Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei Palonų bendruomenei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2016-04-04 Palonų bendruomenės tarybos posėdžio nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti ieškovės V. K. prašymo susipažinti su atsakovės dokumentais ir gauti jų kopijas įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei atsakovės dokumentų už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-04-01 kopijas: bendruomenės narių, kurie dalyvavo 2016 m. ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime, sąrašo; protokolų bei tarybos sprendimų; prašymų bei raštų dėl paramos ir labdaros bendruomenei skyrimo; dokumentų, kuriuose nurodyta – kada, kokie asmenys gavo labdarą ir kiek pinigų buvo surinkta bei išleista; pirminių apskaitos dokumentų; bendruomenės narių prašymus su parašais išbraukti V. K. iš bendruomenės narių sąrašų; finansinių ataskaitų; veiklos ataskaitų; 2) panaikinti 2016-04-08 Palonų bendruomenės narių susirinkimo nutarimą, kuriuo ieškovė pašalinta iš bendruomenės narių. 2016-11-17 pareiškimu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo pateikti įstatus, bendruomenės narių, kurie dalyvavo 2015 m. ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime sąrašą, bendruomenės narių prašymus su parašais išbraukti V. K. iš bendruomenės narių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. 2016-03-22 kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti susipažinti su sąrašu atsakovės dokumentų už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-03-15, 2016-04-01 atsakovei pateikė pakartotinį prašymą dėl dokumentų pateikimo. 2016-04-08 raštu atsakovė informavo ieškovę, kad 2016-04-04 Palonų bendruomenės tarybos posėdyje buvo apsvarstytas ieškovės prašymas bei tarybos narių sprendimu vienbalsiai nutarta dokumentų neteikti. 2016-03-31 vykusiame Palonų bendruomenės susirinkime buvo priimtas sprendimas organizuoti pakartotinį visuotinį Palonų bendruomenės narių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl V. K. šalinimo iš bendruomenės narių sąrašų, 2016-04-08 susirinkimo sprendimu ieškovė pašalinta iš Bendruomenės narių dėl elgesio, prieštaraujančio moralės normoms. 2016-03-29 Palonų bendruomenės narių prašyme dėl ieškovės pašalinimo nurodoma, kad V. K. kiršina visą kaimo bendruomenę, kaimo žmones, žemina bendruomenės narius, nenori matyti bendruomenės veikloje gerų darbų, nesugyvenamo charakterio, ieško priežasčių susipykti. Palonų bendruomenės įstatų (toliau ir Įstatai) 1 punktas numato, jog Palonų bendruomenė yra savarankiškas, Palonų miestelio ir Valatkonių kaimo gyventojų įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis Palonų miestelio, Valatkonių kaimo ir vienkiemių gyventojus, koordinuojantis Bendruomenės narių veiklą bendriems narių poreikiams ir tikslams tenkinti bei įgyvendinti. Palonų bendruomenės teisinė forma yra asociacija (Palonų bendruomenės įstatų 3.2. punktas).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Kasacinis teisumas yra pažymėjęs, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; kt.). Šioje byloje ginčas nagrinėjamas tuo faktiniu pagrindu, kurį nurodė ieškovė.

Dėl pašalinimo iš bendruomenės narių materialinio teisinio pagrindo

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismo konstatavimas, jog V. K. pašalinta iš Bendruomenės narių dėl jos elgesio, prieštaraujančio moralės normoms reiškia, kad pagrindą suformulavo pats teismas, kad nei atsakovės atstovė nei kiti apklausti liudytojai bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovės pašalinimo pagrindo įvardinti bei pagrįsti negalėjo. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia asociaciją kaip savo pavadinimą turintį ribotos civilinės atsakomybės viešąjį juridinį asmenį, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Teismas turėjo pagrindo spręsti, jog Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas draudimas kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą yra nurodęs, jog šis draudimas yra svarbus įgyvendinant asociacijos sudarymo savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principus.

Teismas nurodė, kad sprendžiant apie asociacijos nario teisę į gynybą, būtina nustatyti, ar asociacijos nario pašalinimas atitiko Bendruomenės kaip subjekto ir jo narių tikrąją valią. V. K. pašalinta iš Bendruomenės narių dėl jos elgesio, prieštaraujančio moralės normoms, vertino, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog su Bendruomenės nariais ieškovė bendravo netinkamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai, ir tokiu būdu pažeidė visuotinai pripažintas moralės normas.

Apeliantė nurodo, kad liudytojai B. A., B. D., B. R., A. S., I. S., G. K., Z. Ž., L. Z. nepatvirtino jokių neteisėtų apeliantės veiksmų, nes ji niekada nėra įžeidusi, tačiau nurodė girdėję kalbas, jog ji kursto žmones, todėl parašą padėjo nežinodami faktų. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo šiuos parodymus vertinti kritiškai. Taip pat apeliantė teigia, kad liudytojai M. K., G. K., R. B., S. K., V. K., A. Š., R. M., I. N., D. D. nurodė, jog konfliktas tarp apeliantės ir bendruomenės pirmininkės buvo asmeninis, įžeidžiančių žodžių ieškovė G. K. nebuvo išsakiusi, nurodė, kad asmeniškai ieškovė nieko blogo nėra padariusi, susirinkime ieškovės klausimai nebuvo įžeidžiantys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai, vertindamas įrodymus CPK 176, 185 straipsnių reikalavimų nepažeidė, visi byloje esantys įrodymai turi būti ir teismo buvo įvertinti kritiškai bei objektyviai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojai B. A., B. D., B. R., A. S., I. S., Z. Ž., L. Ž., R. K. patvirtino ieškovės kurstymą, kaltinimą Bendruomenės pirmininkę vagystėmis, pykčius po to, kai ieškovei nepavyko tapti pirmininke Bendruomenės nariams nesutikus. Ieškovės elgesys buvo nepagarbus, neleido kalbėti (duomenys neskelbtini) seniūnui, Bendruomenės pirmininkei, narius vadino provincialais, save šviesuole, susirinkime neleido pasisakyti dalyvavusiam (duomenys neskelbtini) seniūnui ir liepė jam patylėti, elgėsi nemandagiai, įžeidė ir suskaldė visą bendruomenę, susirinkimo metu Bendruomenės pirmininkei liepė trauktis iš pareigų. Teismas įvertino ir apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų, M. K., R. B., S. K., V. K., A. Š., R. M., I. N., D. D., A. P., parodymus, kurie konkrečių argumentų nenurodė, tačiau patvirtino, jog V. K. elgesys nebuvo tinkamas, palaikė savo parašu išreikštą poziciją dėl V. K. pašalinimo.

Teismas turėjo pagrindo vertinti, kad ieškovė bendravo netinkamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai, ir tokiu būdu pažeidė visuotinai pripažintas moralės normas. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp jos ir Bendruomenės pirmininkės G. K. buvo kilęs konfliktas dėl netinkamo Bendruomenės valdymo. Teismas nurodė, kad ieškovė siekė tapti Bendruomenės pirmininke, tačiau vietoj bandymo užimti šias pareigas Įstatuose nustatyta tvarka (pirmininkas renkamas visuotiniame narių susirinkime), bendruomenės pirmininkei grasino kreiptis į prokuratūrą, jei ši neatsiprašys visų narių ir neatsistatydins. Teismas nurodė, kad ieškovės elgesys neatitinka moralaus elgesio standartų, nors teismo posėdžio metu apklausus eilę liudytojų – bendruomenės narių, pasirašiusių už V. K. pašalinimą iš bendruomenės narių, dalis jų nevisiškai suprato už ką pasirašė, dalis pasirašė už savo artimus giminaičius, neturėdami tam įgaliojimo, dalis pasirašė per daug nesvarstydami ir neįsigilinę, dalis vėliau apsigalvojo ir nuomonę pakeitė, tačiau iš esmės didžioji dalis apklaustų liudytojų pritarė pozicijai, kad V. K. turėjo būti pašalinta iš bendruomenės narių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas ginčo nagrinėjimo ribų nepažeidė, padarė teisingas išvadas, nes nuolatinis konfliktavimas su bendruomenės nariais ir jos pirmininke, pranešimai apie kreipimąsi į prokuratūrą, neketinant to daryti, alternatyvūs reikalavimai, vertintini kaip bandymas manipuliuoti kitais asmenimis, kas yra nesuderinama su normaliu priimtinu socialiniu elgesiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje, taip pat ir apeliantės cituojamose nutartyse, nurodoma, kad bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014, 2016m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr.3k-3-333-378/2016).

Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, jog asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose nurodoma naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Atsakovė atsiliepime pagrįstai pažymėjo, kad Įstatų 7 punkte, nustatyta, jog bendruomenės veiklos tikslai: 7.1. suburti Palonų mietelyje ir jo artimiausios geografinės aplinkos teritorijoje gyvenančius, dirbančius ar kitaip su Bendruomene susijusius asmenis, siekiant tenkinti Bendruomenės socialinius, kultūrinius ir ūkinius poreikius; 7.2. skatinti Bendruomenės nariu pilietinį aktyvumą, stiprinti jų organizuotumą ir sugebėjimą atstovauti Bendruomenės interesus. Įstatų 19.5. punkte nustatyta, jog Bendruomenės narys turi gerbti kitus Bendruomenės narius, 16 punkte nustatyta, jog Bendruomenės narys gali būti pašalintas ir Bendruomenės narių už Įstatuose numatytų pareigų nevykdymą ar už elgesį, prieštaraujantį visuotinai pripažintoms moralės normoms.

Bendruomenės narių 2016-03-29 prašyme buvo nurodoma, jog ieškovė kiršina visą bendruomenę, žemina bendruomenės narius, nenori matyti bendruomenės veikloje gerų darbų, nesugyvenamo charakterio, ieško priežasčių susipykti. Prašymą pasirašė 70 iš 127 bendruomenės narių, dauguma asociacijos narių taip įgyvendino asociacijos narystės kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą ieškovei. Prašyme nurodytas aplinkybes, iš esmės patvirtino dauguma posėdyje apklaustų liudytojų, ieškovės iniciatyva iškviesti liudytojai nepatvirtino ieškovės teiginio, kad prašymą nariai pasirašė suklaidinti, neteisėtai įtakojami ar apgaulės būdu, nėra paneigtas prašymo turinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Palonų bendruomenės įstatai numatė, jog narys gali būti pašalintas iš Bendruomenės narių už Įstatuose numatytų pareigų nevykdymą arba už elgesį, prieštaraujantį visuotinai pripažintoms moralės normoms. Sprendimą pašalinti iš Bendruomenės narių priima visuotinis narių susirinkimas, Bendruomenės Tarybos teikimu. Visuotiniame narių 2016-04-08 susirinkime priimtas sprendimas materialiuoju aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas faktinėmis aplinkybėmis, Bendruomenės interesas buvo Įstatų 7 punkte nurodyta pasekmė - pašalinti ieškovę iš Bendruomenės narių, todėl atitiko proporcingumo kriterijus. Alternatyvus sprendimas šiuo atveju būtų buvęs įmanomas, jeigu visuotinis narių susirinkimas nebūtų pritaręs pašalinimui iš narių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti atsakovės 2016-04-08 sprendimą.

Dėl pašalinimo iš bendruomenės narių procedūrinės tvarkos

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šios garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus, jos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė teigia, kad niekas iš apklaustų tarybos narių, tų aplinkybių, kad buvo bendruomenės tarybos teikimas pašalinti ieškovę iš tarybos narių, nepatvirtino. Priešingai, tarybos narė I. N., paklausta kas iš tarybos narių inicijavo V. K. pašalinimą, nurodė, kad pašalinimą inicijavo kaimo žmonės, ne taryba. Nebuvus Palonų bendruomenės tarybos teikimo pašalinti ieškovę iš bendruomenės narių, buvo pažeista šalinimo iš asociacijos narių procedūra bei atsakovo įstatų 16 punktas. Teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi kaip patvirtina 2016-03-31 visuotinio susirinkimo protokolas, ieškovės pašalinimo klausimas į šio susirinkimo darbotvarkę įtrauktas nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė įrodė, jog sprendžiant klausimą dėl apeliantės pašalinimo, nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, galėjusių lemti ieškovės teisių pažeidimą (neteisėtą pašalinimą iš atsakovės narių). Asmens teisė būti asociacijos nariu ir asociacijos teisė kontroliuoti narystės klausimus yra lygiavertės. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovę pašalinus iš narių, buvo pažeista šių teisių pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą sprendimą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto sprendimo teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad Bendruomenės Tarybos teikimo nebuvo, tačiau sąrašuose, kuriais Bendruomenės nariai prašė išbraukti V. K. iš Bendruomenės narių sąrašo, pasirašė tiek 2015-03-26 išrinktos tarybos nariai (M. K., B. R.), tiek 2016-03-31 išrinktos tarybos nariai (A. G., R. M., I. S., B. R.). Šio klausimo svarstymas buvo įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, kad rašytinio teikimo nebuvimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, galėjęs sąlygoti priešingo, palankaus ieškovei sprendimo priėmimą.

Byloje yra ginčas dėl visuotinio susirinkimo, kuriame bus pakartotinai balsuojama dėl V. K. pašalinimo datos. 2016-03-31 visuotinio susirinkimo protokole nurodoma, jog pakartotinis visuotinis susirinkimas dėl V. K. pašalinimo iš Bendruomenės bus šaukiamas per 15 dienų. Teismo posėdžio metu apklaustos Bendruomenės sekretorės G. T. ir B. A. skirtingai nurodo, kad 2016-03-31 visuotinio susirinkimo metu sekantį visuotinį susirinkimą nutarta šaukti po 15 dienų, B. A. nurodė, jog per 15 dienų. Teismas pagrįstai vadovavosi Įstatų 29 punktu ir konstatavo, kad sušaukus pakartotinį narių susirinkimą 2016-04-08 nebuvo padarytas procedūrinis pažeidimas ir sprendė, kad ieškovė pripažino žinojusi apie 2016-04-08 visuotinio susirinkimo datą, žinojo aplinkybę, jog jame bus svarstomas jos pašalinimo klausimas. Teismas vertino, jog didžioji dauguma balsavusių pasisakė už V. K. pašalinimą iš Bendruomenės.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad 2016-03-29 pateiktas prašymas išbraukti ieškovę iš Bendruomenės narių, 2016-03-31 visuotinio susirinkimo (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) metu svarstytas ir dėl kvorumo nebuvimo nuspręsta nebalsuoti bei šaukti pakartotinį susirinkimą sprendimui priimti. Susirinkime ieškovė dalyvavo ir žinojo apie narių prašymą ir jo turinį. Įstatų 27 punkte nustatyta, kad neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatyvą priklauso Bendruomenės pirmininkui, Revizoriui, Tarybai, 23.7 punkte nustatyta, jog Tarybos teikimu visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl nario pašalinimo iš Bendruomenės narių. Įstatų 33.4 punkte nustatyta, kad Taryba teikia visuotiniam narių susirinkimui siūlymą dėl nario pašalinimo. Bendruomenės tarybos narių 2016-04-04 susirinkime (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuspręsta 2016-04-08 sušaukti pakartotinį Bendruomenės visuotinį narių susirinkimą ir pateikti jo metu svarstyti narių prašymą dėl ieškovės pašalinimo iš Bendruomenės narių. Apie numatomą Bendruomenės visuotinį 2016-04-08 susirinkimą buvo pranešama kiekvienam nariui, įskaitant ir ieškovę, atnešant kvietimą į namus, apie įvyksiantį susirinkimą buvo pakabintas skelbimas skelbimų lentoje. Iš ieškovės 2016-04-05 rašto matyti, kad ieškovė ne tik žinojo apie teikiamą svarstyti sprendimą dėl jos pašalinimo iš Bendruomenės narių, bet ir pateikė savo nuomonę dėl šio sprendimo. Bendruomenės visuotiniame narių 2016-04-08 susirinkime (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) 1 klausimu buvo svarstomas bendruomenės narių prašymas dėl ieškovės pašalinimo iš Bendruomenės narių. Beveik vienbalsiai buvo nuspręsta pašalinti ieškovę iš Bendruomenės narių sąrašo, balsavimams pasiskirstant taip: už - 42, prieš - 1. Posėdžio metu buvo paviešinta visa informacija, susijusi su sprendimo priėmimu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuotiniame narių 2016-04-08 susirinkime priimtas ir ieškovės ginčijamas sprendimas procedūriniu aspektu teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji nebuvo asmeniškai informuota apie pašalinimą, nėra reikšminga, nes esminę reikšmę turi iki klausimo svarstymo vykdytos procedūros atitikimas įstatams bei įstatymui. Ieškovė žinojo apie klausimo dėl jos pašalinimo iš Bendruomenės narių svarstymą ir turėjo teisę dalyvauti susirinkime, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieškovei buvo žinomos šios aplinkybės bei vertinti, kad sprendimas teisėtas, nes didžioji dauguma balsavusių (42 nariai iš 43 balsavusių) pasisakė už V. K. pašalinimą iš Bendruomenės.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus civilinio proceso reikalavimų nepažeidė.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad būtina atsižvelgti į tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip savo pašalinimo iš Palonų bendruomenės narių pasekmę pabrėžė tik jos reputacijos pablogėjimą ir pan., ką, teismo vertinimu, įtakojo pačios V. K. netinkamas elgesys Bendruomenės narių atžvilgiu, tačiau jokių kitų jos teises ir/ar pareigas tiesiogiai įtakojančių pasekmių nenurodė. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas suteikia asociacijos nariui teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Pripažinus, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai pašalinta iš Palonų bendruomenės narių, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl susipažinimo su Palonų bendruomenės dokumentais, kadangi V. K., nebebūdama šios bendruomenės nare, tokios teisės nebeturi.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovai apeliacinio skundo dėl jų interesų atstovavimo netinkamumo nėra pateikę, todėl atskirai dėl to teisėjų kolegija nepasisako ir pažymi, kad bylos išnagrinėjimas dalyvaujant atsakovų pasirinktam atstovui, apeliantės (ieškovės) procesinėms teisėms bei pareigoms reikšmės neturėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė Palonų bendruomenė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos nepriteistinos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.