Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., T. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybinė įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. R., mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjų motina F. R., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Taip pat dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir mirusiojo sutuoktinė bei pareiškėjų motina.

5. VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, jog J. R. nebuvo sudaręs ir įregistravęs testamento.

6. VĮ Registrų centro duomenis pareiškėjo vardu nebuvo įregistruotas nekilnojamasis turtas. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo duomenimis, duomenų apie J. R., juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, nėra.

7. Iš AB Šiaulių banko pateiktos informacijos nustatyta, jog J. R. vardu banke yra apskaitomų vertybinių popierių - 55 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų.

8. Pareiškėjai teigia, jog praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, nes jie nežinojo, jog palikėjas turėjo turto – vertybinių popierių, nes juridinių asmenų registre palikėjo vardu nebuvo išviešintos jokios teisės į turtą, o apie palikėjo vardu registruotas akcijas pareiškėjai sužinojo 2024 m. vasario mėnesį, kai jų motina sulaukė rašytinio pasiūlymo, kad yra asmenų norinčių nupirkti akcijas.

9. Byloje nustatyta, jog J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

10. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

11. Pareiškėjai nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – nežinojo, jog jų tėvo vardu yra apskaitytos (duomenys neskelbtini) akcijos, šis faktas nebuvo viešai iš viešintas, pareiškėjų tėvas neminėjo, jog turi akcijas, tėvas mirė staigiai, todėl šių faktinių aplinkybių pareiškėjai iki jo mirties nesužinojo. Apie šį turtą sužinojo, tik kai jų motina gavo iš advokato siūlymą įsigyti mirusio tėvo vardu registruotas (duomenys neskelbtini) akcijas.

12. Byloje nustatyta, jog apie mirusiojo vardu likusį turtą, o būtent registruotas akcijas, pareiškėjai nežinojo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pareiškėjai, iš karto sužinoję apie tai, jog po tėvo mirties yra likęs turtas, nedelsdami ėmėsi veiksmų, aiškiai išreiškiančių, jų valią priimti palikimą – nedelsiant kreipėsi į teisininką, kuris parengė procesinius dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo. Įvertinus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas faktinės aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjų įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis.

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjų nurodytos objektyvios termino praleidimo priežastys ir susiklosčiusios nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo paveldėjimo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo J. R. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra, o vienintelė galima paveldėtoja palikėjo sutuoktinė F. R. (duomenys neskelbtini) mirė.

14. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, vadovaujantis teisinius reglamentavimu bei kasacinio teismo formuojama praktika, darytina išvada, jog pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. R. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo J. R. mirties, priimti atnaujintinas (CK 588 straipsnis, 5.50 straipsnio 1, 3 dalys, CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą jo tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Atnaujinti pareiškėjai T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą jos tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nustatyti, kad pareiškėjai turi per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.