Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rumšiškės, Kaišiadorių r., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. kaltinama tuo, kad ji 2012-09-04 apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių mstl., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., svetainėje, žodinio konflikto metu savo sugyventinio V. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. rankos delnu smūgiavo jam į veidą vieną kartą, po to metė į jį stiklinę su gėrimu, dėl kraujosruvų kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste padarydama nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. V. kalta neprisipažino, parodė, kad su nukentėjusiuoju V. Ž. gyvena nuo 2009 m. kovo 8 d. 2012 m. rugsėjo 4 d., vėlai vakare, apie 22.00 val., ji namo pirmame aukšte, dukros kambaryje, kuriame yra kompiuteris, žiūrėjo televizorių, kai išgirdo pasikeliant garažo vartus ir suprato, kad į namus grįžo V. Ž.. Užėjęs į kambarį jis (V. Ž.) paprašė, kad ji įjungtų televiziją Gala. Jai įjungus prašomą televiziją, jis uždarė duris. Po kiek laiko ji išgirdo moteriškų batelių kulnelių kaukšėjimą ant plytelių namo virtuvėje. Ji sutriko, kadangi tokiu vėlyvu laiku pas juos namuose niekas nesisvečiuoja. Išėjusi iš kambario, virtuvėje prie darbastalio, pamatė stovinčią svetimą, jai nepažįstamą moterį, kuri pjaustė sūrį. Ji paklausė nukentėjusiojo kokie čia vėlyvi svečiai. V. Ž. nieko neatsakė, todėl ji kelis kartus paprašė išeiti. Nesumojusi ką daryti, išėjusi per atviras garažo duris į lauką, paskambino kaimynui R. V. ir paprašė pastarąjį ateiti. Už keleto minučių kaimynui atėjus, ji kartu su kaimynu įėjo į svetainę, kuri kartu su prieškambariu sudaro bendrą erdvę. Kiek laiko užtruko, pasakyti negali, tačiau jai su kaimynu grįžus, svetainėje jau buvo paserviruotas stalas, išpilstytas alkoholis. V. Ž. vartojo alkoholį. Pamatęs kaimyną, V. Ž., laikydamas rankoje taurę, priėjo pasisveikinti su R. V.. Ji, jausdama pažeminimą, moteriškai pliaukštelėjo V. Ž. per veidą. Iš karto po to, R. V. išėjo. V. Ž. lyg ir atsitraukė. Ji norėjo eiti į svetainę, tačiau V. Ž. jos neleido, tarp jų įvyko susilietimas, kurio metu iš V. Ž. rankų iškrito taurė. Po to ji atsisėdo ant sofos, V. Ž. sugrįžęs taip pat atsisėdo ant sofos. Tada ji, pašokusi nuo sofos, išnešė alkoholį į virtuvę. Kol ji apėjo barą, kad nueiti į virtuvę, jie – V. Ž. su moterimi - jau lipo laiptais į antrą aukštą. Viso konflikto metu ji V. Ž. sudavė tik vieną smūgį delnu, daugiau jokio smūgio nesudavė, stiklinės į nukentėjusįjį nemetė. Suduodama nukentėjusiajam antausį, buvo šoke. Laikrodžio, apie kurį kalbama, V. Ž. seniai nenešiojo, kadangi buvo sugedusi rankenėlė. Galėjo už laikrodžio ji užkliūti gindamasi. Mano, kad V. Ž. suduodamų smūgių metu tas laikrodis nukrito, nes jis (V. Ž.) ją gerokai „pakočiojo“. Po keleto dienų, t.y. po 2012 m. rugsėjo 4 d. ji sulaukė įdomaus skambučio – jai paskambino vyras, prisistatęs V, D. D. vaiko tėvu bei prisipažino, kad konfliktuoja su D. D. dėl vaiko globos. Perskaitęs laikraštyje apie rugsėjo 4 d. įvykius, labai supyko ir, patykojęs V. Ž. prie D. D. namų, vėlų paros metą su pastaruoju sukonfliktavo, dėl ko V. Ž. prašėsi pagalbos policijoje, o D. D. parašė pareiškimą. Mano, kad tie sužalojimai V. Ž. galėjo būti padaryti būtent konflikto tarp nukentėjusiojo ir asmens, vardu V, metu. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d., antradienį, jis, 19.30 val. baigęs darbą, susitiko su D. D., kuri papasakojo, kad turi trijų kambarių butą, jos tėvai turi kolektyviniam sode namą ir kad ji domisi namais. Jis pasiūlė D. D. atvažiuoti ir pažiūrėti kaip įsikūręs jis. Prieš tai D. D. jis įspėjęs, kad jam priklausančiame name gyvena nuomininkė J. V., su kuria jis neturintis jokių reikalų jau dvejus metus, kad tarp jų (jo ir J. V.) vyksta ginčas dėl pinigų sumos, kurią jis turintis sumokėti, kad J. V. iš jo namo išsiregistruotų. Parvažiavęs į namus ir palikęs garaže automobilį bei neuždaręs garažo vartų, kadangi planavo parvežti D. D. atgal į Kauną, pabeldęs į kambario, kuriame buvo J. V. duris bei pastarajai duris atidarius, paprašė įjungti Gala televiziją. Po to pasiūlė J. V. pavaišinti atvykusią moterį, kadangi turėjo gavęs dovanų nuo dukros ir žento, gyvenančių Amerikoje, gero gėrimo. Pasakęs, kad prie gėrimo tinko citrina, paprašė D. D. papjaustyti citrinos. D. D. papjausčius citrinos ir citriną padėjus ant stalo bei atsisėdus ant sofos, iš kambario išėjusi J. V. pareikalavo, kad atvykusi moteris tuoj pat išeitų. Jam atsakius, kad D. D. yra jo viešnia, J. V. išėjo iš namų ir po kelių minučių grįžo kartu su kaimynu R. V.. Jis (V. Ž.) atsistojo, priėjęs prie R. V., su juo pasisveikino. Tuo metu prie jo (V. Ž.) priėjusi J. V. trenkė jam į veidą – į kaktą. Tuo metu taurės rankose jis neturėjo. Po smūgio R. V. atsisveikinęs išėjo. J. V., priėjusi prie stalo bei paėmusi nuo stalo taurę, trenkė jam į kairės pusės žastą ir padėjo jį daužyti. Šukės pasklido po visą kambarį. Jis dengėsi veidą, kadangi dirba su žmonėmis ir į darbą ateiti su mėlynėmis negali. J. V. ranka nutraukė jam laikrodį, pati sau nusiplėšė nagą. Jam sušukus: „kodėl sudaužei laikrodį?“, J. V., paėmusi antrą taurę su gėrimu ir butelį su gėrimu, nuėjo į virtuvę. Gėrimą iš taurės ji (J. V.) išpylė į kriauklę, gėrimo iš butelio neišpylė, jį pastatė šalia kriauklės, taip pat į kriauklę leido vandenį – matyt, skaudėjo nagą. Jis, paėmęs D. D. už rankos, vedėsi pastarąją į antrą aukštą, kai juos pasivijo J. V., antrame aukšte grasindama D. D.. Kad jį sumušė asmuo, vardu V, yra visiškas melas: jis buvo sužalotas J. V., pastarajai suduodant smūgius ranka jam į veidą. Su buvusiu D. D. vyru niekada jokių kontaktų neturėjo ir jo nepažįsta. Į ekspertus dėl sužalojimų kreipėsi po šešių dienų: susirado advokatą V. V., jis tuo metu sirgo. Papasakojo advokatui apie įvykį, advokatas pasakęs, kad gerai būtų ekspertizė, tačiau nei šeštadienį, nei sekmadienį ekspertai nedirba. Reiškia civilinė ieškinį 500 Lt dydžio turtinei žalai bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Įvykio metu jam priklausantis laikrodis, kurį vertina 500 Lt, buvo sugadintas nepataisomai – trūko apyrankė, fiksatoriai, kurių kitą dieną nerado. Taip pat jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10 000 Lt, nes jam sutriko sveikata –ilgai skaudėjo žastą, sužalojimai jį trikdė, kadangi veide buvo 4x5 dydžio mėlynė, kuri pranyko tik po 2-3 savaičių, jis turėjo pakeisti šukuoseną. Taip pat prastai sekėsi darbas, nes jam buvo suduotas didelis smūgis – gyvenime neturėjęs jokio pažeidimo, staiga tapo nusikaltėliu, kadangi dėl neteisingo jo apkaltinimo portale „Pincetas.lt“ buvo paskleistos melagingos žinios, taip sugadinta jo reputacija visuomenės akyse, kadangi jis gydytojauja jau 39-ti metai. Taip pat jis yra medžiotojas, tačiau jau antrus metus negali medžioti, kadangi policija ginklus atėmė, nes yra įvertintas, kaip padaręs nusikalstamą veiką, taip padaryta jam neturtinė žala, jis patiria neigiamą emocinį poveikį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. ji susitiko su V. Ž., kuris pasiūlė jai nuvažiuoti apžiūrėti jo namus, kadangi ji ketino pirkti namą ir domėjosi nekilnojamuoju turtu. Taip pat nukentėjusysis įspėjo ją, kad pas jį (V. Ž.) gyvena moteris, tačiau ne sugyventinė, o nuomininkė. Ji su nukentėjusiojo pasiūlymu sutiko. Nuvykus pas V. Ž. į namus, įėjo į svetainę. V pasiūlė prabangaus gėrimo, virtuvėje pasipjaustė citrinos. V. Ž., pabeldęs į kambario, į kurį yra įėjimas iš virtuvės, duris, parašė įjungti televiziją Gala. Iš kambario išėjo moteris – J. V.. Ji (D. D.) tuo metu stovėjo virtuvėje. J. V., ją pamačiusi, paklausė kas ji (D. D.) tokia. V. Ž. atsakęs, kad ji (D. D.) yra jo viešnia. Jai ir V. Ž. atsisėdus svetainėje, J. V. trumpam išėjo ir grįžo kartu su kaimynu, kurio pavardės nežino. V. Ž. nuėjo pasisveikinti su kaimynu, rankose taurės neturėjo. Tada prie durų prasidėjo muštynės – J. V. mušė V. Ž. rankomis, trankė per galvą. Kaimynas, pamatęs, kad vyksta muštynės, išėjo. J. V., pribėgusi prie stalo bei paėmusi nuo stalo taurę, metė į V. Ž., kuris stovėjo svetainėje. Taurė pataikė nukentėjusiajam į rankos kairę pusę. Po to J. V. toliau mušė V. Ž. – nukentėjusysis buvo prisidengęs veidą. Tuo metu kaltinamoji nutraukė nukentėjusiajam nuo rankos laikrodį – sidabrinį, baltos spalvos, kuris nukrito ant žemės. V. Ž. pasakė kaltinamajai, kad ji (J. V.) brangų laikrodį sudaužė. Su V. Ž. yra tik draugai, su juo daugiau nebendravo. Niekas iš jos pažįstamų V. Ž. sumušti tikrai negalėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Rumšiškėse. 2012 m. rugsėjo 4 d. vakare jam paskambinusi J. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paprašė ateiti pas ją į namus pažiūrėti kas darosi. Po kokių 2 min. atėjęs į namus, svetainėje ant sofos, prie stalo pamatė sėdinčius V. Ž., taip pat jam nepažįstamą moterį. V. Ž. atsistojo, priėjo prie jo pasisveikinti ir tuo metu J. V. V. Ž. sudavė vieną kartą delnu per veido kairįjį skruostą. Tuo metu V. Ž. rankose nieko neturėjo. Po to jis iš karto apsisuko, atsisveikino ir išėjo. Daugiau jokių smurto veiksmų nematė. Tiksliai dabar neprisimena, tačiau atrodo, jog po įvykio kitą dieną matė V. Ž., kuris rodė ant rankų mėlynes bei sakė, kad į jį (V. Ž.) J. V. paleido kažką – lėkštę ar stiklinę – tiksliai nežino.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. J. parodė, kad įvykio dieną – 2012 m. rugsėjo 4 d. ji studijavo Vilniuje. Tą vakarą sulaukė mamos skambučio. Atsiliepus mama nekalbėjo, todėl ji suprato, kad skambutis buvo skirtas ne jai, kad netyčia paspaustas. Atsiliepusi telefonu, fone išgirdo barnį - girdėjo, kad V. Ž. sakė: “Na, aš tau padarysiu“, todėl suprato, kad vyksta ne tik žodinis barnis. Ji skambino mamai, tačiau J. V. neatsiliepė. Vėliau ji parašė mamai žinutę, prašydama paskambinti, kai tik mama galės kalbėti. Vėliau mama paskambino bei paklausė pagalbos telefono numerio. Po 20-30 min. mama perskambino ir paaiškino, kad tą vakarą V. Ž. namo grįžo su svetima moterimi, kad toks vizitas neatitiko etikos, nes buvo vėlus metas, alkoholis - tai buvo asmeninis vizitas. Mamai paprašius, kad viešnia išvyktų, įvyko apsižodžiavimas ir kiti veiksmai. Mama jai sakė, kad patyrė smurtą, taip pat sakė, kad tuo metu, kai ji (J. V.) jai skambino, V. Ž. buvo jau išvykęs, o ji (J. V.) laukė išsikvietus policijos pareigūnus. Mama jai neminėjo, kad pati vartojo fizinį smurtą V. Ž. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 ar 6 d., tiksliai neprisimena ar jis, ar nukentėjusysis, paskambino, tačiau kalbant telefonu su V. Ž., pastarasis jam pasakęs, kad J. V. jam (V. Ž.) iškvietė policiją. Jam paklausus už ką buvo iškviesta policija, nukentėjusysis pasakęs, kad norėjo sukelti J. V. pavydą ir parsivežė namo moterį. Taip pat sakė, kad moterį namo parsivežė vėlai vakare, ir einant į miegamąjį, J. V. užstojo duris, todėl įvyko susistumdymas. Kad V. Ž. primušė J. V., nesakė, gal buvo gėda sakyti, tačiau minėjo, kad kai iššaukė pavydą, „gavo į ausį“ nuo J ir, toliau einant su D. D. į miegamąjį, J užtvėrė duris. Po to įvykio, gal rugsėjo 6 ar 7 dieną, jam paskambino V. Ž. ir paprašė atvažiuoti, kadangi prie jo (V. Ž.) pristojęs kažkoks žmogus. Jam atvažiavus iš namų Ašigalio g., Kauno mieste, jokio žmogaus jau nebuvo, tačiau V. Ž. jam papasakojo, kad prie jo „pristojo“ D. D. sugyventinis, grasino, kad ji (D. D.) susidėjusi su neaiškiais tipais. V. Ž. nebuvo sumuštas, taip pat jis nepastebėjo jokių smurto žymių. V. Ž. jam parodė sutraukytą laikrodį, kuris buvo automobilio dėtuvėje bei paaiškino, kad namuose per grumtynes su savo žmona tas laikrodis nulėkė. Taip pat sakė, kad „gavo“ nuo J. V. – tokia jos reakcija buvo, ji buvo šoko būsenoje, taip pat pasakojo, kad jis gynė duris, kad D. D. į miegamąjį įeitų, o J. V. neleido, todėl V. Ž. bandė J nustumti, įvyko konfliktas. Jis norėjo nukentėjusiajam padėti – padėjo sukurti versijas, dėl ko V. Ž. vežėsi tą moterį į namus. Taip pat V jo prašė nuvežti D. D. kitą dieną į apklausą. Jam sutikus tai padaryti, jie – V. Ž. ir D. D. – tarėsi kokius parodymus duoti - dėl ko V. Ž. D. D. į namus atsivežė, ką ir kiek valgė. Jis siūlė sugalvoti „normalią“ versiją.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Ž. - A parodė, kad apie praeitų metų rugsėjo mėnesį įvykusį konfliktą tarp tėčio ir J. V. tėtis jai papasakojo po konflikto praėjus kelioms dienoms, ar savaitei. Nurodė, kad konfliktas įvyko apie 8-8.30 val. jų namuose – adresu (duomenys neskelbtini), Rumšiškėse, kai tėtis grįžo namo su moterimi, kuriai ketino aprodyti namą, praleisti vakarą. J. V. tėtį puolė – sudavė per veidą, tada tėtis J. V. pastūmė, kadangi ji (J. V.) puolė kitą moterį ir jis norėjo moterį apsaugoti. Pastūmė J. V. miegamajame, namo antrame aukšte. Taip pat tėtis sakė, kad smūgių J. V. nesudavė, pastarąją tik pastūmė, J. V. jam sulaužė laikrodį, sudraskė ranką. Kokie įvykio metu buvo padaryti sužalojimai tiek vienam, tiek kitam – nežino. Po įvykio J. V. pagrasinus kviesti policiją, tėtis prašė policijos nekviesti ir su ta moterimi pasišalino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad žino, kad V. Ž. su jo buvusia drauge D. D. yra jaunavedžiai – gražiai vaikšto po miestą, po parduotuves, draugauja, keliauja, kartu gyvena - nes kai kartu gyvena, tai kartu ir vaikšto. J. V. pažįsta, nes buvo atvykęs pas ją pakalbėti apie V. Ž. ir D. D. draugystę. Apie prieš metus rugsėjo mėnesį įvykusį konfliktą tarp V. Ž. ir J. V. žino iš J. V., kuri jam papasakojo, kai jis buvo ją (J. V.) rugsėjo ar spalio mėnesį susitikęs. Be to, paskaitė laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ pranešimą apie tai, kad V. Ž. sumušė J. V.. Tuo metu jau žinojo apie tai, kad V. Ž. ir D. D. bendrauja. Perskaitęs laikraštyje pranešimą apie įvykusį konfliktą, atvažiavo pas J. V. pasikalbėti, kuri papasakojo, kad V. Ž. ją sumušė, kad ji iškvietė policiją, kad neleidžia V. Ž. namo pareiti, nes teismas uždraudė. Ar V. Ž. J. V. stūmė, ar per veidą sudavė, nežino, kiek žino, kad V. Ž. kaltinamąją stūmė. Tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo – jis, priėjęs prie V. Ž., sėdinčio automobilyje, pabeldęs į automobilio lango stiklą ir palaukęs, kol V. Ž. prasidarys langą, pastarojo paklausė ar jis laukia D. V. Ž., paėmęs telefoną, pradėjo su kažkuo kalbėti, kad „variotas“ kažkoks priėjo, ieško D. Jokio fizinio kontakto tarp jo ir V. Ž. nebuvo. Kiek jam yra žinoma, D. D. ir V. Ž. kartu gyveno D. D. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. Ž. parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino pernai metų rugsėjo 5 d. jos vadovaujamoje įstaigoje. Kaltinamoji J. V. yra jos vadovaujamos įtaigos darbuotoja, sveikatos priežiūros specialistė. 2012 m. rugsėjo 5 d., jai mobilaus ryšio telefonu paskambino J. V. ir informavo, kad yra sumušta ir yra Kauno Akademinėse klinikose. Taip pat iš pokalbio telefonu suprato, kad J. V. yra kaltinama V. Ž. sumušimu. Darbe ji posėdžiavo, kabinete buvo trys žmonės, kai netikėtai į kabinetą užėjęs V. Ž., kurio ji tuo metu nepažinojo, paklausė kur yra J. Ji labai kultūringai atsakiusi, kad jam geriau žinoti, nes tuo metu ji jau žinojo, kad J. V. yra sumušta. Tai išgirdęs V. Ž. susijaudino, suirzo, pabalo, pradėjo vaikščioti po kabinetą, klausė, kas jai (J. V.) atsitiko, ką skauda. Su V. Ž. dviese apie J bendravo apie valandą laiko, tačiau apie įvykusį konfliktą nekalbėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Gregire Abi Chaker paaiškino, kad, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, sužalojimai nukentėjusiajam padaryti buku daiktu – stiklinė yra priskiriama prie bukų daiktų, todėl vienas iš sužalojimų nukentėjusiajam galėjo būti padarytas ir stikline. Kraujosruva yra kraujagyslės plyšimas ir kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius, nubrozdinimas yra odos paviršinio sluoksnio suardymas šiurkščiu, smailiu arba buku daiktu. Šiuo atveju, metant stiklinę, galėjo atsirasti kraujosruva dėl trauminio poveikio į kūną - plyšus kraujagyslei išsiliejo kraujas. Nepaisant to, kiek gausiai nukentėjusysis buvo apsirengęs, nubrozdinimas galėjo būti padarytas metant stiklinę į kūną ir stiklinei atsitrenkiant į rūbus. Kadangi nubrozdinimas yra viršutinio odos sluoksnio suardymas, tai rūbai galėjo nubrozdinti odą ir viena iš kraujosruvų arba nubrozdinimas - šiuo atveju nubrozdinimas - galėjo būti padaryti stikline. Taigi, vienas iš išvadoje konstatuotų sužalojimų galėjo būtu padarytas stikline. Pagal padarytus sužalojimus galima pasakyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje galėjo būti padaryti sužalojimai: vienas trauminis poveikis - į galvos kairę pusę, padarant kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, pereinant į kaulo sritį, kitas trauminis poveikis - į kairio žasto priekinį paviršių, taip pat kraujosruva, trečias trauminis poveikis - į kairio dilbio nugarinio paviršiaus apatinį trečdalį, taip pat padarant kraujosruvą. Nubrozdinimai kairio dilbio priekinio paviršiaus apatinio trečdalio dalyje galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai padaryti iš viso keturių trauminių poveikių pasėkoje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti buku daiktu, tačiau aplinkybių, kuriomis padaryti sužalojimai, nustatyti negali. Sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti tiriamu laiku, tačiau galėjo būti padaryti anksčiau bei vėliau, tikslaus laiko nustatyti nėra galimybės, kadangi tokie sužalojimai, kaip kraujosruvos, laikosi keletą dieną ar net savaičių, o nubrozdinimai pranyksta per dvi savaites. Atskirti, kurie sužalojimai padaryti gynybos ar puolimo metu, ar suduodant daiktu, nėra galimybės. Nukentėjusiajam padaryti nubrozdinimai kairiajame dilbyje yra skersinės krypties, todėl galėjo būti padaryti laikrodžiu. Kairiajame smilkinyje nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas pliaukštelint, kadangi ranka yra bukas daiktas.

Iš specialisto išvados Nr. G2368/12 (02) matyti, kad V. Ž. nustatyta kraujosruvos kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, t.y. V. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30-31).

Iš 2012-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolo kopijos matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame adresu Ąžuolų g. 8, Rumšiškės, Kaišiadorių r. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 9-11).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos BK) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal LR BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.)

Pagal LR BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakanka vien to, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tas užfiksuotas sveikatos sutrikdymas ir konstatuoti sužalojimai yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė. Kaltinamoji J. V. apklausiama teisiamajame teismo posėdyje paaiškino, jog konflikto su V. Ž. metu ji sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajam per veidą. Kaltinamosios teigimu, daugiau smūgių nukentėjusiajam ji nesudavė, stiklinės į nukentėjusįjį nemetė. Nukentėjusiojo laikrodį galėjo kliudyti gindamasi nuo nukentėjusiojo smūgių antrame namo aukšte. Aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes, teismas apklausė asmenis, kurie galimai tiesiogiai matė įvykį ir gali nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisme buvo apklaustas nukentėjusysis V. Ž., kuris parodė, kad V. Ž. priėjus pasisveikinti su kaimynu R. V., priėjusi R. V. trenkė nukentėjusiajam ranka į kaktos sritį, po ko R. V. išėjus, J. V. paėmė nuo stalo taurę, trenkė ja nukentėjusiajam į kairės pusės žastą, pradėjo nukentėjusįjį daužyti. Nukentėjusiajam dengiantis nuo smūgių veidą rankomis, kaltinamoji nutraukė ant nukentėjusiojo rankos buvusį laikrodį, pati sau nusiplėšė nagą. Liudytojas R. V. apklausiamas teisme patvirtino, jog jis matė, kaip J. V. sudavė V. Ž. ranka vieną kartą per veidą. Be to, šio liudytojo teigimu, kitą dieną po įvykio jis matė V. Ž., kuris rodė ant rankų mėlynes bei sakė, kad į jį (V. Ž.) J. V. paleido kažką – lėkštę ar stiklinę. Liudytoja D. D. teisme parodė, kad V. Ž. nuėjus pasisveikinti su kaimynu R. V., priėjusi J. V. jį (V. Ž.) trankė, t.y. sudavė nukentėjusiajam smūgius per galvą, tuo metu R. V. išėjo. R. V. išėjus, J. V. pribėgo prie stalo, paėmė nuo stalo taurę ir metė ją į nukentėjusįjį, pataikė į ranką. Po to J. V. vėl mušė nukentėjusįjį rankomis, šis buvo prisidengęs veidą rankomis. Liudytojos teigimu, tuo metu nukentėjusioji nutraukė V. Ž. nuo rankos laikrodį, jį sudaužė. Liudytoja I. Ž.-A apklausiama teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas. Liudytojos teigimu, praėjus po šio įvykio kelioms dienoms tėvas V. Ž. jai pasakojo, kad J. V. tėvą puolė, sudavė per veidą, nes šis į namus grįžo su moterimi, kuriai ketino aprodyti namą, praleisti vakarą. Taip pat V. Ž. jai sakė, kad J. V. jis pastūmė, ši jam sulaužiusi laikrodį, sudraskė ranką. Liudytojas R. V. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju nebendrauja, tačiau anksčiau ilgą laiką santykiai buvo draugiški. Liudytojas nurodė, kad V. Ž., norėdamas sukelti J. V. pavydą, parsivežė į namus moterį, dėl ko gavo nuo J. V. antausį. Be to, liudytojo teigimu, V. Ž. ir D. D. R. V. girdint tarėsi, kokius parodymus duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Vertindamas kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų D. D., R. V. ir I. Ž.-A parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios J. V. ir nukentėjusiojo V. Ž. santykiai ilgą laiką yra konfliktiški, kaip nurodė liudytojai V. R. ir R. V., nukentėjusysis V. Ž. palaiko artimus santykius su liudytoja D. D., liudytoja I. Ž.-Augustaitienė yra nukentėjusiojo dukra, liudytojas R. V. su nukentėjusiuoju nebendrauja, nes ant pastarojo pyksta, todėl, esant tokio pobūdžio santykiams, kaltinamosios, nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais teismas remiasi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Tuo tarpu liudytoją R. V. ir nukentėjusįjį V. Ž., kaltinamąją J. V. sieja tik kaimyniški santykiai, todėl liudytojo R. V. parodymais teismas turi pagrindo remtis.

J. V. kaltinama smūgiavusi rankos delnu nukentėjusiajam V. Ž. į veidą, po to metusi į jį stiklinę su gėrimu bei rankomis sudavusi nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, dėl kraujosruvų kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nubrozdinimų kairiame dilbyje padarydama nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo konkrečiu atveju, išskyrus smūgio sudavimą nukentėjusiajam į veidą bei nukentėjusiojo sužalojimo metant į jį stiklinę su gėrimu, ką iš dalies pripažino pati kaltinamoji, patvirtino nukentėjusysis ir liudytojas R. V., kitų patikimų objektyvių įrodymų dėl kito kaltinime nurodyto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu naudojimo byloje nėra. Remiantis V. Ž., kuris yra priešiškuose santykiuose su kaltinamąja, ir liudytojos D. D., kuri artimai bendrauja su nukentėjusiuoju, parodymais, bei atsižvelgiant į tai, kad fizinis konfliktas tą patį vakarą nukentėjusiojo ir kaltinamosios namuose tarp V. Ž. ir J. V. tęsėsi antrame namo aukšte, galima daryti tik prielaidą, jog konflikto metu J. V. galimai suduodama nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas specialistas Gregire Abi Chaker parodė, kad kraujosruvų spalva keičiasi kas tris dienas, todėl tiksliai pasakyti, ar specialisto išvadoje Nr. G2368/12 (02) nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam V. Ž. buvo padaryti 2012-09-04, negali. Specialisto teigimu, išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu laiku. Kaip pažymėjo specialistas, nukentėjusiajam padaryti nubrozdinimai kairiajame dilbyje yra skersinės krypties, todėl galėjo būti padaryti laikrodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo konfliktas ta patį vakarą tęsėsi antrame namo aukšte, galima prielaida, jog laikrodis nukentėjusiajam nuo rankos buvo nutrauktas šio konflikto metu, t. y. neatsargiai. Tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje surinkta nebuvo. Nukentėjusiojo elgesys po įvykio yra vertinamas kritiškai, t. y. pas teismo medicinos ekspertus dėl jam padarytų sužalojimų konstatavimo ir sužalojimo masto nustatymo jis kreipėsi tik 2012-09-10, policijoje pareiškimo neparašė, nors jau sekančią dieną po įvykio žinojo, kad J. V. iš karto po įvykio kreipėsi į policiją ir medikus dėl konflikto metu galimai patirto smurto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Taigi, teismas, nešališkai įvertinęs surinktus byloje įrodymus, atkreipdamas dėmesį į itin prieštaringus nukentėjusiojo, kaltinamosios, liudytojos D. D. parodymus, liudytojo R. V. nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusysis ir liudytoja D. D. tarėsi, kokius parodymus duoti byloje, sprendžia, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kategorišką išvadą apie tai, kad kaltinamoji J. V. rankomis sudavė nukentėjusiajam V. Ž. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama jam kraujosruvą kairiame dilbyje, nubrozdinimus kairiame dilbyje, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog J. V. 2012-09-04 apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių mstl., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., svetainėje, žodinio konflikto metu savo sugyventinio V. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. rankos delnu smūgiavo jam į veidą vieną kartą, po to metė į jį stiklinę su gėrimu, dėl kraujosruvų kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste padarydama nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamosios J. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Teismas, nustatydamas J. V. atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, privalo įvertinti realų kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad J. V. rankos delnu sudavė nukentėjusiajam V. Ž. vieną kartą jam į veidą, po to metė į jį stiklinę su gėrimu, taip padarę jam kraujosruvas kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste. Iš pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad J. V. sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad šis parsivežė į namus moterį, su kuria leido laiką, gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytojai R. V., V. R. teisme patvirtino, kad nukentėjusysis ir D. D. bendrauja kaip pora, kartu švenčia šventes, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b.l. 124-126). Tai leidžia teigti, jog kaltinamosios veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo V. Ž.. Ir nors tai nepaneigia ir nepateisina tokio J. V. elgesio, tačiau rodo jos atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro charakterizuojama teigiamai (t. 1, b.l. 74), Rumšiškių seniūnija dėl J. V. jokių nusiskundimų nėra gavusi (t. 1, b.l. 72). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad J. V. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiai kaltinamajai. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors J. V. veiksmai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis).

Byloje nukentėjusysis V. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis laikrodis „ORIENT“ 500 Lt vertės. Ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, nes baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas ieškinys dėl žalos, kurią asmuo patyrė dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamajai J. V. nebuvo inkriminuotas kaltinimas dėl svetimo turto, t.y. nukentėjusiajam priklausančio laikrodžio sužalojimo, teismas, konstatuodamas šią aplinkybę, pažeistų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. reikalavimus, todėl V. Ž. ieškinys dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, ieškovui išaiškintina teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Reikalavimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž. grindžia tuo, kad jis patyrė skausmą ir kančią dėl sveikatos sužalojimo, ilgalaikius išgyvenimus dėl jo pažeminimo pažįstamos D. D. ir kaimyno R. V. akyse, buvo sutrikdyta jo asmeninė ramybė, keturis mėnesius jis negalėjo naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Be to, buvo melagingai apie nukentėjusįjį internete paskleista žinia, jog jis yra smurtautojas, taip sugadinta jo reputacija.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Nors žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens, valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnės reikšmės turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis. Be to, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principo, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja – vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenumato.

Kaip matyti iš specialisto akto išvadų, V. Ž. smūgio sudavimu buvo padaryta kraujosruvos kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas sutinka su nukentėjusiojo nurodytais argumentais, kuriais jis grindžia reikalavimą priteisti neturtinę žalą, jog smūgį kaltinamoji jam sudavė kaimyno R. V. ir D. D. akivaizdoje, dėl ko nukentėjusysis patyrė pažeminimą. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis, jis patyrė išgyvenimus dėl sužaloto veido, nes V. Ž. dirba su žmonėmis, todėl nukentėjusysis turėjo keisti šukuoseną, kad pridengtų kraujosruvą ant veido. Tačiau nukentėjusiojo nurodyti nepatogumai, kuriuos jis patyrė negalėdamas patekti į gyvenamąjį namą, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė kitoje baudžiamojoje byloje, jog internete buvo paskleista melaginga informacija, apibūdinanti V. Ž. kaip smurtautoją, dėl ko sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, pablogėjo jo reputacija, jis patyrė nepatogumus, teismo nuomone, su J. V. padaryta veika priežastiniu ryšiu nėra susiję. Tokiu būdu, įvertinus sužalojimo laipsnį, patirtą fizinį skausmą, atsižvelgdamas į tai, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos CK 6.282str.), ką patvirtino J. V., liudytojas R. V., teismas mano, kad protinga interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 200 Lt.

Nukentėjusysis V. Ž. prašo teismo pripažinti jo turėtas išlaidas (1000 Lt, t. 1, b.l. 123) advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš J. V.. Prašymas tenkintinas, nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 5 dalimi, priteistinos iš kaltinamosios J. V..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš J. V. civiliniam ieškovui V. Ž. 200 Lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo V. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam V. Ž. iš J. V. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.