- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- eA-244-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00390-2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Panevėžio skyrius) 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-75901 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją V. Č.“ (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2024 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-2654 „Dėl senatvės pensijos skyrimo“ (toliau – ir VSDFV sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis savo tėvą J. Č. prižiūrėjo nuo 1985 m. rugsėjo 4 d., kai tėvui buvo nustatyta pirma invalidumo grupė, iki jo mirties – (duomenys neskelbtini) t. y. 33 metus ir tuo metu dirbti negalėjo. Pareiškėjas teigė, kad pagal J. Č. socialinio draudimo invalidumo pensijos byloje esančius dokumentus jam I invalidumo grupė nustatyta nuo 2001 m. balandžio 13 d., todėl laikotarpis nuo 2001 m. balandžio 13 d. gali būti įskaitytas į pareiškėjo bendrą stažą senatvės pensijai, bet atsakovas šio laikotarpio į bendrą stažą neįtraukė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas teisės į socialinio draudimo senatvės pensiją neįgijo.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgaliojo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgaliojo globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalųjį (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ir maitintojo netekimo pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. Pareiškėjo teigimu, jis turi teisę gauti senatvės pensiją, o skundžiami atsakovo ir VSDFV sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad nusprendė neskirti pareiškėjui senatvės pensijos, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos – neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Atsakovas pažymėjo, kad senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), asmenims, sukakusiems Pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turintiems Pensijų įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti. Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – ir stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos arba Pensijų įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai. Atsakovas nurodė, kad Pensijų įstatymo 2 priede nurodyti asmens stažui prilyginami laikotarpiai iki 1994 m. gruodžio 31 d., o vienas iš tokių laikotarpių yra šeimos nariams – I grupės invalido slaugos namuose laikas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį, sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos (šiuo atveju senatvės pensijos) skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais ir duomenimis.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo (įgytas 13 metų 9 mėnesių ir 22 dienų stažas), todėl pagrįstai atsisakyta skirti senatvės pensiją, nes laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. negali būti įskaitytas į pareiškėjo stažą (asmeniui, kuris slaugė šeimos narį I grupės invalidą), kadangi pagal J. Č. socialinio draudimo invalidumo pensijos byloje esančius dokumentus, I invalidumo grupė J. Č. nustatyta tik nuo 2001 m. balandžio 13 d. Atsakovas nurodė, kad nuo 1994 m. sausio 1 d. asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, o pagal patikslintus Registro duomenis laikotarpis nuo 2015 m. liepos 9 d. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytas į pareiškėjo stažą (asmens, slaugančio neįgalų asmenį, draudimas valstybės lėšomis). Atsakovas teigė, kad teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai, Pensijų įstatyme nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitinka, kadangi neįgijo minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo V. Č. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tėvą J. Č. prižiūrėjo nuo 1985 m. rugsėjo 4 d. iki jo mirties – (duomenys neskelbtini) J. Č. I invalidumo grupė nustatyta nuo 2001 m. balandžio 13 d., o VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-75901 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją V. Č.“ (Sprendimas) atsisakė pareiškėjui skirti socialinio draudimo senatvės pensiją, kadangi jis neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, o VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2654 (VSDFV sprendimas) skundą atmetė.
Šalies argumentai
9. Teismas aptarė ginčui aktualų Pensijų įstatymo ir Nuostatų reglamentavimą ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog jis tėvą J. Č. prižiūrėjo nuo 1985 m. rugsėjo 4 d. (kai jam buvo nustatyta I invalidumo grupė) iki (duomenys neskelbtini) tačiau J. Č. pagal socialinio draudimo invalidumo pensijos byloje esančius dokumentus I invalidumo grupė nustatyta nuo 2001 m. balandžio 13 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. įskaityti į pareiškėjo stažą (asmeniui, kuris slaugė šeimos narį I grupės invalidą).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad nuo 1994 m. sausio 1 d. asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai įrodomi Registro duomenimis. Teismas nustatė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi buvo nutarta J. Č. nustatyti rūpybą ir jo rūpintoju paskirti V. Č. (pareiškėją), VSDFV Kauno skyrius patikslino Registro duomenis apie pareiškėjo socialinį draudimą valstybės lėšomis, pagal patikslintus Registro duomenis laikotarpis nuo 2015 m. liepos 9 d. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytas į pareiškėjo stažą (asmens, slaugančio neįgalų asmenį, draudimas valstybės lėšomis). Teismas nurodė, kad minėtą laikotarpį įskaičius į pareiškėjo stažą, jis vis tiek neatitinka Pensijų įstatyme nustatytos sąlygos, kadangi neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo (Pensijų įstatymo 16 str. 1 d.), pareiškėjo įgytas stažas – 13 metų 9 mėnesiai ir 22 dienos. Teismas pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, tuomet, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai.
11. Teismas konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimas ir VSDFV sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė.
III.
12. Pareiškėjas V. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
13. Pareiškėjo vertinimu, teismas bylą išsprendė neteisingai, faktines bylos aplinkybes vertino neobjektyviai bei padarė neteisingas išvadas. Pareiškėjas nurodo, kad iš teismo sprendimo turinio nėra aišku ir jame visiškai nepasisakyta apie laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 13 d. (kuomet pareiškėjo tėvui J. Č. buvo nustatyta I invalidumo grupė) iki 2015 m. liepos 9 d. (kai J. Č. buvo nustatyta rūpyba).
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas pažymi, kad nurodomu laikotarpiu jo tėvas J. Č. buvo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas vienintelis su juo gyveno ir vienas juo visiškai rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė, gamino maistą, skalbė, veždavo pas gydytojus ir atliko kitas rūpintojo pareigas, už tai lėšų iš valstybės negavo ir neprašė. Pareiškėjas teigia, kad tai, jog jis vienintelis rūpinosi neįgaliu tėvu yra gerai žinoma Kupiškio rajono savivaldybės Socialinio skyriaus darbuotojams, tuo laikotarpiu socialinės darbuotojos R. K. ir D. Š. užeidavo pasidomėti neįgalaus tėvo priežiūra, padėdavo patarimais, konsultacijomis.
15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės apsiribojo tik formaliu viešų dokumentų vertinimu ir išvardijimu ir neatsižvelgė į jo argumentus, į realią faktinę situaciją, buvusią laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. liepos 9 d., kuomet pareiškėjas, vienintelis tuo laikotarpiu gyveno su savo tėvu ir visiškai juo rūpinosi, todėl teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas.
16. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepakankamai įsigilino į bylą ir todėl neteisingai vertino byloje esančius duomenis teisingumo, protingumo, adekvatumo prasme. Pareiškėjas nurodo, kad būtina išreikalauti informaciją iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinio skyriaus, kuriam gerai buvo žinoma faktinė situacija pareiškėjo šeimoje ir gali patvirtinti jo nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
17. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai materialiosios ar proceso teisės normas pirmosios instancijos teismo buvo pažeistos, apeliacinis skundas grindžiamas pareiškėjo subjektyvia nuomone, abstrakčiomis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. Č. (pareiškėjo tėvui) I invalidumo grupė nustatyta nuo 2001 m. balandžio 13 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. įskaityti į pareiškėjo stažą (asmeniui, kuris slaugė šeimos narį I grupės invalidą). Atsakovas nurodo, kad atsižvelgdamas į Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį (nutartimi J. Č. nustatyta rūpyba ir jo rūpintoju paskirtas pareiškėjas), VSDFV Kauno skyrius patikslino Registro duomenis, pagal patikslintus Registro duomenis laikotarpis nuo 2015 m. liepos 9 d. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytas į pareiškėjo stažą, tačiau jis vis tiek neįgijo Pensijų įstatyme (16 str. 1 d.) nustatyto minimalaus 15 metų stažo, jo įgytas stažas – 13 metų 9 mėnesiai ir 22 dienos. Atsakovas teigia, kad nuo 2001 m. balandžio 13 d. (kuomet J. Č. buvo nustatyta I invalidumo grupė) iki 2015 m. liepos 9 d. (kai J. Č. buvo nustatyta rūpyba) nebuvo jokių viešojo administravimo subjektų (VSDFV, VSDFV Panevėžio skyriaus) priimtų sprendimų, veiksmų (neveikimo), kurie gali būti skundžiami. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui skirti socialinio draudimo senatvės pensiją, kadangi pareiškėjas neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo ir VSDFV sprendimo, kuriuo VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo, skundą atmetė, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes nustatyta, kad patikslinus Registro duomenis, laikotarpis nuo 2015 m. liepos 9 d. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytas į pareiškėjo stažą, tačiau minėtą laikotarpį įskaičius į pareiškėjo stažą, pareiškėjas vis tiek neatitinka Pensijų įstatyme nustatytos sąlygos, kadangi neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo (Pensijų įstatymo 16 str. 1 d.), pareiškėjo įgytas stažas – 13 metų 9 mėnesiai ir 22 dienos, o laikotarpių iki 2015 m. liepos 9 d. (nuo šios datos pareiškėjas teismo nutartimi buvo paskirtas savo tėvo rūpintoju) įskaityti į stažą nėra pagrindo.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nepasisakė apie laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 13 d. (kuomet pareiškėjo tėvui buvo nustatyta I invalidumo grupė) iki 2015 m. liepos 9 d. (kai pareiškėjo tėvui buvo nustatyta rūpyba), netinkamai įvertino įrodymus, bei būtina išreikalauti duomenis iš Kupiškio rajono savivaldybės apie tai, kad pareiškėjas nuolat 33 metus prižiūrėjo savo neįgalų tėvą.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.
24. Byloje skundžiamu atsakovo Sprendimu nuspręsta neskirti pareiškėjui senatvės pensijos, nes pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. jis neįgijo nustatyto minimalaus 15 metų pensijų socialinio draudimo stažo, pareiškėjo įgytas stažas – 13 metų 9 mėnesiai ir 22 dienos. Iš atsakovo pateiktų skaičiavimų, kuriais remiantis priimtas atsakovo Sprendimas, matyti, kad iki 1993 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui apskaičiuota 9,3083 metų stažo, pagal Registro duomenis įskaičiuoti pareiškėjo darbo laikotarpiai atitinkamose uždarosiose akcinėse bendrovėse nuo 2000 m. rugpjūčio 17 d. iki 2006 m. sausio 11 d. su pertraukomis, o pareiškėjo duomenys, kaip asmens, slaugančio neįgalų asmenį, draudimo valstybės lėšomis laikotarpiai Registre užfiksuoti nuo 2015 m. liepos 9 d. (t. y. nuo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties skirti pareiškėją savo tėvo rūpintoju priėmimo).
25. Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (1 p.); turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai (2 p.). Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis reglamentuoja, kad pensijų socialinio draudimo stažas (stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
26. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (ginčui aktuali redakcija) nustatė, kad nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgaliojo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgaliojo globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalųjį (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ir maitintojo netekimo pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2015 m. liepos 9 d. (teismo nutarties, kuria buvo paskirtas savo tėvo rūpintoju) buvo draudžiamas valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu, kaip nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje asmuo, t. y. pareiškėjas neatitiko įstatymo nustatytų sąlygų, nes jis nebuvo paskirtas savo neįgaliojo tėvo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantis ar nuolat prižiūrintis namuose šį neįgalųjį (teikiantis jam pagalbą namuose). Todėl nebuvo pagrindo įskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpį nuo to momento, kai pareiškėjo tėvui buvo nustatyta I invalidumo grupė, nors faktiškai ir galėjo egzistuoti situacija, kad pareiškėjas buvo vienintelis asmuo, kuris prižiūrėjo neįgalų savo tėvą. Atsižvelgiant į tai, tiek atsakovo Sprendimas, tiek VSDFV sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo, yra pagrįsti ir teisėti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprašė išreikalauti duomenų iš Kupiškio rajono savivaldybės, neprašė apklausti liudytojų. Kita vertus, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų asmenų paaiškinimai nekeistų bylos aplinkybių teisinio vertinimo, kadangi duomenys apie pareiškėjo sukauptą stažą pagrįsti oficialiais rašytiniais įrodymais, Registro duomenimis.
30. Apibendrindama aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.