- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-300-996/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12695-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Karpavičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indera“
- Atsakovas
- O. E.
- Advokatai
- Vytautas Kuliešius
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ vadovui J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ ieškinį atsakovui O. E. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „Indera“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, l. 1–4, 37–42) O. E. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. DGKS-4314 darbo byloje Nr. APS-131-12224/2023 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta pripažinti, kad darbuotoją ir darbdavę darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d. pripažinti, kad darbuotojo draudžiamosios pajamos įmonėje 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 957,46 Eur, pripažinti, kad darbuotojui 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruota pravaikšta neteisėta ir išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 980 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn., 957,46 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2 068,35 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo pripažinti, kad ieškovė atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su atsakovu – išmokėjo visą priklausantį atlyginimą ir išmokas; pripažinti, kad ieškovės atsakovui 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruota pravaikšta yra teisėta ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad ji su darbuotoju 2023 m. gegužės 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią darbuotojas įsipareigojo atlikti apdailininko–pagalbinio darbuotojo darbo funkcijas, o darbdavė įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Darbdavė išmokėjo darbuotojui 619,99 Eur darbo užmokestį už gegužės mėn. ir 48,74 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad atsakovui 2023 m. gegužės 5 d. sumokėjo 200 Eur, 2023 m. gegužės 12 d. – 200 Eur, 2023 m. gegužės 19 d. – 500 Eur, 2023 m. gegužės 30 d. – 300 Eur ir 2023 m. birželio 9 d. – 300 Eur. Darbuotojas rašytiniu prašymu paprašė būti atleidžiamas iš darbo nuo 2023 m. birželio 12 d. Pažymėjo, kad šalys viena į kitą nesikreipė dėl darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimo, jokio rašytinio susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimo nesudarė, todėl preziumuojama, kad joje įrašytos sąlygos atitiko šalių valią sutarties sudarymo metu. Atsakovas nepateikė jokio susitarimo, įrodančio, kad šalys pakeitė darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad tarp šalių darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gegužės 3 d., būtent dėl to tą dieną atsakovas žinute darbdavei atsiuntė savo leidimo gyventi nuotrauką, todėl atsakovo pirma darbo diena buvo 2023 m. gegužės 4 d., jau 2023 m. gegužės 5 d. jam buvo pervestas avansinis mokėjimas, po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo įmonė darbuotojui jokių išmokų nepadarė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas J. J. papildomai paaiškino, kad jam nežinoma, jog darbo sutartyje nėra atsakovo parašo, atsakovui darbo sutartį pagal įgaliojimą davė pasirašyti M. J., su atsakovu ir kitais darbuotojais bendravo 2023 m. kovo 27 d. objekte Kareivių g., jie atvyko pažiūrėti objekto, tas objektas buvo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“, atsakovas pasirašė darbo tvarkos taisykles, bet jis nepateikė leidimo gyventi, todėl su juo tą dieną darbo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas įmonėje pradėjo dirbti, kai jis atsiuntė leidimą gyventi, darbo sutartis su juo buvo pasirašyta 2023 m. gegužės 3 d., o dirbti jis pradėjo 2023 m. gegužės 4 d., atsakovas dirbo dar su kitais darbuotojais, jie buvo 4 žmonių brigada, tame tarpe ir G. V., M. B. bei B.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti, kad atsakovą ir ieškovę darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d.; pripažinti, kad atsakovo draudžiamosios pajamos pas ieškovę 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. kartu su nepanaudotomis atostogomis – 957,46 Eur ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1 280 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn. ir 957,46 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už birželio mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybas ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 141–145).
Atsakovas paaiškino, kad jis susitarė su darbdave dėl 1 500 Eur mėnesinio atlyginimo į rankas, o nuo gegužės mėn. – dėl 8 Eur valandinio darbo užmokesčio į rankas. Atsakovas pradėjo dirbti nuo 2023 m. kovo 27 d., tačiau ieškovė neperdavė jam jokių dokumentų, tame tarpe ir darbo sutarties, kuri buvo pateikta Darbo ginčo komisijai ir kartu su ieškiniu. Atsakovas nežino kodėl jis nebuvo įdarbintas nuo darbo pradžios ir dėl kokių priežasčių darbdavė neatliko pareigos pranešti apie darbo laiko pradžią. Pažymėjo, kad jis dirbo kartu su kitais tomis pačiomis sąlygomis įdarbintais asmenimis G. V. ir M. B.. Atsakovas su ieškovės atstovu M. J. iš viso tarėsi dėl dažytojo darbo funkcijos atlikimo mokant 1 500 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį per mėnesį, tačiau faktiškai dirbo kitą darbą statybos objekte, adresu Kareivių g. 2D, Vilniuje. Ieškovas darbo užmokestį mokėjo dalimis, atsakovas pirmąjį mokėjimą už darbą – 200 Eur avansą gavo tik 2023 m. gegužės 5 d.; per visą laikotarpį atsakovui buvo išmokėtas 1 500 Eur atlyginimas, kai pagal susitarimą tai sudaro atlyginimą už vieną mėnesį, todėl ieškovė neatsiskaitė su atsakovu už gegužės ir birželio mėn., taip pat nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas parašė brigados vardu SMS žinutę faktiniam įmonės vadovui M. J., klausdamas, už kokį atlygį jie dirba, kuris nurodė, kad už 8 Eur į rankas valandinį atlygį. Atsakovas suprato, kad toks atlygis įmonėje taikomas nuo 2023 m. gegužės mėn. Atsakovas faktiškai dirbo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 9 d., nuo 2023 m. birželio 12 d. darbo sutartį nutraukė savo noru dėl darbdavės įsipareigojimų nevykdymo. Nurodė, kad jis negavo darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius, todėl jam priklauso netesybos. Ieškovė ieškinyje nepateikė argumentų kodėl Darbo ginčų komisijos neteisėta pripažinta pravaikšta turėtų būti pripažinta teisėta. Įmonėje yra atliekamas tyrimas dėl nelegalaus darbo, kiti darbuotojai taip pat bylinėjasi su ieškove dėl darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad dirbo Belgijoje, paskui Vokietijoje iki 2023 m. kovo 13 d., jam paskambino pažįstamas A. ir pasiūlė darbą pas ieškovę, jam leidimas gyventi dar galiojo iki 2023 m. liepos mėn., 2023 m. kovo 27 d. su M. B., G. V., B. ir A. susitiko objekte Kareivių g., jie buvo 5 žmonių brigada, iš ieškovės pusės atvyko ieškovės direktorius ir M. J., turėjo būti dažytojais, bet pasakė, kad bus darbai hermetikai, susitarė dėl 1 500 Eur į rankas mėnesinio darbo užmokesčio, M. J. su šia suma sutiko, dirbti pradėjo nuo 2023 m. kovo 28 d., M. J. 10–15 min. juos apmokė kaip daryti hermetiką, pirmosiomis dienomis buvo duota pasirašyti už darbų saugą, bet darbo sutarties pasirašymui negavo, pilno atlyginimo įmonė nemokėjo, tik avansus, tai jis visų vardu parašė žinutę M. J. pasiteirauti, koks jų atlyginimas, nes jau norėjo išeiti iš darbo, jiems pažadėjo mokėti 8 Eur į rankas valandinį atlygį, paprašė likti darbe, dar gegužės mėn. jo M. J. paprašė pakartotinai atsiųsti leidimą gyventi ir banko sąskaitą, nors ją buvo užrašęs ir padavęs dar kovo mėn., nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 9 d. dirbo, paskutinę darbo dieną dar darė video darbe ir jį siuntė savo kolegai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 13 d. dirbo pas ieškovę, šį darbą pasiūlė A., nurodė koks siūlomas darbo užmokestis, jis (liudytojas) šiam darbui dar pasikvietė G. ir A., dirbo po 8 val. per dieną, darbą pradėdavo pradžioje 9 val. (dėl šalčio), vėliau 8 val., galiausiai iš A. sužinojo, kad jis buvo atleistas 2023 m. birželio 5 d., pastebėjo, kad gavo ir išeitinę, nežino už ką, dirbo iki 2023 m. birželio 5 d., kartu dirbo ir atsakovas, visi darė siūles, paskui kartu su atsakovu parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir buvo atleistas 2023 m. birželio 13 d., įmonė nemokėjo darbo užmokesčio, tik avansus, darbo sutarties nepasirašė, dirbti pradėjo 2023 m. kovo 28 d. visa jų brigada kartu tomis pačiomis sąlygomis, jų brigada buvo jis, atsakovas, G. V., B., A. Č., dar 2023 m. kovo 27 d. visi buvo susitikę objekte, visi jie buvo dažytojai, tačiau visiems buvo pavesta dirbti hermetizavimo darbą, buvo sutartas 1 500 Eur į rankas mėnesinis darbo užmokestis, šią sumą pasiūlė M. J., visada kartu dirbo atsakovas, jie kalbėjo, kad nemokami pinigai, galvojo išeiti iš darbo, M. J. tuomet sakė, kad 1 500 Eur mokėti jiems per daug, 2023 m. gegužės mėn. pasiūlė 8 Eur į rankas už valandą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 12 d. dirbo pas ieškovę kartu su brigada, iš viso penkiese, įsidarbino per A., visi į darbą buvo priimti sutarus tas pačias sąlygas, brigadoje buvo ir atsakovas, 2023 m. kovo 27 d. visi susitiko objekte, iš įmonės atvyko vadovas ir M. J., buvo sutartas 1 500 Eur į rankas darbo užmokestis, bet į darbo sutartį įrašė minimumą ir sakė, kad likusi suma iki 1 500 Eur bus išmokėta grynais, gal įmonė norėjo nuslėpti mokesčius, kas buvo duota pasirašyti kitiems brigados nariams nesidomėjo, nematė, viskas vyko vienoje didelėje patalpoje, iš darbo visi išėjo, nes nebuvo mokamas žadėtas atlyginimas, tik avansai į kortelę, ėmė manyti, kad įmonė juos apgaudinėja, todėl per atsakovą parašė žinutę M. J., teiraudamiesi koks jų atlyginimas, buvo atsakyta, kad 8 Eur valandinis atlyginimas, tai 2023 m. gegužės mėn. buvo sutarta su M. J., kad jie dar liktų dirbti, visi dirbo 5 dienas per savaitę po 8 val., atsakovas dirbo kartu visada, jam žinoma, kad atsakovas dar dirbo ir savaitgalį, jis (liudytojas) savaitgalį nedirbo.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad dirba pas ieškovę projektų vadovu, pažįstamas A. Č. surinko 5 asmenų brigadą, sutarė, kad pradžioje mokės minimumą, o jei gerai seksis galima bus uždirbti ir 1 500 Eur, tai buvo pasakyta kaip pavyzdys, 8 Eur už valandą atlygis nebuvo susitartas, tokią sumą jis būtų mokėjęs atsakovui vienam iš savo paties atlyginimo, jei jis būtų sutikęs dirbti savaitgaliais kitame objekte Skroblų g. dedant tinklą, bet atsakovas nesutiko ir to darbo neatliko, susirašinėjime gal suklydo rašydamas apie 8 Eur valandinį atlygį visiems, ta žinutė paskui jam gal kažkaip išsitrynė, darbo sutartį padavė atsakovui pasirašyti ir jis ją pasirašė, tik su savo parašu turbūt pasiėmė sau, pats atsakovas dirbti iki 2023 m. gegužės mėn. nenorėjo, jis balandžio mėn. vis ateidavo į objektą pažiūrėti kaip kiti dirba, sprendė, ar jam įsidarbinti ar ne, atsakovas birželio mėn. nedirbo, buvo žymimos pravaikštos, direktorius jam (liudytojui) nebuvo suteikęs įgaliojimo derėtis su darbuotojais dėl darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė 2023 m. gegužės 3 d. terminuotą darbo sutartį, kurioje numatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės 4 d. pradeda dirbti įmonėje apdailininku–pagalbiniu darbuotoju, darbdavei įsipareigojus mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį (el. b. t. I, l. 12–13), tačiau joje nėra darbuotojo parašo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovas įmonėje dirbo nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. birželio 12 d., nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 12 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje (el. b. t. I, l. 28–29). Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. sumokėjo atsakovui 200 Eur avansą, 2023 m. gegužės 12 d. – 200 Eur avansą, 2023 m. gegužės 19 d. – 500 Eur avansą, 2023 m. gegužės 30 d. – 300 Eur avansą ir 2023 m. birželio 9 d. – 300 Eur avansą (el. b. t. I, l. 16–20). Ieškovė surašė 2023 m. birželio 1 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230601/02, 2023 m. birželio 2 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230602/02, 2023 m. birželio 5 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230605/02, 2023 m. birželio 6 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230606/02, 2023 m. birželio 7 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230607/02, 2023 m. birželio 8 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230608/02, 2023 m. birželio 9 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230609/02 ir 2023 m. birželio 12 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230612/02 (el. b. t. I, l. 184–191). Atsakovo 2023 m. birželio 12 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo pagrindu, ieškovės direktorius 2023 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 230612/01 atleido atsakovą nuo 2023 m. birželio 13 d. iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, l. 11, 192). Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1598-0041 (el. b. t. III, l. 30–33). Inspekcijos vyriausias darbo inspektorius 2023 m. rugsėjo 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2215-2023 (el. b. t. III, l. 14–15) ieškovės įgaliotam asmeniui M. J. dėl atsakovo nelegalaus įdarbinimo įmonėje. Inspekcija 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32909 (el. b. t. III, l. 16–24), paskirdama ieškovei 1 300 Eur baudą už atsakovo nelegalaus darbo faktą. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2023 m. birželio 16 d. prašymu dėl darbo užmokesčio (el. b. t. I, l. 76–77), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino ir pripažino, kad darbuotoją ir darbdavę darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d. pripažino, kad darbuotojo draudžiamosios pajamos įmonėje 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 957,46 Eur; pripažino, kad darbuotojui nuo 2023 m. birželio 1 d. iki birželio 9 d. deklaruota pravaikšta neteisėta ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 980 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn., 957,46 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2 068,35 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. t. I, l. 5–10).
Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis).
Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Pagal DK 43 straipsnio 2 dalį, darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Dėl įdarbinimo datos ir darbo santykių laikotarpio
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ji atsakovo atleidimo dieną atsiskaitė su juo ir išmokėjo visą jam priklausantį atlyginimą bei pripažinti, kad ieškovės atsakovui 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruota pravaikšta yra teisėta. Atsakovas su tokiais ieškovės teiginiais nesutiko bei prašė pripažinti, kad šalis darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d. pripažinti, kad atsakovo draudžiamosios pajamos 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. kartu su nepanaudotomis atostogomis 957,46 Eur bei priteisti darbo užmokestį ir netesybas. Pabrėžtina, kad Regionų administracinio teismo įsiteisėjusiame 2024 m. liepos 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. AN2-19-1035/2022 nurodoma, kad teismas nustatė, jog ieškovė įdarbino atsakovą nuo 2023 m. kovo 27 d. Šis teismo sprendimas šioje byloje turi prejudicinę reikšmę tuo aspektu, kad teismas konstatavo, jog atsakovas pas ieškovę buvo įdarbintas būtent nuo minėtos datos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). VSDFV duomenimis atsakovas įmonėje dirbo iki 2023 m. birželio 12 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovę ir atsakovą darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d.
Dėl nedraudiminio laikotarpio
Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti, kad atsakovui 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruotos pravaikštos yra teisėtos. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui laikotarpiu 2023 m. birželio 1–9 d. deklaravo pravaikštas. Teismas pažymi, kad esant ieškovės reikalavimui pripažinti pravaikštą teisėtą, ji turėjo pareigą tai įrodyti. Ieškovė pateikė teismui jos direktoriaus 2023 m. birželio 1 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230601/02, 2023 m. birželio 2 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230602/02, 2023 m. birželio 5 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230605/02, 2023 m. birželio 6 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230606/02, 2023 m. birželio 7 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230607/02, 2023 m. birželio 8 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230608/02, 2023 m. birželio 9 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230609/02, 2023 m. birželio 12 d. aktą dėl O. E. neatvykimo į darbą Nr. 230612/02, kuriais yra konstatuotas atsakovo neatvykimas į darbą tomis dienomis, tačiau byloje nėra įrodymų dėl pranešimo apie pravaikštas siuntimo atsakovui, darbdavė nepareiškė jam pretenzijų dėl to, nepareikalavo atvykti į darbovietę, todėl ieškovė neįrodė pravaikštų fiksavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovės prašymą pripažinti, kad atsakovui 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruotos pravaikštos yra teisėtos.
Dėl galutinio atsiskaitymo
Ieškovės teigimu, ji atsakovo atleidimo iš darbo dieną atsiskaitė su atsakovu ir išmokėjo visą jam priklausantį atlyginimą bei išmokas. Atsakovas atsiliepime prašo priteisti jo naudai iš ieškovės 1 280 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn. ir 957,46 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už birželio mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kartu atsakovas prašo pripažinti, kad jo draudžiamosios pajamos pas ieškovę 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. kartu su nepanaudotomis atostogomis – 957,46 Eur. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad negavo darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovas M. J. SMS žinute 2023 m. gegužės 19 d. patvirtino ieškovui, jog jo valandinis darbo užmokestis į rankas sudaro 8 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji atsakovui išmokėjo darbo užmokestį už gegužės mėn. – 619,99 Eur ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 48,74 Eur bei pridėjo mokėjimo nurodymus: 2023 m. gegužės 5 d. – 200 Eur, 2023 m. gegužės 12 d. – 200 Eur, 2023 m. gegužės 19 d. – 500 Eur, 2023 m. gegužės 30 d. – 300 Eur ir 2023 m. birželio 9 d. – 300 Eur. Teismas pažymi, kad iš mokėjimo nurodymų nėra aišku už kokį mėnesį buvo mokamos nurodytos sumos, tuo labiau, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodoma, jog mokamas avansas, nenurodant konkretaus mėnesio ir mokėjimo paskirties. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė tos aplinkybės, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, todėl jam už 2023 m. gegužės ir birželio mėnesius priklauso darbo užmokestis. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys susitarė, jog ieškovė atsakovui mokės po 8 Eur į valandą darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Tuo tarpu darbo sutarties nuostatomis vadovautis teismas pagrindo neturi, nes ji atsakovo nėra pasirašyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiai išdirbo atitinkamai po 160 val. ir 56 val., todėl darbo užmokestis už 2023 m. gegužės mėn. sudaro 1 280 Eur (160 val. x 8 Eur/val.) atskaičius mokesčius arba 2 068,35 Eur neatskaičius mokesčių, o už 2023 m. birželio mėn. – 448 Eur (56 val. x 8 Eur/val.) atskaičius mokesčius, o kompensacija už nepanaudotas atostogas – 246,40 Eur (64 Eur x 3,85 d. d.) atskaičius mokesčius, kartu 957,46 Eur neatskaičius mokesčių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia ieškovės reikalavimą pripažinti, kad ji atsakovo atleidimo dieną su juo visiškai atsiskaičiusi atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovui iš ieškovės 1 280 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn. ir 957,46 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas kartu pripažįsta, kad darbuotojo draudžiamosios pajamos pas darbdavę 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. kartu su nepanaudotomis atostogomis 957,46 Eur.
Dėl netesybų
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad darbuotojas įmonėje dirbo iki 2023 m. birželio 12 d., todėl ieškovė privalėjo atsiskaityti su atsakovu paskutinę jo darbo dieną. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl kitos atsiskaitymo tvarkos. Taigi, byloje konstatuota, jog darbdavė nuo pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos 2023 m. birželio 12 d. iki šiol nėra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju ir darbdavės vengimas su darbuotoju tinkamai atsiskaityti, piktybinis siekis išvengti atsakomybės, konstatuotas darbdavės aplaidus, neatsakingas požiūris į teisės aktų nuostatų taikymą ir jų laikymąsi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nelegalaus darbo atvejis. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 8 064 Eur (8 Eur × 8 val. × 21 d. × 6 mėn.) (atskaičius mokesčius) netesybas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas – teismas pripažįsta, kad atsakovą ir ieškovę darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d., pripažįsta atsakovui 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruotas pravaikštas neteisėtomis, pripažįsta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos pas ieškovę 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur, 2023 m. birželio mėn. kartu su nepanaudotomis atostogomis – 957,46 Eur, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 1 280 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn. ir 957,46 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 8 064 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 200 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atstovavimo kokybę atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismas šioje byloje patyrė 44,16 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 44 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad atsakovą O. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Indera“ (į. k. 304712254) darbo santykiai siejo nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. birželio 12 d.
Pripažinti atsakovui O. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1–9 d. deklaruotas pravaikštas neteisėtomis.
Pripažinti, kad atsakovo O. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiamosios pajamos pas ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Indera“ (į. k. 304712254) 2023 m. gegužės mėn. sudarė 2 068,35 Eur (neatskaičius mokesčių), 2023 m. birželio mėn. kartu su nepanaudotomis atostogomis – 957,46 Eur (neatskaičius mokesčių).
Priteisti atsakovui O. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ (į. k. 304712254) 1 280 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gegužės mėn., 957,46 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir keturiasdešimt šešių centų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2023 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 8 064 Eur (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas ir 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. DGKS-4314 darbo byloje Nr. APS-131-12224/2023 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ (į. k. 304712254) 44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.