- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- I-1737-621/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01205-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 2-4) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI) 25000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jam pranešta tinkamai (b.l. 41), prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2007-05-25 iki 2008-04-05 buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau, nei 3,6 kv. m kameros ploto. Dėl šių pažeidimų patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučią baimę, apatiją. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino (b.l. 37, 46), nurodydamas, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 str. taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą. Iki šiol su jais susipažinęs tik iš nuogirdų. Kadangi šie nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidinėjamos. Taip pat nurodo, kad nuo pat pirmų dienų laisvės atėmimo vietoje pareigūnai jam grasino, kad jei kreipsis į teismą dėl nežmoniškų sąlygų, jam bus skiriamos nuobaudos pagal suklastotus kaltinimus, bus pakenkta jo kaip įkalintojo reputacijai, nebus išleistas anksčiau prieš terminą. Be to, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str. nenumato senaties termino, todėl ir nacionalinėje teisėje negali būti taikomas senaties terminas.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 42).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 22-28, 43-44) nurodė, kad su pareiškėjo M. K. skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti reikalavimo senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2007-05-25 iki 2008-04-05. Pagal byloje esančią pažymą (b.l. 9) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2007-05-24 ir periodiškai laikytas iki 2008-04-10. Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo skundą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismo nuomone, pareiškėjas yra tokį senaties terminą praleidęs, nes tik 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą. Pareiškėjo teiginiai, kad laisvės atėmimo vietoje pareigūnai jam grasino, kad jei kreipsis į teismą dėl nežmoniškų sąlygų, jam bus skiriamos nuobaudos pagal suklastotus kaltinimus, bus pakenkta jo kaip įkalintojo reputacijai, nebus išleistas anksčiau prieš terminą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas apie jo nurodytus neva neteisėtus pareigūnų veiksmus nepranešė prokuratūrai ar kitai institucijai, galinčiai pradėti ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjo nurodytas tokias aplinkybes, todėl teismas tokius pareiškėjo teiginius atmeta ir vertina kaip nepagrįstus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.