Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką esminės sąlygos CK 3.192¹ straipsnio nuostatoms taikyti yra paramos pilnamečiam būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai. Tai yra pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas: sunki vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma vykdyti; paties tėvams turi būti nereikalinga parama, globa. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Pabrėžtina ir tai, kad kasacinis teismas dėl pilnametystės sulaukusių ir vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje tebesimokančių vaikų yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai yra tokiam pilnamečiam vaikui išlaikymas iš tėvų yra priteisiamas, kai vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovas R. B. ir L. B. (b. l. 4). Ieškovės tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šis butas priklauso Molėtų rajono savivaldybei ir jame ieškovė su savo motina gyvena socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu (b. l. 15). Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Ji yra (duomenys neskelbtini) mokinė (b. l. 7), (duomenys neskelbtini) baigė pagrindinio ugdymo programą (b. l. 12).

10. Mokinio teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tam, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis būtų pripažintas būtinu paramos, turi būti nustatyta, ar tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina jo būtinų poreikių tenkinimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė jokio turto neturi (b. l. 20), duomenų, jog ieškovė gautų kokių nors pajamų (darbo užmokestį, pašalpas, palūkanas už terminuotus indėlius kredito įstaigose ir pan.), byloje nėra. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), jai pamokos prasideda ryte ir baigiasi apie 15 val., tada ji pradeda ruošti namų darbus, atsilaisvina apie 18 val., savaitgaliai užimti, nes ji ruošiasi baigiamiesiems egzaminams, šiuo metu nelanko būrelių, nes yra paskelbtas karantinas, prieš karantiną lankė popamokinius užsiėmimus, tarp jų ir korėjiečių kalbos kursus, korepetitorių nesamdo, ieškovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad vasarą nedirbo, nes padėjo uogauti močiutei, kuri remia ją su motina pinigais, mano, kad tai prasmingesnis darbas. Aplinkybių, kad ieškovė užsiėmusi visą dieną tiek mokykloje, tiek po jos, atsakovas neginčijo. Taigi ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje yra laikomi baigiamieji egzaminai, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti mokslams ir sėkmingam jų baigimui. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ją šiuo metu išlaiko motina. Ieškovės motina teisme patvirtino, kad atsakovas mokėjo išlaikymą ieškovei, iki ji tapo pilnamete. Ieškovė su tėvu nebendrauja. Atsakovas neginčijo, kad paramos dukrai po to, kai ji tapo pilnamete, nebeteikia, išskyrus tai, kad nupirko mobilaus ryšio telefoną ir kiekvieną mėnesį sumoka už internetą.

11. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė neturi galimybių mokydamasi (duomenys neskelbtini), tuo pačiu dirbti bei save išlaikyti. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie jos 2020-2021 m. mokslo metų pirmojo pusmečio gautus pažymius matyti, kad ji neįskaitytų dalykų neturi, pažymių vidurkis 5,65 (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė nerūpestingai ar aplaidžiai vykdo savo pareigą mokytis, nebuvo perkelta į aukštesnę klasę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pažangaus mokymosi sąvoką, konstatavo, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus, ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nurodyti teismo išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovei, besimokančiai (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, parama yra būtina (CPK 185 straipsnis).

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio paramą, mokamą kas mėnesį, iki ieškovė baigs (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jos mėnesio išlaidos yra apie 438 Eur: drabužiams ir avalynei (30 Eur), higienos priemonėms (12 Eur), maistui (230 Eur), mokyklinėms prekėms (20 Eur), pietums mokykloje (60 Eur), mokesčiams (76 Eur), papildomoms, netikėtoms išlaidoms (20 Eur). Atsakovas šias ieškovės patiriamas išlaidas ginčija, nurodydamas, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovės motina tikrai patiria tokio dydžio išlaidas, teikdama paramą dukrai, taip pat, atsakovo manymu, yra nepagrįstos išleidžiamos sumos maistui ir mokesčiams. Visų pirma, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog jaunam besiformuojančiam žmogui būtinas maitinimas, apranga, avalynė, priemonės ugdymui, tobulėjimui bei laisvalaikiui (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ją išlaiko tik mama, kad atsakovas jos neberemia po to, kai ji tapo pilnamete, atsakovas iš esmės šios aplinkybės neginčijo, taigi akivaizdu, kad ieškovę išlaikanti jos motina patiria išlaidas ir šios aplinkybės įrodinėti nereikia.

13. Teismas sutinka su atsakovu, kad esant nuotoliniam mokymuisi, ieškovė nepatiria išlaidų pietums mokykloje, tačiau tuo pačiu teismas pastebi, kad tuomet padidėja išlaidos maistui namuose. Be to, į minėtą ieškovės poreikių sąrašą nėra įtraukti jai skirti dienpinigiai, kuriuos, kaip nurodė ieškovė, jos motina jai duoda pagal poreikį. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė serga (duomenys neskelbtini), dėl ko reikalinga derinti mitybą ir pastoviai naudoti vaistus (b. l. 116), todėl teismas ieškovės motinos nurodytą aplinkybę, kad mokyklos maistas ieškovei netinka, laiko įtikinama ir pagrįsta atsisakymo nemokamo maitinimo mokykloje priežastimi. Tačiau teismas ieškovės nurodytą 60 Eur per mėnesį sumą laiko kaip ieškovės motinos savo dukrai teikiamus dienpinigius, kurių suma, atsižvelgiant į ieškovės amžių, nėra per didelė ir yra būtina, nepaisant paskelbto karantino ir sumažėjusio socialinio bendravimo.

14. Teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovės nurodyti vien jai tenkantys mokesčiai už butą – vidutiniškai po 152 Eur per mėnesį, yra aiškiai per dideli. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, o būtent AB „Lietuvos paštas“ kvitų kopijų (b. l. 110-112) matyti, kad nuo 2020 m. sausio iki gruodžio mėnesio (12 mėnesių) už paslaugas (už vandenį, elektrą, šilumą ir karštą vandenį, šiukšlių išvežimą) ir nuomos mokesčio sumokėta 1 444,41 Eur, t. y. vidutiniškai 120,37 Eur per mėnesį. Jau minėta, kad ieškovė gyvena kartu su savo motina, vadinasi, už ieškovę tenka sumokėti vidutiniškai 60,19 Eur per mėnesį mokesčių už butą, o ne 152 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Dėl to teismas iš ieškovės nurodomos jos mėnesio išlaidų sumos - 438 Eur, atima 91,81 Eur (152 Eur – 60,19 Eur).

15. Visos kitos ieškovės nurodytos išlaidos jos poreikiams tenkinti yra realios ir užtikrinančios tik minimalius ir būtiniausius jos poreikius. Remdamasis paminėtu, teismas nustato, kad būtiniausius ir minimalius ieškovės poreikius užtikrinanti suma per mėnesį yra 356,19 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovės motinai už dukrą G. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801, mokama 70 Eur išmoka vaikui ir 41,20 Eur papildoma išmoka vaikui, šios išmokos skirtos iki 2021 m. rugsėjo 1 d., iki G. B. baigs (duomenys neskelbtini) (b. l. 153). Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismo vertinimu, ši taisyklė taikoma sprendžiant ir dėl paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo klausimą. Dėl to, vadovaujantis minėta kasacinio teismo suformuota taisykle, nustatytas ieškovei reikalingos paramos iš abiejų tėvų dydis mažinamas 111,20 Eur ir yra 244,99 Eur.

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio paramą, mokamą kiekvieną mėnesį, iki ji baigs (duomenys neskelbtini). Tokio dydžio paramos priteisimas reikštų atsakovo įpareigojimą didesne dalimi prisidėti prie paramos teikimo ieškovei, kadangi abiems tėvams dalinant šią pareigą per pusę, motina ir tėvas kiekvieną mėnesį turėtų paremti savo dukrą apie 123 Eur suma. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovo pareigą ir galimybę paremti savo dukrą didesne nei ieškovės motina dalimi.

17. Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra vedęs (b. l. 60), gyvena kartu su sutuoktine, daugiau vaikų ir kitų išlaikytinių neturi, kartu su sutuoktine turi turto – 32,41 kv. m ploto sodo namą, kuriame gyvena, ir šalia namo esančius žemės sklypus (b. l. 43-48), turi du automobilius (b. l. 42). Nors atsakovas yra darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), tačiau nedirba nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 53, 57-59), nes dėl prastos sveikatos nebegalėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir buvo priverstas išeiti iš darbo. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (b. l. 49). Šiuo metu nedarbo išmoka jam nebemokama (b. l. 150). Atsakovo žodžiais, jis gyvena iš savo sutuoktinės pajamų, kuri jau irgi ilgą laiką nebedirba, nes turi sveikatos problemų (b. l. 61), gauna ligos išmoką (b. l. 62) ir sugrįžti į dabartinį darbą nebeturės galimybės. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jo sutuoktinė nebedirba nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), atsakovo žodžiais, jo sutuoktinė šiuo metu gauna apie 215 Eur pašalpos per mėnesį, jai darbo paieškos išmoka nemokama (b. l. 154). Atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini) – jam reikalingas pastovus gydymas ir būna epizodiškai laikinai nedarbingas (b. l. 119).

18. Civilinės bylos duomenys taip pat tvirtina, kad ieškovės motina L. B. yra išsituokusi, gyvena kartu su dukra, daugiau vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Ji taip pat neturi turto (b. l. 19), su ieškove gyvena socialiniame būste. Ji gauna būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (b. l. 153), jau minėta, kad mokesčiai gyvenant dviese šiame bute yra vidutiniškai 120,37 Eur per mėnesį. Ieškovės motina teisme nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) sezonine darbuotoja – maždaug nuo gegužės mėnesio iki rudens, jos atlyginimas būna apie 470 Eur po mokesčių. Tą patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas jos banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ji gavo darbo užmokestį iš šios įmonės (b. l. 24-29). Pagal metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją 2019 m. ieškovės motina gavo 2 020 Eur pajamų (b. l. 16-18). Ji nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. registruota Užimtumo tarnyboje, jai nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. paskirta darbo paieškos išmoka – iki gruodžio 31 d. 200,31 Eur, o nuo sausio 1 d. 211,86 Eur (b. l. 22, 148). Taip pat L. B. šeimai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. skirta ir mokama socialinė pašalpa, kurios dydis 2020 m. spalio-lapkričio mėnesiais buvo 137,56 Eur, o 2021 m. sausio-kovo mėnesiais buvo 267,52 Eur, taip pat mokama išmoka vaikui 111,20 Eur (b. l. 126, 153). Taigi vidutinės ieškovės motinos pajamos per mėnesį ne sezono (duomenys neskelbtini) metu, o būtent rugsėjo-kovo mėnesiais (7 mėnesius), kartu su išmoka vaikui yra apie 494 Eur. Ieškovės motinai diagnozuota (duomenys neskelbtini), jai nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, susijęs su sunkių daiktų kilnojimu, jų perstūmimu, lankstymusi (b. l. 117, 118).

19. Taigi iš byloje esančių duomenų, apibūdinančių ieškovės tėvų turtinę padėtį, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas turi paremti savo dukrą didesne nei ieškovės motina dalimi. Tačiau tokios išvados teismas negali padaryti ir dėl ieškovės motinos, nors jos pajamos per mėnesį ir yra didesnės nei atsakovo. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad abudu ieškovės tėvai turi sveikatos problemų, kai kurios netgi sutampa – abu turi problemų su (duomenys neskelbtini), dėl ko negali dirbti fiziškai sunkių darbų. Nepaisant to, ieškovės motina dirba jai pagal sveikatos būklę tinkantį darbą, tuo tarpu atsakovas nuo 2019 m. vasaros yra bedarbis ir duomenų, kad bandė susirasti fiziškai lengvesnį darbą, bet jo nerado, į bylą nepateikė. Be to, ieškovės motina yra aktyvesnė, sprendžiant savo ir savo dukters finansines problemas – ji kreipėsi dėl socialinių pašalpų ir kitos paramos savo šeimai, dėl ko jos pajamos ir yra didesnės. Tuo tarpu atsakovas, nors ir turėdamas mokinę dukrą, reikalingą paramos, dėl socialinės pašalpos ar kitos pagalbos, kuri laikinai pagerintų jo finansinę būklę, į savivaldybę nesikreipė ir tiesiog nustojo remti savo dukrą, o šiuo metu gyvena tik iš sutuoktinės menkų pajamų. Nors atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių jis, tikėtina, nebegali dirbti iki tol dirbto darbo (duomenys neskelbtini), tačiau jam nėra nustatytas dalinis darbingumas, taigi jis pagal bylos duomenis yra darbingas, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės užsidirbti ir remti savo dukters. Be to, atsakovas vedęs, gyvena jam su sutuoktine priklausančiame sodo name, už kurį, kaip pats teigė teisme, nereikia mokėti didelių mokesčių, o ieškovės motina sutuoktinio, kuris ją paremtų, neturi, neturi ir savo būsto, gyvena mieste daugiabučiame name, kiekvieną mėnesį turi mokėti nemenkus mokesčius, taigi ji pragyvenimui turi skirti daugiau lėšų, kas taip pat prastina jos turtinę padėtį. Remdamasis visu tuo, kas paminėta, teismas sprendžia, kad abu ieškovės tėvai savo dukrą kas mėnesį turi remti lygiomis dalimis, nors ieškovės motina šiuo metu ir gauna didesnes pajamas nei atsakovas.

20. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovei, nors ir sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, nes ji, besimokydama (duomenys neskelbtini) pagal švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą, pati negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui. Pilnametės dukters, besimokančios (duomenys neskelbtini), išlaikymo naštos negalima palikti vien motinai, nes prie dukters išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo paramos dydis – 200 Eur per mėnesį, pagal bylos duomenis reikštų įpareigojimą atsakovui teikti paramą ieškovei didesne dalimi nei ieškovės motina, o toks pagrindas byloje nebuvo nustatytas. Teismas sprendžia, kad abu ieškovės tėvai savo dukrą kas mėnesį turi remti lygiomis dalimis – po 123 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis užtikrins tik minimalių ieškovės poreikių tenkinimą. Atsakovas neįrodė, kad toks paramos dydis, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, neatitinka jo galimybės teikti paramą pilnametei dukrai ar kad ši suma atsakovui bus nepakeliama našta.

21. Pagal bylos duomenis 2020/2021 m. mokslo metai (duomenys neskelbtini) baigsis 2021 m. birželio 18 d. (b. l. 147). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priteisiant išlaikymą prievolės pasibaigimo naikinamojo termino sprendime nereikia nurodyti, nes įprastinėmis sąlygomis, sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokykis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

22. Vadovaudamasis pirmiau šiame sprendime nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo paramą po 123 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki ji baigs mokytis (duomenys neskelbtini), bet ne vėliau nei jai sueis 24 metai.

23. Atsakovas į bylą yra pateikęs duomenis, kad moka už dukters internetą ir yra nupirkęs jai mobilų telefoną (b. l. 73-95). Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė teismo posėdyje (b. l. 137). Pagal atsakovo pateiktus duomenis, jis paskutinį kartą yra apmokėjęs 2021 m. kovo mėnesio sąskaitą už internetą (b. l. 128). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės motina teisme nurodė, kad ir ji apmoka dukrai internetą, dėl ko teismui kyla abejonė, ar yra tikslingas tolimesnis atsakovo mokėjimas už dukters internetą, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas, paaiškėjus šioms aplinkybėms, ir toliau moka už internetą, teismas, priteisdamas paramą ieškovei nuo 2021 m. sausio 6 d., atsakovo mokamos sumos už internetą neišskaičiuoja iš teiktinos paramos dydžio, tačiau į tai atsižvelgia, spręsdamas paramos įsiskolinimo priteisimo reikalavimo pagrįstumą.

24. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti materialinės paramos įsiskolinimą už 10 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo dukters pilnametystės neteikė paramos ieškovei. Tačiau atsakovas nupirko dukrai telefoną ir mokėjo už internetą, ką patvirtina jo pateikti duomenys kartu su ieškovės paaiškinimais teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo priteisimo už 10 mėnesių (10X123 Eur), išskaičius sumą, per paskutinius 10 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. kovo – gruodžio mėnesiais), sumokėtą už telefoną ir internetą su įranga (352,76 Eur), t. y. priteisiant 877,24 Eur paramos įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 30-32), valstybė patyrė 442,44 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą advokato pagalbą šioje byloje (b. l. 157-159), ji taip pat 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovui byloje atstovavo advokatas (b. l. 96) ir atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų už suteiktą advokato pagalbą šioje byloje (b. l. 130-131). Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Už ieškinį mokėtinas 132 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnis). Valstybė patyrė 12,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26. Ieškinys patenkintas 53 procentais (pirmas reikalavimas patenkintas 62 procentais, o antrasis 44 procentais, tai visas ieškinys vidutiniškai patenkintas 53 procentais). Ieškinį patenkinus 53 procentais, valstybei iš atsakovo priteistina 234,49 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 69,96 Eur žyminio mokesčio ir 6,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (47 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 235 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paramą po 123 Eur (vienas šimtas dvidešimt trys eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 6 d. iki G. B. baigs (duomenys neskelbtini), bet ne vėliau iki jai sueis 24 metai.

Priteisti ieškovei G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 877,24 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt septyni eurai ir 24 eurocentai) paramos įsiskolinimą.

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 235 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 234,49 Eur (du šimtai trisdešimt keturi eurai ir 49 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 69,96 Eur (šešiasdešimt devyni eurai ir 96 eurocentai) žyminio mokesčio ir 6,52 Eur (šeši eurai ir 52 eurocentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.