Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. atstovės advokatės G. Mauručaitienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2013 m. birželio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013- m. vasario 17 d. apie 17.00 val., būdamas muitinės tarpininko atstovas ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, (duomenys neskelbtini) muitinės „(duomenys neskelbtini) poste importo muitinės procedūrai deklaravo 3 prekes: naudotus l/a variklius kibirkštinio uždegimo, naudotas motociklo detales 11 vnt. (rėmas, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apdaila iš plastiko, radiatorius, bakas, šakės, išmetimo vamzdis), TARIC kodu 8714100090, naudotą motociklo balnelį 1 vnt., TARIC kodu 8714100010, kurių vertė 736,58 Lt, už kurias mokėtina 27,00 Lt muito mokesčio ir 160,00 Lt PVM mokesčio. Muitinio tikrinimo metu rastas motociklo rėmas su pritvirtintu varikliu, su galine šake, dešinės pusės vairo rankena, plastiko priekinėje dalyje žibintai, galinė sėdima dalis, laikinajame saugojime rasta dar motociklo dalių. Tyrimo metu nustatyta, kad importuotas nesukomplektuotas (išardytas) motociklas (be ratų) HONDA CBR1000RR, VIN kodas (duomenys neskelbtini), turi pagrindines motociklo savybes ir turėjo būti deklaruojamas kaip antžeminė transporto priemonė, TARIC kodas 8711500000, kurio vertė 8027,30 Lt, už kurį mokėtina 481,64 Lt muito mokesčio ir 1786,88 Lt PVM mokesčio. Tokiais veiksmais G. B. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209² str. 3 d.

G. B. atstovė akcentuoja, kad teismas nenustatė, jog tai yra vienas ir tas pats išardytas motociklas ir deklaruotos detalės priklauso tam pačiam motociklui. Pagal A. K. aiškinamąjį raštą dėl byloje esančios Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos NHr.13/066, yra nurodyta, kad buvo daroma tik prielaida, kad pateiktos apžiūrai išmontuotos transporto priemonės sudėtinės dalys priklauso šiam apžiūrėtam motociklui. Tokiu būdu, prekės kodas buvo parinktas teisiniu požiūriu teisingas ir teisingai deklaruota prekė. Tai, kad J. K. neturi motociklo, dar nereiškia, kad jis negali užsisakyti motociklo detalių ir kad ši aplinkybė turi įtakos G. B. administracinei atsakomybei atsirasti. Teismas privalėjo labai detaliai ir išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, nes administracinio teisės pažeidimo sankcija yra labai didelė ir paskirta 10 000 Lt dydžio bauda taip pat yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, t. y. jo pavojingumui. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nustato, kad proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, t. y. nuobaudos griežtumas turi atitikti nusižengimo mastą. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 209² str. 3 d. numatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, yra pagrindas manyti, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 209² str. 3 d. sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamą nutarimą, kuriuo G. B. nubaustas pagal ATPK 209² str. 3 d., naikinti ir bylą nutraukti ar sušvelninti paskirtą baudą skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog G. B. padarė pažeidimą numatytą ATPK 209² str. 3 d. Šių išvadų G. B. atstovės skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą G. B. kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

ATPK 209² str. 3 d. nustato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde keliamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės padarius šį pažeidimą klausimas. G. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prekes deklaravo kliento vardu. Deklaravo tik detales su kuo muitinė ir nesutinka. Sertifikate su vertimu parašyta, kad skirta atsarginėms dalims, detalėms ir yra neremontuojama. Klientas pirko detales motociklui atstatyti, muitinė neteisingai traktuoja, kad tai ne detalės, o iškomplektuotas motociklas. Pažymėtina, kad šie paaiškinimai turi būti vertinami, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, G. B. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis deklaravo prekes pagal pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačios deklaranto atsakomybės. Vertinant, ar G. B. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 str., o taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 str. bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). G. B. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinęs, kad bendrajame administraciniame dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tik jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai. G. B. pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydamas deklaracijoje ir patvirtindamas tai savo spaudu G. B. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad G. B. deklaravo prekes pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis jais pasitikėdamas, nepašalina jo kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Apeliantas ir jo atstovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad deklaruojamos prekės buvo išmontuotas motociklas, o ne detalės. Pažymi, jog teismas nutarime nurodė, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 32 p. motorinė transporto motorinė priemonė yra variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Tačiau Kelių eismo taisyklių 3 p. yra išaiškinta, kas yra motociklas t.y. dviratė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris yra didesnis kaip 50 cm ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Tokiu būdu, vien ta aplinkybė, kad muitinio tikrinimo metu buvo rastas motociklo rėmas su pritvirtintu varikliu, dar nereiškia, kad ši transporto priemonė yra atitinkanti įstatymo reikalavimus. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kodėl deklaruotos detalės pripažįstamos transporto priemone ir su šiais motyvais aukštesnysis teismas sutinka.

G. B. atstovė akcentuoja, kad teismas nenustatė, jog tai yra vienas ir tas pats išardytas motociklas ir deklaruotos detalės priklauso tam pačiam motociklui. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, kuriais remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. B. gabeno ne atskiras motociklo dalis, o išardytą motociklą, kuris turėjo būti deklaruojamas kaip antžeminė transporto priemonė, kodu 8711500000. Apelianto ir jo atstovės nurodytas teiginys nepaneigia šių apylinkės teismo padarytų išvadų.

G. B. atstovė taip pat prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, nes mano kad ji yra per griežta. Pagal ATPK 30 str. 1 d., nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Konstatuotina, kad G. B. paskirta 10 000 Lt dydžio bauda be prekių konfiskavimo, individualizuota tinkamai laikantis ATPK 30 str., 30² str. reikalavimų ir įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą bei tai, kad nenustatyta G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę. Pažymėtina, kad per metus pakartotinai padarė kelis tos pačios rūšies teisės pažeidimus, tačiau anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.

Pažymėtina, kad, skiriant mažesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, teismui kyla pareiga vadovautis ATPK 30¹ str., kuris įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Kokios būtent aplinkybės laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėto straipsnio nuostatas, nedetalizuojama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra sąlygos, leidžiančios pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybės, dėl kurių paskirta 10000 Lt bauda, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad pažeidėjas pažeidimą padarė netyčia nelaikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam G. B. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.

Pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. B. atstovės advokatės G. Mauručaitienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.