- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2YT-838-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00789-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rima Razumienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybei, Valstybinė mokesčių inspekcija, Pakruojo rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, " Turto bankas "
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad jis nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo negyvenamąjį pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad tuometinė likviduojamoji (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) jam pardavė minėtą metalinį sandėlį už 4700 litų. Kadangi žemės ūkio bendrovė buvo pradėta likviduoti, sandėlio pirkimas – pardavimas nebuvo teisiškai įregistruotas. Be to, nebuvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, pastatui nesuteiktas unikalus numeris bei adresas. Visus šiuos veiksmus pareiškėjas atliko savo lėšomis. Norėdamas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – sandėlį savo vardu, jis kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, tačiau šis jo prašymą atmetė, nes pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatytiems nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisiniams pagrindams. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, pardavusi jam sandėlį, išregistruota. Jis yra minėto turto sąžiningas ir teisėtas valdytojas, nes sandėlį įgijo teisėtai, sumokėdamas už jį grynuosius pinigus, iki šiol jį valdo, yra papildomai investavęs lėšų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas ir prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei pagal pateiktus įrodymus, teismas įsitikintų, jog yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nurodytą turtą, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl prašymo patenkinimo prieštaravimų neturi ir prašė spendimą priimti teismo nuožiūra, jei kiti suinteresuoti asmenys nenurodys aplinkybių, kurios leistų teigti, jog nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso valstybei ar yra kitos sąlygos neleidžiančios minėto turto įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.
Suinteresuotas asmuo J. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi šioje civilinėje byloje specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešant apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.
Iki teismo posėdžio dienos nebuvo gauta jokių pareiškimų, ginčijančių pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto – sandėlio valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB įsigijo trąšų sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. P., už trąšų sandėlį inv. Nr. 15, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), likviduojamai (duomenys neskelbtini) ŽŪB, 2002 m. sausio 23 d. sumokėjo 4700 litų.
Iš minėtų dokumentų matyti, kad sandėlis parduotas A. P., kai tuo tarpu pareiškėjas yra A. P.. Tačiau sąskaitoje faktūroje nurodytas pareiškėjo asmens kodas, todėl teismas vertina, kad minėtus dokumentus sudaręs asmuo padarė rašytines klaidas ir neteisingai nurodė pareiškėjo vardą ir pavardę.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. P. atliko nekilnojamojo daikto, į kurį siekia įgyjama senatimi įgyti nuosavybės teises, kadastrinius matavimus ir kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto Kadastro departamento Šiaulių skyrių įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš byloje esančio minėtos įstaigos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), šis jo prašymas buvo atmestas, nes kartu su prašymu pateikti dokumentai neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatytiems nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisiniams pagrindams.
Iš Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenų nustatyta, kad pastatas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu.
Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. P. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra pastato, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas A. P. yra įsitikinęs, kad į šį nekilnojamąjį daiktą niekas neturi daugiau teisių už jį. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką sandėlis buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėjas A. P. šį nekilnojamąjį daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydamas, t. y. naudojosi, tvarkė bei remontavo, ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjo buvo valdomas nepertraukiamai. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas. Be to, pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė 18 metų, t. y. daug ilgiau, nei numatytas įstatyme terminas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nė vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytą pastatą ir pareiškėjo A. P. pareiškimui iš esmės neprieštarauja. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.
Įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo A. P. pareiškimą ir nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastatą – sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.