda kitai šaliai pastarosios poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusios šalies asmenine nuosavybe, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jam paskolintą ieškovei priklausantį turtą. Ieškovė turėjo jai priklausančio nekilnojamojo turto, kurį, imdama paskolą, galėjo įkeisti, todėl tikėtina, kad jai nereikėjo atsakovo tarpininkavimo surandant kreditorių. 5 000 Eur suma, kurią atsakovas laiko atlygiu už tarpininkavimo paslaugas, sudaro 16,66 proc. paskolos sumos, todėl manytina, kad nurodyta suma yra nepagrįstai didelė ir sudaro pagrindą abejoti tokio susitarimo buvimu. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas nebuvo nuoseklus įrodinėdamas pinigų jam pervedimo aplinkybes. Atsiliepime į ieškinį įrodinėjo, kad 5 000 Eur sumą sudaro neišmokėto darbo užmokesčio ieškovės kavinėje (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimas ir užmokestis už tarpininkavimo paslaugas, o apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, kad minėta suma susidarė tik už tarpininkavimo paslaugų teikimą. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo santuokos nutraukimo byloje po paskolos suteikimo praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovė delsė ginti savo pažeistas teises, ir manyti, jog tai sudaro pagrindą abejoti paskolos santykių buvimu. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo išsireikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos I. R. ir R. R. metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2014–2016 ataskaitinius metus, nes iš šių duomenų matytųsi, kokia buvo kiekvienos šalies turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta aplinkybe, nes pats atsakovas turėjo pareigą teikti teismui nurodytas deklaracijas ir kitus įrodymus, pagrindžiančius pinigų pervedimo metu buvusią jo turtinę padėtį, tačiau to nepadarė (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016-06-14 nutartimi išaiškino šalims, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliantas mano, kad šioje byloje N. D. turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu kaip kreditorius ir jis būtų paaiškinęs visas paskolos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo į bylą įtraukti kreditoriaus N. D., šioje santuokos nutraukimo byloje iš esmės nebuvo sprendžiamas turto padalijimo klausimas, nes šalys santuokos metu įgyto turto teisinį režimą aptarė 2014-08-27 ikivedybinėje sutartyje.Atsakovas turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylą N. D. ar apklausti jį kaip liudytoją, tačiau to nepadarė. Be to, byloje sprendžiama dėl ieškovės ir atsakovo susitarimo turinio ir byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių egzistavus paskolinius šalių santykius, todėl teismo iniciatyva pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti kreditorių N. D. nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apelianto. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas prašymą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur paskolos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei I. R. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.