- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-671-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03016-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- N. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7875-1070/2019 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas ir V. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. ieškiniu prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės N. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 130 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės; 5) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis BMW 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), bei įsiskolinimas pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo priklauso ieškovui; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 1198,99 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalinamo turto dalį; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) padalinti sutuoktinių 9 557,46 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui V. S. lygiomis dalimis, t. y. po 4 778,73 Eur.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui, mokamų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, paskirti atsakovę vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo butą Kaune, (duomenys neskelbtini), palikti atsakovei, įpareigojant ją sumokėti ieškovui 15 000 Eur kompensaciją, automobilį BMW 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui; palikti šalių kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui solidaria sutuoktinių prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį patenkino. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo M. S. ir atsakovės N. S., (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui M. S. ir atsakovei N. S. paliko pavardes – S., S.; nustatė nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove N. S.; priteisė iš ieškovo M. S. nepilnamečių dukrų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur, mokamų kiekvienai dukrai kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme (2019 m. vasario 19 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę N. S. nepilnametėms A. S. ir R. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; padalino ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą tokiu būdu: priteisė atsakovei N. S. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (60 000 Eur vertės); priteisė ieškovui M. S. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (700 Eur vertės); priteisė atsakovei N. S. automobilį BMW 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2770 Eur vertės); priteisė iš atsakovės N. S. ieškovui M. S. 14 185 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančią turto dalį, įpareigojant atsakovę sumokėti nurodytą sumą ieškovui per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo pripažino ieškovo M. S. ir atsakovės N. S. kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei SEB bankas pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. 031018210657-B7 solidaria N. S. ir M. S. prievole; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo M. S. valstybei 623,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 488,92 Eur pervedant už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šalių turto aktyvą sudaro butas ir dvi transporto priemonės. Šalys taip pat neginčijo to, kad jų bendras turto pasyvas yra skola AB SEB bankui pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl trečiojo asmens V. S. 9 557,46 Eur finansinio reikalavimo pripažinimo bendra šalių prievole. Ieškovas teigė, kad jo tėvo V. S. perduota jam 9 557,46 Eur suma turi būti laikoma V. S. paskola, skirta šalių šeimos būstui įsigyti. Atsakovė neneigė to, kad trečiasis asmuo V. S. buvo perdavęs šeimos būstui įsigyti nurodytą sumą, tačiau, nurodė, kad tai buvo jo dovana šeimai, todėl V. S. finansinis reikalavimas neturi būti įtraukiamas į šalių turto pasyvą.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, atsižvelgęs, jog sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, sprendė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė buvusių (esamų) paskolinių santykių tarp V. S. kaip paskolos davėjo ir šalių kaip paskolos gavėjų. Teismo posėdžio metu trečias asmuo V. S. paaiškino, kad paskolino šalims 9 557,46 Eur (33 000 Lt), perdavęs juos ieškovui M. S., nurodydamas, kad šalys turi grąžinti jam minėtą sumą tuomet, kai turės pinigų. Trečias asmuo taip pat paaiškino, kad jis nereikalautų iš šalių šios sumos grąžinimo tuo atveju, jei jie ir toliau gyventų kaip sutuoktiniai bei šeima, nes tokiu atveju butas, kurio įsigijimui buvo perduotos V. S. lėšos, atitektų jo anūkėms (šalių dukroms). Trečiojo asmens paaiškinimais, kadangi šalys nusprendė išsituokti, jam (trečiajam asmeniui) turi būti grąžintos perduotos M. S. lėšos. Trečias asmuo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog iki pat ieškinio pateikimo nereikalavo iš šalių perduotų lėšų grąžinimo, kad tarp šalių ir jo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Teismo vertinimu, V. S. padovanojo šalims 9 557,46 Eur būtent kaip šeimai, kadangi tokiu būdu norėjo prisidėti prie savo anūkių (šalių šeimos narių) gerbūvio.
Atsiliepimas
6. Teismas nustatė, kad šalys turi solidarų 33 702,27 Eur finansinį įsipareigojimą AB SEB bankui. Ieškovas prašė šį įsipareigojimą pripažinti jo asmenine prievole, o atsakovė – solidaria abiejų šalių prievole. AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė šalių prievolę pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti solidaria. Teismas, atsižvelgdamas į AB SEB banko valią, nutraukdamas šalių santuoką, tenkino priešieškinio reikalavimą, pripažindamas prievolę bankui pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį solidaria šalių prievole.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl prievolės pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį pripažinimo asmenine, pažymėjo, kad jo į bylą pateiktas banko patvirtinimas apie tai, jog prievolė pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį gali būti modifikuota į asmeninę, nepatvirtina to, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas šioje civilinėje byloje sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad po atsakovės priešieškinio pateikimo trečiojo asmens AB SEB banko pozicija dėl šalių prievolės modifikavimo byloje nepasikeitė; kad bankas suteikė ieškovui patvirtinimą tuo metu, kai dar nebuvo aiški šios bylos baigtis, tuo pačiu ir šalių turtinė padėtis po santuokos nutraukimo.
8. Spręsdamas klausimą dėl to, kam turi būti paliktas butas, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šalių dukros yra mokyklinio amžiaus ir mokosi netoli ginčo buto esančioje mokykloje. Ieškovo darbas yra susijęs su komandiruotėmis, todėl ieškovas būna namuose mažiau nei atsakovė ir šalių nepilnametės dukros. Atsakovė sutiko sumokėti ieškovui už jai tenkančią buto dalį 15 000 Eur, teismo posėdžio metu patvirtino šį savo ketinimą, nurodydama, kad šiuo metu neturi tokios sumos, bet paskolins ją iš pažįstamų, giminaičių ar banko. Teismas, įvertinęs ieškovo gaunamas pajamas, padarė išvadą, kad ieškovas turi palankesnes sąlygas naujam būstui įsigyti. Atskaičius iš jo kas mėnesį gaunamų lėšų sumą, tenkančią dukroms (400 Eur) ir jo pragyvenimui (minimum 430 Eur), jam lieka tam tikra laisva pinigų dalis (apie 500-600 Eur), kurią jis gali panaudoti savo būsto įsigijimui po to, kai atsakovė išmokės jam teismo nurodytą 13 150 Eur kompensaciją. Todėl teismas sprendė, kad, nustačius šalių dukrų gyvenamąją vietą su atsakove, gaunančia mažesnes pajamas nei ieškovas, dėl to turinčia mažesnes galimybes įsigyti naują būstą gyvenimui su vaikais, tikslinga butą Kaune, (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei, įpareigojant ją sumokėti ieškovui per tris mėnesius 13 150 Eur kompensaciją už tenkančią jai didesnę buto dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti butą atsakovei, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui M. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojant ieškovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos asmeniškai perimti visus įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 03101821065, arba priteisti butą ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis; pripažinti ieškovo M. S. ir atsakovės N. S. 9 557,46 Eur skolinį įsipareigojimą V. S. solidaria prievole ir papildyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 557,46 Eur skolinis įsipareigojimas V. S. po santuokos nutraukimo lieka solidaria ieškovo M. S. ir atsakovės N. S. prievole; pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria nustatyta ieškovo pareiga mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo ieškinio pateikimo teisme (2019-12-19) dienos, nustatant, kad išlaikymas mokamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kauno apylinkės teismas neteisingai išsprendė sutuoktinių turto padalijimo klausimą, pažeidė CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, dėl ko ieškovui priteista aiškiai mažesnė turto dalis, nei jam priklauso.
9.2. Ieškovas siekė, kad tiek sutuoktinių bendrai įgytas turtas būtų priteistas, tiek bendrai įgytas įsiskolinimas bankui būtų perkeltas kuriam nors vienam iš sutuoktinių. Ieškovas ieškiniu prašė, kad butas jam būtų priteistas asmeninės nuosavybės teise ir paskola bankui būtų priteista jam vykdyti asmeniškai. Ieškovas taip pat būtų sutikęs ir, kad butas bei paskola būtų priteista asmeniškai jo sutuoktinei atsakovei N. S.. Būtent tokia turto ir skolos padalinimo tvarka geriausiai atitiktų abiejų sutuoktinių interesus, palengvintų tiek pačio turto valdymą, tiek bendravimą su kreditoriumi AB SEB banku. Galimybę ieškovui perimti įsipareigojimus pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr.031018210657-B7 yra patvirtinęs pats bankas, tokį banko patvirtinimą ieškovas yra pateikęs teismui.
9.3. Kauno apylinkės teismas butą asmeninės nuosavybės teise priteisęs atsakovei, o sutuoktinių prievolę bankui palikęs solidariąja prievole, akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises. Po teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką, ieškovas liko be buto (gyvenamosios vietos), o dėl paliktos solidariosios skolos AB SEB bankui teismas apribojo ieškovui galimybę gauti dar vieną kreditą būstui įsigyti.
9.4. Teismo ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija už turto dalį neatkuria šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės N. S. priteista 14 185 Eur kompensacija ieškovui už jam tenkančią mažesnę turto dalį, įpareigojant atsakovę sumokėti ją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįgyvendinama. Pati atsakovė patvirtino, kad tokios pinigų sumos, kuri reikalinga kompensacijai sumokėti, ji neturi. Nors atsakovė nurodė, kad šią sumą pasiskolins iš pažįstamų, giminaičių ar banko, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tokios paskolos suteikimo galimybes. Jau šiai dienai yra akivaizdu, kad atsakovė net neketina mokėti šios kompensacijos ieškovui, o priverstinio teismo sprendimo įvykdymo galimybė ieškovo teisių, kuris teismo sprendimu šiai dienai yra paliktas be gyvenamosios vietos, efektyviai neapgins.
9.5. Kauno apylinkės teismas nematė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl sutuoktinių prievolę bankui palikus abiejų šalių solidaria prievole, butas taip pat turėtų būti paliktas bendra daline šalių nuosavybe.
9.6. Teismas nepagrįstai laikė, kad pagal CK 3.118 straipsnio nuostatas iš bendro sutuoktinių turto (buto, kurio vertė 60 000 Eur) atėmus mokėtiną skolą bankui (33 702,27 Eur), ir šią sumą padalijus per pusę, gauta 13 148,86 Eur suma turi būti priteisiama ieškovui kaip kompensacija. Vadovaujantis šiomis CK 3.118 straipsnio nuostatomis, iš 60 000 Eur sumos atėmus 33 702,27 Eur skolą, gaunama 26 297,73 Eur suma, kuri ir laikytina šalių dalintinu turtu. Tačiau šioje byloje teismas nedalijo gautos 26 297,73 Eur sumos šalims, tačiau 60 000 Eur vertės turtą priteisė vienai atsakovei. Kauno apylinkės teismo apskaičiuota 13 148,86 Eur kompensacija būtų teisinga tik tuo atveju, jeigu kaip nurodyta CK 3.118 straipsnio 2 dalyje, iš sutuoktiniams priklausančio 60 000 Eur vertės turto (buto) būtų sumokėta / grąžinta 33 702,27 Eur skola bankui. Tada būtų logiška ir pagrįsta, kad likusi 26 297,73 Eur suma sutuoktiniams būtų padalinta lygiomis dalimis. Tačiau šiuo atveju toks prievolės įvykdymas objektyviai negalimas, nes butas nebuvo ir nėra parduotas. Kadangi skola bankui iš turto vertės nėra grąžinta, o ir toliau lieka solidaria sutuoktinių prievole, todėl mažinti mokėtiną kompensaciją skolos bankui suma, nėra pagrįsta ir teisinga. Todėl butą priteisus atsakovei asmeniškai, o skolą bankui palikus šalių solidaria prievole, iš atsakovės N. S. ieškovui M. S. priteistina kompensacijos už atsakovei tenkantį butą turi būti lygi pusei buto vertės, t. y. 30 000 Eur.
9.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškovo tėvo V. S. suteiktos paskolos klausimą. 2010 m. liepos mėn. V. S. sutuoktiniams paskolino 33 000 Lt sumą (kas atitinka 9 557,46 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimui, t. y. buto kainos dalies sumokėjimui. Tiek ieškovas M. S., tiek atsakovė N. S., tiek trečiasis asmuo V. S. patvirtino aplinkybę, kad V. S. perdavė ieškovui 9 557,46 Eur (33 000 Lt) sumą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies kainos sumokėjimui. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad šalys neturėjo pakankamai lėšų visai buto kainai sumokėti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S. patvirtino aplinkybes, kad 9 557,46 Eur (33 000 Lt) suma buvo perduota ieškovui kaip paskola ir buvo sutarta, kad sutuoktiniai skolą turės grąžinti tuomet, kai turės pinigų. Pinigus perdavusio V. S. valia šiuos pinigus buvo paskolinti, o ne padovanoti.
Žemesnės instancijos teismas
9.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė datą, nuo kurios teismo sprendimu ieškovas turi pareigą mokėti periodines išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovas visą laiką nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos gyveno kartu su savo nepilnametėmis dukromis bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir visiškai dukras išlaikė. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, ar ieškovas bylos nagrinėjimo metu teikia išlaikymą dukroms, taip pat tarp šalių nebuvo kilusio ginčo, kad ieškovas neprisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo, ieškovas nematė būtinybės teikti teismui įrodymus apie laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. teikiamą išlaikymą dukroms. Tik susipažinus su skundžiamu sprendimu iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu išlaikė nepilnametes dukras. Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Ieškovas teikia įvairių parduotuvių, prekybos centrų, pramogų vietų ir pan. mokėjimo kvitus, kurie patvirtina aplinkybes, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. (bylos nagrinėjimo laikotarpiu) išlaikė nepilnametes dukras; išrašus iš ieškovo banko sąskaitos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovo M. S. apeliacinį skundą atsakovė N. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
10.1. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, protinga ir tikslinga nekilnojamąjį turtą būtų palikti atsakovei, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Apeliantas sutinka, kad nepilnametės dukros gyventų su atsakove. Nepilnametės dukros nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo gyvena šiame bute, jos yra susikūrusios socialinę aplinką būtent šioje vietoje, tai yra nepilnametės dukros yra įpratusios gyventi, turi draugus, mokykla yra arti nepilnamečių gyvenamosios vietos. Tuo tarpu apeliantas dėl savo darbo pobūdžio dažnai būna išvykęs į komandiruotes, todėl akivaizdu, kad jis mažiau praleidžia laiko šalių buvusiame šeimos būste.
10.2. Šalių santuokoje įgytas turtas yra nedalus, šalių santykiai yra konfliktiški, apelianto naudojamą psichologinį smurtą mato šalių nepilnamečiai vaikai, todėl nekilnojamas turtas negali būti padalinamas po 1/2 dalį paliekant kiekvienam iš buvusių sutuoktinių, juo labiau kad abiejų nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove.
10.3. Apeliantas neginčija sprendimo dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantas savo apeliacinį skundą remia prielaidomis, kad atsakovė neva tai negalės išmokėti kompensacijos, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė aiškiai nurodė, kad pinigines lėšas išmokėti kompensaciją per teismo nustatytą terminą gaus, todėl apelianto argumentai, kad jis negaus kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Šalies argumentai
10.4. Apelianto teiginiai apie netinkamą nekilnojamojo turto vertės nustatymą yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis CK, CPK nuostatomis bei suformuota teismų praktika, dalindamas sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 26 297,73 Eur, tai yra iš nekilnojamojo turto vertės 60 000 Eur atėmus 33 702,27 Eur įsipareigojimus kreditoriui, kurie nėra išmokėti iki šiol. Jei bankui skola būtų sumokėta, dalintino turto vertė būtų ne 26 297,73 Eur, tačiau teismo nustatyta nekilnojamojo turto vertė 60 000 Eur.
10.5. Šalys jokių kreditorinių įsipareigojimų V. S. nėra įgiję. Jokia paskolos sutartis su V. S. nebuvo sudaryta, byloje sutartis nebuvo pateikta. Trečiojo asmens V. S. pinginių lėšų perdavimo faktas visiškai neatitinka paskolos santykiams keliamų reikalavimų, tai yra jokie susitarimai apie pinigų skolinimą tarp šalių sudaryti nebuvo, sutuoktiniai N. S. ir M. S. raštu nepatvirtino pinigų gavimo fakto ir neįsipareigojo gautų pinigų grąžinti. Tretysis asmuo V. S. niekada po pinigų skolinimo nesiekė įforminti suteiktos paskolos, niekada neprašė paskolintų piniginių lėšų grąžinti, šiuos faktus patvirtino atsakovė N. S. ir pats tretysis asmuo V. S.. Tai yra tretysis asmuo V. S. civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigines lėšas perdavė savo sūnui M. S., tačiau pats niekada nesikreipė į N. S., primindamas jai apie paskolos sumokėjimą, niekada jos neprašė grąžinti jam paskolintų piniginių lėšų jokiu būdu - nei žodžiu, nei raštu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas M. S. ir atsakovė N. S. nurodė, kad piniginių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui jiems trūko, todėl tiek apelianto M. S., tiek atsakovės N. S. tėvai juos rėmė, tai yra buvo dovanojamos piniginės lėšos, daiktai ir prisidedama darbu, tačiau niekada nebuvo laikomasi pozicijos, kad tai yra skolinamos piniginės lėšos. Tai yra šalys laikė, jog tai yra parama, dovanos šalių šeimai, bet ne paskolos.
10.6. Apeliantas M. S. savo ir atsakovės N. S. bei trečiojo asmens paskolos teisinių santykių buvimą grindžia sąskaitų išrašais ir mokėjimo pavedimais, kuriais į trečiojo asmens V. S. banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos, kurios vėliau buvo nuimtos. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas apeliantas M. S. ir atsakovė N. S. gavo, tačiau piniginės lėšos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes M. S. ir atsakovė N. S. neįsipareigojo jų trečiajam asmeniui grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų.
10.7. Tretysis asmuo V. S., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, prieštaringai aiškino susitarimo turinį, įskaitant ir skolos grąžinimo terminus. Tokie paaiškinimai taip pat nerodo buvusio susitarimo dėl paskolos, o priešingai, patvirtino atsakovės poziciją, kad pinigų perdavimo metu nebuvo nustatytos pinigų grąžinimo aplinkybės, terminai, o tretysis asmuo V. S., perduodamas pinigines lėšas, nesitikėjo jų grąžinimo, o siekė sūnaus M. S. šeimai padėti materialiai. Be to, tretysis asmuo V. S. nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų dėl paskolintų piniginių lėšų grąžinimo šioje byloje, kas dar labiau patvirtina faktus, kad šalių nesiejo jokie paskoliniai santykiai.
10.8. Apeliantas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. teikė pilną visapusišką išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nes pateikti kasos kvitai nepatvirtina nepertraukiamo išlaikymo maisto produktais teikimo. Apelianto M. S. pateikti kvitai apie pramogas vandens parke, kino teatre taip pat nepatvirtina išlaikymo fakto. Apelianto pateikti kasos kvitai, susiję su rūbų įsigijimu, neįrodo fakto, kad rūbai buvo įgyti šalių dukroms, apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad pirktus rūbus perdavė atsakovei ir dukroms. Banko sąskaitos išrašai kaip tik patvirtina faktus, kad apeliantas niekada nemokėjo komunalinių mokesčių už šeimos būstą. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus apie tai, kad apeliantas M. S. visada mokėdavo bankui paskolą, tuo tarpu atsakovė N. S. mokėdavo mokesčius už butą, tuo tarpu apeliaciniame skunde jau yra nurodomos visiškai kitokios aplinkybės, tai yra apeliantas jau nurodo, kad visus mokėtinus komunalinius mokesčius moka būtent jis. Tai akivaizdžiai patvirtina faktus, kad apeliaciniame skunde yra nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Apelianto pateikti kasos kvitai patvirtina faktus, kad jis pats kartą ar du kartus per mėnesį apsiperka parduotuvėse prieš išvykstant į keliones. Nepilnametės dukros apelianto nurodytų maisto produktų nevalgo, be to apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis nupirktus maisto produktus bei kanceliarines prekes ir rūbus perdavė nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovo M. S. apeliacinį skundą tretysis asmuo V. S. prašo tenkinti ieškovo M. S. apeliacinį skundą dalyje, kuria prašoma pripažinti ieškovo M. S. ir atsakovės N. S. 9 557,46 Eur skolinį įsipareigojimą V. S. solidaria prievole. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
11.1. Kauno apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir be jokių įrodymų, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę 33 000 Lt dovanojimo santykiai. 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu tretysis asmuo nurodė paskolos suteikimo aplinkybes: 2010 m. ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise neturėjo jokio buto, gyveno nuomojame bute, ieškojosi buto pirkimui. Kadangi buto pardavėjas reikalavo 10 000 Lt avanso už butą, tretysis asmuo padovanojo 10 000 Lt ieškovui ir atsakovei, kuriuos jie panaudojo avanso už butą sumokėjimui. Vėliau banke imant paskolą butui įsigyti, ieškovas ir atsakovė turėjo įnešti 33 000 Lt pradinio įnašo. Šių pinigų ieškovas ir atsakovė neturėjo ir prašė paskolinti. Tretysis asmuo pardavė jam priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) ir už jį gautą dalį pinigų, t. y. 33 000 Lt sumą, perdavė ieškovui. Ieškovas ir atsakovė šiuos perduotus 33 000 Lt panaudojo pradinio įnašo apmokėjimui perkant butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaimas. Tretysis asmuo nurodė, kad šiuos jo paskolintus 33 000 Lt ieškovas ir atsakovė turės grąžinti, kai turės pinigų. Kadangi ieškovas ir atsakovė ilgą laiką remontavo butą, tretysis asmuo šių paskolintų pinigų vis dar nereikalavo grąžinti, matė, kad šeimai trūksta pinigų, pats prisidėjo prie buto remonto išlaidų. Tretysis asmuo kelis kartus teismo posėdžio metu aiškiai pabrėžė, kad jis šių pinigų nedovanojo, kad perduoti pinigai yra paskola ir kad šalys privalo jam šiuos pinigus grąžinti.
11.2. Nei ieškovas M. S., nei atsakovė N. S. neneigė aplinkybės, kad tretysis asmuo jiems perdavė 33 000 Lt sumą, kurią jie panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies kainos sumokėjimui. Šalys pripažino aplinkybę, kad jie neturėjo pakankamai pinigų visai buto kainai sumokėti ir dalį sumos paskolino tretysis asmuo. Ieškovas ir atsakovė, priimdami šiuos pinigus ir juos panaudodami būsto pradiniam įnašui, sutiko su šia trečiojo asmens valia ir taip pat sutiko su sąlyga, kad pinigai turės būti grąžinti. Kadangi trečiojo asmens perduotus 33 000 Lt ieškovas ir atsakovė panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. šeimos būsto įsigijimui, ši trečiajam asmeniui negrąžinta skola turi būti laikoma bendrąja sutuoktinių prievole, kuri ir po santuokos nutraukimo turi likti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.
11.3. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad tretysis asmuo perdavė ieškovui ir atsakovei 33 000 Lt sumą, kurią šalys panaudojo jų bendram būstui įsigyti. Jeigu teismas laikytų, kad šie pinigai nebuvo paskolinti, t. y. kad nebuvo ieškovo ir atsakovės valios dėl paskolos sutarties sudarymo, tuomet ieškovas ir atsakovė šiuos pinigus trečiajam asmeniui turi grąžinti kaip gautą nepagrįstą praturtėjimą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų 33 000 Lt dovanojimo faktą, todėl šalims (šiuo atveju atsakovei) neigiant buvus paskolos santykius, tretysis asmuo teismo prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir priteisti iš ieškovo ir atsakovės 33 000 Lt (9 557,46 Eur) sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą.
12. Atsiliepime į ieškovo M. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo ieškovo M. S. ir atsakovės N. S. kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankas pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. 031018210657-B7 (toliau – Kredito sutartis) pripažinti solidaria N. S. ir M. S. prievole, palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
12.1. Ieškovas ir atsakovė Kredito sutartį su AB SEB banku sudarė santuokos metu bei Kredito sutartimi įsipareigojo solidariai atsakyti pagal prievoles. Kredito sutarties pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos reikmėms. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio, 6.6 straipsnio nuostatomis ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš Kredito sutarties, iki visiško prievolės įvykdymo arba iki tarp Kredito sutarties šalių nebus sudarytas atskiras susitarimas dėl solidarios prievolės modifikavimo.
12.2. Ieškovas kreipėsi į AB SEB banką dėl galimybės modifikuoti prievolę pagal Kredito sutartį į asmeninę ieškovo prievolę įvertinimo, tačiau banko išduotas patvirtinimas negali būti laikomas banko sutikimu ar įsipareigojimu modifikuoti prievolę pagal Kredito sutartį. Patvirtinime aptartas AB SEB banko sprendimas priimtas atsižvelgiant į patvirtinimo metu egzistavusius ieškovo kreditingumo rodiklius (ieškovo pateiktą informaciją, duomenis registruose ir informacinėse sistemose, įskaitant faktą, kad ieškovas savo nepilnametėms dukroms mokės po 130 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės). Bankas patvirtinimu pažymėjo, kad M. S. prašymas bus svarstomas iš naujo, jeigu pasikeis aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovo priteista nepilnamečių dukrų išlaikymui po 200 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad nuo patvirtinimo išdavimo iš esmės pasikeitė ieškovo kreditingumo rodikliai, o ieškovas nesikreipė į AB SEB banką ir nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iš kurių bankas galėtų iš naujo įvertinti ieškovo finansines galimybes asmeniškai mokėti įmokas ir palūkanas pagal Kredito sutartį, šio atsiliepimo pateikimo dieną AB SEB bankas neturi galimybės įvertinti ieškovo galimybių asmeniškai vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, todėl ieškovo ir atsakovės atsakomybė pagal Kredito sutartį po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, dalių dėl turto padalinimo, prievolės įtraukimo į turto balansą, ir momento, nuo kurio priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Ieškovas M. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė pirkimo kvitus, kuriais įrodinėja išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, atsakovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė argumentus dėl šių įrodymų, todėl jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
17. Tarp šalių bei tarp šalių ir trečiųjų asmenų kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto (pasyvo) apimties bei turto (aktyvo ir pasyvo) padalinimo būdo.
18. Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.
19. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis.
20. Ieškovas į santuokoje įgyto turto pasyvą prašė įtraukti ir prievolę - 9 557,46 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui V. S..
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. liepos mėn. V. S. sutuoktiniams paskolino 33000 Lt (9557,46 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimui. Sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl priskirtinas prie bendrų sutuoktinių prievolių. Tokias pačias aplinkybes ieškovas nurodė ir teismo posėdyje. Atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad V. S. davė jiems ieškovo nurodytą sumą, tačiau šias lėšas atsakovė vertina ne kaip paskolą, o kaip dovaną. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sūnus kreipėsi į jį su prašymu paskolinti pinigų buto įsigijimui. Jis pardavė žemės sklypą ir paskolino 33000 Lt sūnui bei jo sutuoktinei. Susitarė, kad sūnus su sutuoktine pinigus grąžins pagerėjus finansinei padėčiai. Teismo posėdžio metu (teismo posėdžio, vykusio 2019-09-13, garso įrašas) trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad pinigus paskolino buto pirkimui pradiniam įnašui (1 val. 49 min. 40 – 49 s.), pinigų negrąžino, nes butą reikėjo remontuoti (1 val. 49 min. 50 s – 1 val. 50 min. 10 s), jis remia anūkes, butas turi likti anūkėms (1 val. 51 min. 01 – 23 s), jis parėmė pradiniu įnašu, paskolino (1 val. 52 min. 20 – 26 s), ...atidaviau 10000 Lt, kuriuos padovanojom, kai buvo... (1 val. 52 min. 30-37 s), pasakė, kad reikės grąžinti, kai turės pinigų (1 val. 52 min. 50 s – 1 val. 53 min. 10 s), pasakė, kad 10000 Lt nereiks grąžinti, o kitus reikės grąžinti (1 val. 54 min. 00 s), jis neskambino ir nesakė atsakovei, kad tuos pinigus skolino (1 val. 58 min. 10-20 s).
22. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
23. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris (CK 6.465 straipsnio 1 dalis), ji laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Abiejų dovanojimo sutarties šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta ir suderinta pasiekiant susitarimą.
24. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013 ir joje nurodomą praktiką).
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė buvusių (esamų) paskolinių santykių tarp V. S. kaip paskolos davėjo ir šalių kaip paskolos gavėjų (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis) ir sprendė, kad V. S. šias lėšas sutuoktiniams padovanojo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė būtinosios paskolos sutarties sąlygos – susitarimo grąžinti lėšas.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dovanojimo, o ne paskolos sutartį įrodo tokie byloje esantys duomenys: 1) trečiasis asmuo V. S. viso sutuoktinių gyvenimo santuokoje laikotarpiu rėmė sutuoktinius ir jų vaikus materialiai; 2) sutartiniai santykiai atsirado tarp artimųjų giminaičių; 3) sudarant sutartį, ji nebuvo sudaryta rašytine forma; 4) neapibrėžtas lėšų grąžinimo momentas; 5) nenuoseklūs trečiojo asmens paaiškinimai dėl paskolintos lėšų sumos – vienu momentu teigia, kad paskolino 35000 Lt, kartu nurodydamas, kad tiek lėšų ir perdavė sūnui, kitu momentu nurodo, kad padovanojo 10000 Lt, o kitus paskolino; 6) trečiasis asmuo teigia esantis įmonės vadovas, todėl spręstina, kad užimdamas tokias pareigas turėjo suvokti skirtumą tarp paskolos ir dovanojimo sutarčių pasekmių, jų sudarymo formą. Šių duomenų visuma ir jų tarpusavio ryšys rodo, kad buvo sudaryta ne paskolos, o dovanojimo sutartis, vieno iš sutuoktinių tėvai materialiai rėmė šeimą ir sutuoktiniams padovanojo lėšas gyvenamajam būstui įsigyti.
27. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tarp trečiojo asmens ir sutuoktinių buvo sudaryta dovanojimo, o ne paskolos sutartis, sprendžia, kad dovanotos lėšos tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jos panaudotos būsto įsigijimui ir sutuoktiniai neturi prievolės grąžinti trečiajam asmeniui V. S. 9557,46 Eur, todėl ši suma neįtrauktina į sutuoktinių turto pasyvą ir nedalintina.
28. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, padalinimo būdo.
29. Pirmosios instancijos teismas visą butą priteisė atsakovei, bei, įvertinęs turto ir prievolių balansą, atsižvelgęs į trečiojo asmens AB SEB bankas poziciją, prievolę kreditoriui paliko solidaria sutuoktinių prievole bei iš atsakovės ieškovui priteisė kompensaciją už didesnę priteisto turto dalį.
30. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimas yra nesąžiningas jo atžvilgiu, nes jis netenka turto, lieka skolininku pagal solidarią prievolę, kompensacijos dydis neteisingas ir abejotinos ieškovės galimybės kompensaciją išmokėti.
31. Ieškovas apeliaciniame skunde palaiko savo ieškinio reikalavimą visą butą priteisti jam, kartu modifikuojant prievolę ir prievolę paliekant jo asmenine. Kartu ieškovas nurodo kitus, alternatyvius turto padalinimo būdus: 1) butą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tuo pačiu įpareigojant ieškovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos asmeniškai perimti visus įsipareigojimus AB SEB bankas; 2) butą padalinti lygiomis dalimis; 3) butą priteisti atsakovei, o iš jos ieškovui priteisti 30000 Eur kompensaciją už didesnę priteisto turto dalį.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai dėl alternatyvių turto padalinimo būdų nereiškia CPK 312 straipsnyje numatyto draudimo kelti naujus reikalavimus. Jie neatsiejamai susiję su pirmosios instancijos teisme pareikštu reikalavimu dėl turto padalinimo. Be to, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę išeiti už ieškinio ribų, taikyti alternatyvius teisės gynimo būdus. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, sprendžia dėl tinkamiausio šalių turto padalinimo būdo.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, pažymi, kad pagal teismų praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008 ir kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
34. Nagrinėjamoje byloje dalinamas turtas yra sutuoktinių butas, kuris yra trijų kambarių. Teismas, atsižvelgdamas į turto pobūdį, sprendžia, kad paskyrus kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį buto, juo kaip būstu galės naudotis abu sutuoktiniai, nes jo gyvenamas plotas (43,13kv.m.) yra pakankamas kiekvienam iš sutuoktinių turėti atskirą erdvę. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo keliami klausimai dėl šalių fizinio ar psichologinio smurto vienas kito atžvilgiu, šalių nepilnamečių dukrų, gyvenančių tame pačiame bute, su kiekvienu iš tėvų santykiai yra geri, nėra duomenų, kad ieškovas, kurio gyvenamoji vieta nustatyta skyrium nuo dukrų, pažeidinėtų vaikų interesus. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir nurodo, kad šalių santykiai konfliktiški, kas yra visiškai suprantama nutraukus santykius, tačiau nėra jokių duomenų, kad šalys konfliktuotų vaikų akivaizdoje ir šalių gyvenimas tame pačiame bute neigiamai veiktų vaikus.
35. Be to, teisėjų kolegija įvertina šalių galimybę parduoti turtą, grąžinti paskolą ir tokiu būdu nutraukti visus turimus turtinius santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto padalinimas lygiomis dalimis, kartu paliekant prievolę solidaria, geriausiai atitiks abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrą ir bus teisingas bei sąžiningas abiem sutuoktiniams. Sutiktina su apelianto argumentu, kad jam netekus turto, tačiau jį palikus solidariu skolininku, jis netenka galimybės gauti kitą paskolą būstui įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia padėtis nesąžininga apelianto atžvilgiu ir šalys turi ieškoti kitų būdų interesų pusiausvyrai po santykių nutrūkimo atstatyti. Be to, tokia padėtis nepagrįstai suteikia prioritetą atsakovei.
36. Kartu pažymėtina, kad apelianto reikalavimas butą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tuo pačiu įpareigojant ieškovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos asmeniškai perimti visus įsipareigojimus AB SEB bankas, netenkintinas, nes, įvertinus kreditoriaus AB SEB bankas poziciją dėl prievolės pobūdžio, darytina išvada, kad nėra pagrindo prievolę modifikuoti. Teismo sprendimas įpareigoti ieškovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos asmeniškai perimti visus įsipareigojimus AB SEB bankas faktiškai reikštų įpareigojimą kreditoriui sutikti su prievolės modifikavimu.
37. Kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, nebent kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT 2007-06-22 nutartis byla Nr. 3K-3-275/2007). Prievolės transformavimas į dalinę arba asmeninę dėl santuokos nutraukimo iš esmės pakenktų kreditoriaus interesams, nes kiltų grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Nagrinėjamu atveju bankas aiškiai išreiškė, kad neatsisako abiejų skolininkų solidariosios prievolės. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo modifikuoti prievolės.
38. Nesant pagrindo modifikuoti prievolės, netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl viso buto priteisimo jam, nes tokiu atveju susidarytų analogiška situacija šalių interesų pusiausvyros aspektu, su kuria nesutinka pats ieškovas. Be to, nėra vertintos ieškovo galimybės išmokėti kompensaciją atsakovei.
39. Teismui pakeitus turto padalinimo būdą, pasikeičia turto ir prievolių balansas, todėl pakeičiamas ir kompensacijos mokėjimas. Pažymėtina, kad šalių turtą sudaro ne tik butas, bet ir du automobiliai, iš kurių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės), paliktas ieškovui, o BMW 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2770 Eur vertės), paliktas atsakovei. Kadangi atsakovei tenka didesnės vertės turtas, iš jos priteistina 1035 Eur kompensacija ieškovui.
Dėl momento, nuo kurio priteistas išlaikymas vaikams
40. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymą priteisė nuo priešieškinio padavimo momento. Ieškovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir teigia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis teikė vaikams išlaikymą. Ieškovas pateikė pirkimo kvitus, kuriais įrodinėja savo argumentų pagrįstumą.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas gali nesutapti, todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Ieškovas, teikdamas ieškinį, prašė išlaikymą vaikams priteisti nuo ieškinio padavimo momento. Atsakovė, teikdama priešieškinį, prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo momento. Darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tarp šalių nekilo ginčas dėl momento, nuo kurio turi būti priteistas išlaikymas. Teismas tenkino ne tik atsakovės, bet ir ieškovo reikalavimą, o ieškovas, formuluodamas tokį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad išlaikymas neteikiamas nuo ieškinio padavimo momento.
42. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti pirkimo kvitai nepatvirtina nuolatinio išlaikymo teikimo, o kartu ir neįrodo, jog ieškovas šias išlaidas patyrė išlaikydamas vaikus. Pateiktas 800 Eur kvitas, kuriuo ieškovas įrodinėja, jog vaikams pirko kompiuterį. Tuo tarpu teismo posėdžio metu (teismo posėdžio, vykusio 2019-09-13, garso įrašas) trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad remdamas anūkes nupirko kompiuterį už 800 Eur. Taigi, šias išlaidas patyrė ne ieškovas, o trečiasis asmuo V. S., ir tokios išlaidos laikytinos senelio dovana, o ne vieno iš tėvų išlaikymo teikimu.
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikė nuolatinį, pilną išlaikymą vaikams, todėl jo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dalyje dėl turto padalinimo, teismo prašė visą butą ir prievolę palikti jam. Atsakovė, reikšdama priešieškinį, teismo prašė visą butą priteisti jai, o prievolę pripažinti solidaria. Apeliacinės instancijos teismui taikius alternatyvų ginčo sprendimo būdą, darytina išvada, kad šioje dalyje atmestas tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimas. Įvertinus tą aplinkybę, kad byloje buvo nagrinėti ginčo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindų, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, bei tą aplinkybę, kad atsakovės reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas iš dalies, nes prievolė palikta solidaria, be to, dėl kito turto nekilo ginčo, darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis patenkintas 85 proc., todėl iš atsakovo priteistina 83,33 proc. nuo valstybės patirtų 623,90 Eur išlaidų, t.y. 519,90 Eur, iš jų 407,42 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Ieškovas apeliacinį skundą teikė trimis pagrindais – dėl turto padalinimo būdo, dėl prievolės įtraukimo į turto balansą ir dėl momento, nuo kurio priteistas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino vieną apeliacinio skundo reikalavimą, pakeitė turto padalinimo būdą, taikydamas alternatyvų ginčo sprendimo būdą, todėl darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 16,66 proc. dalimi.
46. Ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 763 Eur žyminį mokestį, tačiau apeliaciniu skundu priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašo.
47. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-575-2187 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 128 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 106,66 Eur išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį dėl turto padalinimo išdėstyti taip:
„Padalinti ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą tokiu būdu:
Priteisti atsakovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po ½ dalį buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (60 000 Eur vertės).
Priteisti ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės).
Priteisti atsakovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilį BMW 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2770 Eur vertės).
Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1035 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt penkių eurų) kompensaciją už ieškovui priklausančią turto dalį, įpareigojant atsakovę sumokėti nurodytą sumą ieškovui per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
Sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 519,90 Eur (penkių šimtų devyniolikos eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 407,42 Eur (keturis šimtus septynis eurus 42 ct) pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (112,48 Eur) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeista.
Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 106,66 Eur (vieną šimtą šešis eurus 66 ct) pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.