- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-1512-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18500-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- A. L., M. P.
- Ieškovas
- E. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L. (A. L.) ir M. P. (M. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams M. P., A. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų 8 750 Lt turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas bei metines palūkanas. Nurodė, kad 2010-03-06 restorane „Carskoje selo“, esančiame adresu Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, jis buvo sumuštas atsakovų M. P. ir A. L.. Paaiškino, kad šis įvykis turėjo pasekmių, susijusių su jo sveikata – jam būtina atlikti nosies korekcijos operaciją, kurios kaina yra 8 000 Lt. Be to, minėto įvykio metu ieškovas prarado 2006 m. pirktą už 900 Lt vyrišką rankinį laikrodį „ORIENT“; kadangi laikrodžio įsigijimo dokumentai nėra išlikę, prašo teismo vadovautis analogiško laikrodžio dabartine rinkos kaina, kuri yra 750 Lt. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai yra kalti dėl įvykio, jie privalo jam solidariai atlyginti 8 750 Lt dydžio turtinę žalą.
Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad konflikto metu nesimušė su ieškovu, tai buvo išsiaiškinta baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajam buvo priteista 1 500 Lt neturtinės žalos, be to, atsakovui skirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, todėl atsakovas prašė daugiau neskirti jokių finansinių nuobaudų. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių laikrodžio pirkimą patvirtinančių dokumentų, todėl galėjo to laikrodžio ir neturėti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. prašė ieškovo ieškinį atmesti, nurodė, jog nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino jį kaltu, tačiau jis nėra padaręs šios nusikalstamos veikos, nesimušė su ieškovu ir netrenkė jam į nosies sritį, kas matyti iš restorane padarytos vaizdinės medžiagos. Tvirtino, jog ieškovas prarado laikrodį ne dėl jo kaltės. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tikrą laikrodžio vertę, todėl ieškovo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 8 300 Lt turtinės žalos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 300 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-01-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog buvo įgijęs laikrodį „ORIEN“, jį turėjo įvykio metu, tačiau dėl kilusių muštynių laikrodį prarado. Nesant laikrodžio įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau nustačius aplinkybes, jog įvykio metu ieškovas laikrodį turėjo, teismas vadovavosi ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu dėl tokio tipo naujų laikrodžių kainos 2006 m. bei atsižvelgęs į tai, jog laikrodis jau buvo naudotas ketverius metus, sprendė, jog ieškovui padarytos žalos dydis dėl laikrodžio „ORIENT“ netekimo yra 300 Lt. Taip pat, siekiant pašalinti ieškovui atsiradusią žalą, pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovui ir būsimus nuostolius dėl nosies operacijos atlikimo; atsakovams nepateikus įrodymų dėl galimos tokios operacijos kitos kainos, iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisė 8 000 Lt dydžio žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Atsakovai A. L. ir M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai tvirtina, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp prarasto laikrodžio ir atsakovų veiksmų, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jų ieškovui priteisė 300 Lt žalos, padarytos dėl laikrodžio netekimo. Taip pat apeliantai nesutinka ir su nurodyta prarasto laikrodžio kaina. Pažymi, kad ieškovui nepateikus laikrodžio įsigijimo dokumentų, teismas apskritai turėjo atmesti ieškovo reikalavimą dėl prarasto laikrodžio žalos atlyginimo. Be to, apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas žalą už prarastą laikrodį, neįvertino ir laikrodžio nusidėvėjimo. Apeliantai pažymi ir tai, kad ieškovo nosies trauma gali būti visai nesusijusi su jų veiksmais. Tvirtina, kad 2010 m. sausio mėnesio išrašas iš medicininių dokumentų neturi jokios įrodomosios galios, nes konfliktas restorane įvyko 2010 m. kovo mėnesį. Apeliantai kritiškai vertina ir VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ išrašą iš medicininių dokumentų bei 2013 m. spalio 3 d. gydytojo pažymą, kurioje konstatuota, jog ieškovui reikalinga nosies pertvaros tiesinimo operacija. Pasak apeliantų, pažyma buvo išrašyta nuo įvykio praėjus trims metams, todėl tai kelia abejonių, ar ieškovo nosies trauma yra susijusi su atsakovų veiksmais. Taip pat, apeliantų nuomone, žalos dydis nebuvo nustatytas tiksliai, kadangi ieškovas įvertindamas žalą rėmėsi brangiausių Lietuvos chirurgijos centrų paslaugų įkainiais.
Atsiliepimas
Ieškovas E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad atsakovų apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad egzistavo priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir prarasto laikrodžio, nes laikrodis buvo prarastas būtent konflikto metu. Ieškovas pažymi, kad nors apeliantai nesutinka su jo pateiktais rašytiniais įrodymais apie laikrodžio vertę, tačiau patys jokių įrodymų, paneigiančių nustatytą laikrodžio vertę, nepateikė. Taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas laikrodžio vertę, neatsižvelgė į tai, kad laikrodis buvo naudotas ketverius metus. Taip pat ieškovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad jo trauma nėra susijusi su atsakovų veiksmais. Tvirtina, kad atsakovų nusikalstama veika jau yra įrodyta baudžiamojoje byloje, kurioje buvo konstatuota, jog buvo padarytas veido sumušimas. Ieškovas paaiškina, kad 2013 m. spalio 3 d. pažyma iš gydytojo buvo gauta siekiant įrodyti, jog į gydytojus buvo kreipiamasi iškart po įvykio, o pateiktas išrašas iš VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“, kad nosies pertvaros ištiesinimo operacija buvo atlikta kelis mėnesius prieš įvykį. Pasak ieškovo, apeliantai neteisingai suprato dokumentų turinį ir jį iškraipė. Ieškovas pažymi, kad į bylą yra pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina, jog pakartotinė nosies pertvaros ištiesinimo operacija yra būtina, taip pat įrodymai apie tokios operacijos kainą. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, kad apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jų atsikirtimų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu M. P. ir A. L. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o E. P. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 3-11). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 12-16) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo M. P. apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti (b. l. 30-34, 97-101). Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad M. P. sudavė E. P. vieną smūgį kumščiu į nosį ir kelis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 97). Ieškovas solidariai iš atsakovų A. L. ir M. P. prašo priteisti turtinę žalą, padarytą atsakovų nusikalstama veika, kurią sudaro 750 Lt prarasto laikrodžio vertė ir 8 000 Lt būsimų išlaidų, būtinų dėl nusikalstamos veikos sužalotos nosies korekcijos operacijai atlikti.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą, pirmiausiai turėjo nustatyti už turtinės žalos atlyginimą atsakingus asmenis. Vertinant, kokia atsakomybė taikoma kiekvienu konkrečiu atveju, kai yra reikalavimas, susijęs su žalos atlyginimu, atsakomybės taikymo pagrindą sudaro konkrečių veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos įvertinimas. Pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nuosprendyje kiekvieno iš atsakovų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo individualizuoti (b.l. 97). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas ieškovo prašomą priteisti žalą solidariai priteisė iš abiejų atsakovų, remdamasis bendrąja nuostata, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.), ir nevertino konkrečiai kurio iš atsakovų ar bendri atsakovų veiksmai sąlygojo turtinės žalos atsiradimą ieškovui. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatydamas kaltus dėl žalos padarymo asmenis, neatskleidė bylos esmės, padarė esminę klaidą, kuri lėmė galutinį neteisingą teismo sprendimą.
Pažymėtina, jog CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011-04-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, ir kt.). Taigi sprendžiant, kokia atsakomybė taikytina atsakovų atžvilgiu nagrinėjamoje byloje, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą, ar atsakovus sieja bendri veiksmai dėl padarinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) .
Aukščiau paminėtą klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju nėra galimybės, kadangi byla šiuo aspektu būtų nagrinėjama iš naujo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.