Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimo suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, G. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį.

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 straipsnis).

Iš procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad H. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su G. J.. Santuokoje, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus G. J.. (duomenys neskelbtini) mirė G. J., o (duomenys neskelbtini)– H. J.. Po H. J. mirties testamentinė įpėdinė yra pareiškėja (mirusiojo anūkė) ir įstatyminis įpėdinis (mirusiojo sūnus) G. J., tačiau 2020-09-10 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi visas paveldėjimo teises, atsiradusias po H. J. mirties, jis padovanojo dukrai V. P.. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog H. J. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) (1991-12-31 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 20-2801), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas) (registravimo pagrindas – 1991-01-20 Garažų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 1). Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog butas ir garažas pareiškėjos senelio H. J. buvo įgytas esant santuokoje su G. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis garažo įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, kad „turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti“ bei to paties norminio teisės akto 21 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad „turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu“ yra laikytinas bendrąja jungtine H. J. ir G. J. nuosavybe. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Pareiškėjos senelis H. J. su buvusia sutuoktine G. J. santuokoje susilaukė sūnaus G. J., todėl mirus G. J. palikėjos sūnus G. J. (byloje suinteresuotas asmuo) yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėjos senelis H. J., būdamas palikėjos sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad po G. J. mirties buvo priimtas jos palikimas ar užvestos paveldėjimo bylos.

Remiantis rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos senelis H. J. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą po savo sutuoktinės G. J. mirties, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės mirties, t. y. ir toliau naudojosi butu bei garažu, prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad H. J. po sutuoktinės G. J. mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos senelis H. J. po savo sutuoktinės G. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės dalį turto, per įstatymų nustatytą laikotarpį faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip H. J. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė sutuoktinės palikimą - dalį turto, per įstatymų nustatytą laikotarpį faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.