Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2001 m. rugsėjo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2008 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

5) 2014 m. sausio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme;

6) 2017 m. gruodžio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį – 24 parų arešto bausme;

7) 2019 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

8) 2019 m. spalio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį – 34 parų arešto bausme;

9) 2020 m. birželio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

10) 2021 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

11) 2022 m. liepos 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

12) 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laivės atėmimo bausme;

13) 2023 lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu skirta 40 parų arešto, atliko Kauno kalėjime iki 2024 m. kovo 7 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. M. 2024 m. sausio 24 d. apie 09.17 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – 2 vnt. 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“, kurio vieneto kaina 34,95 Eur, 3 vnt. 1 litro talpos viskio „Jameson Irich“, kurio vieneto kaina 29,95 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 159,75 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

M. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymu, pagrobus svetimą, t .y. „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą ir tuo padarius civiliniam ieškovui iš viso 159,75 Eur turtinę žalą.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, o baudžiamoji atsakomybė už šios veikos padarymą kyla tada, kai pagrobtas nedidelės vertės turtas. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju pagrobto turto vertė yra 159,75 Eur, todėl M. M. veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo parodymus patvirtina rašytiniai bylos duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje, kuriuose užfiksuota vagystės padarymo faktas: vieta, data, laikas, konstatuoti neteisėtos veikos padariniai, aprašyti pagrobti daiktai, pridėti vaizdo įrašai, kuriais fiksuota, kad nurodyti laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis įvykdė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką. Tarp pirmiau aptartų duomenų yra priežastinis ryšys ir loginė grandininė seka. Byloje surinkti duomenys vienas kitą papildo ir visumoje vienareikšmiškai patvirtina esant inkriminuotos nuskalstamos veikos sudėtį, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje bei pirmiau aptartomis aplinkybėmis kaltinamasis M. M. įvykdė svetimo turto vagystę. Byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys nekelia jokių abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kaltinamasis veikė tyčia, suvokė nusikalstamo elgesio pasekmes, to rezultato siekė ir norėjo, motyvas – tokiu būdu gauti pinigų, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, padariniai – civiliniam ieškovui neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė žala, kurią kaltinamasis pilnai pripažįsta. Nagrinėjamu atveju M. M. padaryta nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (kaip baudžiamasis nusižengimas) kvalifikuota teisingai, nes jis pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) ” priklausantį turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino priežastis, sąlygojusiais nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas daugybę kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, šį kartą nusikalto vėlgi neišnykus teistumui, kas rodo, kad ši veika nebuvo atsitiktinė, o jau anksčiau susiformavusios kaip linkusios nusikalsti asmenybės, kuri nesilaikė įstatymo reikalavimų, ir vėl nusikalto, pasekmė. Bylos duomenys rodo, kad M. M. daugybę kartų bustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų – baudų nemoka, turi daug skolinių įsipareigojimų valstybei. Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada pagal galimybes jį atlyginti.

Iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, pasak jo paties niekur nedirba, nevedęs, turi pilnametę dukrą. Bylos duomenimis psichiatro ir priklausomybių ligų centre nesilankė, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, buvo sulaikytas kitoje byloje. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (baudžiamasis nusižengimas), ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus, pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką, rūšis, skirtina prokuroro pasiūlyta arešto bausmė, kurios dydis parinktinas bausmės individualizacijos procese, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų prisipažinimą, kritišką požiūrį, gailėjimąsi, civilinio ieškinio pripažinimą, nes kitų rūšių bausmėmis, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pirmiau aptartais bylos duomenimis nebūtų pasiekta bausmės paskirtis ir tikslai. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis matyti, kad paskiausi trys priimti kaltinamojo atžvilgiu priimti teismų procesiniai sprendimai (2024 m. rugsėjo mėnesio 5, 18 ir 23 dienos) neįsiteisėję, todėl bausmės nebendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnis. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 159,75 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 18-24). Nurodė, kad 2024 m. sausio 24 d. apie 09.17 val. iš bendrovės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogti – 2 vnt. 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“, kurio vieneto kaina 34,95 Eur, 3 vnt. 1 litro talpos viskio „Jameson Irich“, kurio vieneto kaina 29,95 Eur. Dėl šios nusikalstamos veikos akcinė bendrovė patyrė turtinę 159,75 Eur žalą, kuri nėra atlyginta. Ši turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas, kaltinamasis jį visiškai pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintas pilnoje apimtyje, padarytą turtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo civiliniam ieškovui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Paaiškėjus, kad kaltinamojo laisvė suvaržyta, teismas kreipėsi dėl gynėjo paskyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teisme nurodžius, jog būtinas gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio 2 ir 3 dalies pagrindais. Kaltinamąjį ginti parinkta advokatė R. Š..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Bylos nagrinėjimo stadijoje, kurioje buvo kreiptasi dėl gynėjo teismo iniciatyva, kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nelaisvėje ir negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai apskaičiuota 187,50 Eur suma antrinės teisinės pagalbos atstovavimo išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalyje 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. M. savo vardu nekilnojamojo turto ir pajamų neturi, turi žymių finansinių įsipareigojimų – nesumokėtų baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, gynėjas jam buvo būtinas, todėl išlaidos, susidariusios dėl gynėjo dalyvavimo, iš jo neišieškomos (nepriteistinos).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 2024 m. kovo 5 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (2 t., b. l. 16-17), paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą Alytuje, Ulonų g. 8, tel. +370 315 52001, el. paštas alytus@kalejimai.lt, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. M. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 159,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nepriteisti iš M. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti, atlyginant jas iš valstybės lėšų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.