Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-11-25 · Administracinė byla Nr. TA-822-75-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-11-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
TA-822-75-14
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01205-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA822-75/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01205-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo M. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, nesutiko ir padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą priimti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Šiaulių apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą paskelbė 2014 m. rugsėjo 2 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2014 m. rugsėjo 18 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II.

Pareiškėjas M. K. 2014 m. spalio 24 d. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti nagrinėti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas, todėl negalėjo laiku susipažinti su teismo sprendimu, jo išanalizuoti. Mano, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas ne nuo skundžiamo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo paskelbimo, bet nuo minėto teismo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu. Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog termino apeliaciniam skundui paduoti nustatymas yra tam tikras operatyvumo principo administraciniame procese užtikrinimo garantas. Prie minėto principo realizavimo turėtų prisidėti ir proceso šalys, apeliacinės instancijos teismui skundžiančios pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 2 d. Terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2014 m. rugsėjo 16 d., o apeliacinis skundas buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti apeliacinės instancijos teismo gali būti atnaujintas apelianto prašymu, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444–25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602 –37/2012).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad nedalyvavo teismo posėdyje, todėl apie sprendimo priėmimą ir paskelbimą administracinėje byloje jam nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą būtų galima atnaujinti, pareiškėjas nenurodė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie 2014 m. rugpjūčio 13 d. vyksiantį Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.), tačiau jis nei minėtame teismo posėdyje, nei skelbiant teismo sprendimą nedalyvavo. Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 2014 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2014 m. rugsėjo 2 d. ABTĮ nereikalauja, kad teismas praneštų apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką proceso šaliai, kuri nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą, todėl apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką pareiškėjui pranešta nebuvo. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d., be to, minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kada pareiškėjas gavo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą, tačiau prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas šių duomenų nenurodo bei šia aplinkybe nesiremia.

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, aktyvus ir rūpestingas, nesidomėjo administracinės bylos eiga, nesiėmė savalaikių veiksmų siekdamas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis termino praleidimo priežastimis. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai, be to, objektyviais duomenimis nepagrindė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių.

Atsižvelgiant ir į nurodytas teisės normas, ir į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas teismui 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo), ir atitinkamai nėra pagrindo atnaujinti šio skundo padavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysSkirgailė Žalimienė