- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-509-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03994-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnį paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys ir jai iš nuteistojo S. B. priteista 400 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat iš S. B. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteistos 1 041,32 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt vieną eurą 32 ct) dydžio proceso išlaidos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
S. B. nuteistas už svetimo turto pagrobimą, t. y. už tai, kad jis 2017-01-26, apie 14 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 129, Sostinės krepšinio mokykloje, iš kabineto Nr. 201 nuo darbo stalo paėmė nukentėjusiajai A. S. priklausantį, 399 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „ASUS ZEN Phone 25,5“, su 1 Eur vertės TELE 2 abonento kortele ir pasišalino.
Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, t. y. už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su iki ikiteisminio tyrimo pradžios mirusiu asmeniu, 2017-03-23, apie 10 val. S. B. replėmis išlaužus P. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų užraktą, įsibrovė į butą, paėmė iš jo koridoriuje ant šaldytuvo buvusius 20 Eur (10 eurų kupiūromis) bei pasišalino.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ją sušvelninti. Nurodo, kad jis neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, savo kaltės, veikų kvalifikavimo. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas bei padėjėjas išaiškinti, sudarė galimybę bylą išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka.
2. Atsiliepimai į skundą nepateikti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. B. prašė skundą tenkinti, nurodė, kad norėtų gydytis reabilitacijoje, nes jos nebaigė. „Nevartojo“, tačiau po tėvo mirties vėl „atkrito“. Dirbo, buvo išvykęs į užsienį, nori normaliai gyventi. Gynėjas advokatas G. Skaistys ginamojo skundą palaikė, nurodė, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas S. B. bausmę individualizavo tinkamai, visapusiškai įvertinęs jo asmenybę ir paskyrė teisingą bausmę, nurodė pakankamus bausmės skyrimo argumentus ir motyvus, todėl apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Taigi, teisingo sprendimo priėmimas apima ir teisingos bausmės paskyrimą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
8. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad S. B. padarė du baigtus nusikaltimus nuosavybei: 1 nesunkų, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 1 apysunkį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. S. B. paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės - laisvės atėmimas. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį apeliantui paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas yra mažesnis vidutinis (vidurkis 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas taip pat yra mažesnis nei vidutinis (vidurkis 3 metai 1 mėnesis 15 dienų). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į skunde nurodomas aplinkybes, o būtent į tai, kad apeliantas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmes sumažino vienu trečdaliu. Taip pat apelianto prisipažinimą ir gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, buvo nustatytos dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad S. B. tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai, kad 2017-03-23 vagystė iš buto įvykdyta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį ir terminą, pagrįstai įvertino ir tai, kad nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, jog S. B. teisiamas 18 kartą, pirmos nusikalstamos veikos padarytos dar būnant jam nepilnamečiu, ne kartą buvo teisiamas už vagystes ir plėšimus, baustas administracine tvarka, nedirbo.
9. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog bylos duomenimis, kaltininkas savo elgesio iš esmės nekeičia, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Nors apeliantas teigia norintis keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, tačiau šio ketinimo nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2016-02-22, tačiau paskutinį katą oficialiai dirbo tik 2002 metais. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžio, priimto S. B. matyti, kad jis išėjęs iš laisvės atėmimo vietos naują nusikalstamą veiką (plėšimą) įvykdė 2016-05-10, tepraėjus apie dviem su puse mėnesio. Nagrinėjamus nusikaltimus įvykdė vykstant baudžiamajam procesui kitoje byloje. Be to, nepradėjus atlikinėti 2017-02-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo siekis gyventi laikantis įstatymų, yra labiau deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų apie apelianto realiai dėtas pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jų dydžiai ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Bausmės dydžiai laikomi atitinkantys bausmės paskirtį, proporcingais padarytam nusikaltimui, neprieštaraujantys teisingumo principui.
10. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismas subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirtą subendrintą bausmę, subendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrė per griežtą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Matyti, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą 2017-02-15 nusprendžiu, taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, jas iš dalies sudėjo. BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Taigi, minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra trys mėnesiai. Būtent po šią minimalią bausmės dalį ir pridėjo apylinkės teismas bendrindamas bausmes, todėl švelninti galutinės bausmės, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.