- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-288-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01167-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. K., E. U.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė, Antanas Pliauga
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir E. U. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. U. skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrintos, prie 2016 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuri patikslinta 2016 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, nustatytos subendrintos 3 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir E. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams.
- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta A. K. subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendyje bei iš minėto nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalių pašalinti motyvai bei pastraipos, kuriais išspręsti bausmių bendrinimo ir ekstradicijos išlaidų atlyginimo iš A. K. klausimai.
Minėtuoju nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu A. K., tačiau jis Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. U. ir A. K. nuteisti už tai, kad:2014 m. spalio 11 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), E. U., A. K. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be priežasties prikibo prie nukentėjusiųjų G. B., Ž. P. ir A. K., kurie sėdėjo pastarojo automobilyje „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. delnu sudavus G. B. per veidą, šiam išlipus iš automobilio, visi trys bendrai sudavė G. B. nemažiau 5 smūgių rankomis į galvą, stumdė, sukeldami nukentėjusiajam G. B. fizinį skausmą, šiam pabėgus, E. U. pradėjus A. K. reikalauti duoti pavažiuoti automobiliu, šiam nesutikus, A. K. užšoko ant A. K. automobilio kapoto, jį apgadino, po to visi trys prikibo prie Ž. P., vijosi jį (duomenys neskelbtini) g., o pasivijus ties pastatu Nr. 7, A. K. sudavė nukentėjusiajam Ž. P. rankomis du smūgius į šonus, E. U. sudavė Ž. P. nemažiau 8 smūgių į galvą, padarė nukentėjusiajam Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį.Be to, kaltinamieji E. U., A. K., A. K. tuo pačiu metu, 2014 m. spalio 11 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini)g., netoli pastato, pažymėto Nr. 7, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, prieš tai panaudoję fizinį smurtą, A. K. su A. K. iš abiejų pusių laikant Ž. P. už rankų, taip atimant šiam galimybę priešintis, E. U. iš Ž. P. kelnių kišenės ištraukė pinigus – 40 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajam Ž. P. padarydami 11,58 eurų (40 litų) turtinę žalą. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų E. U., A. K., A. K. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio 1 dalies požymius.Apeliaciniame skunde A. K. prašo išteisinti jį dėl plėšimo, esant įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, stokai.
Šalies argumentai
3.1.Skunde nurodė, kad nesutinka su kaltinimu pagal BK 180 straipsnį. Paaiškino, jog remiantis A. K., E. U., paties apelianto bei nukentėjusiojo Ž. P. bylos nagrinėjimo teisme duotais parodymais neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti inkriminuojami kaip plėšimas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė naudoję fizinę jėgą, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jam inkriminuojamos BK 180 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos nepripažįsta.
3.2. Skunde teigia, kad pagal BK 180 straipsnį teismas skyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra per griežta, nes teismas neobjektyviai įvertino kitų kaltinamųjų bei nukentėjusiojo paaiškinimus. A. K., E. U. bei Ž. P. parodymais, apeliantas Ž. P. nelaikė, iš jo pinigų nepaėmė bei apie pinigų paėmimą iš jo nežinojo, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnyje.
4. Apeliaciniame skunde E. U. prašo jam paskirtą bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį sumažinti 4 mėnesiais, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti 3 mėnesiais.
4.1. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog apeliantas anksčiau buvo teistas tik du kartus ir kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Jis buvo nuteistas kaip pilnametis, todėl prašo atsižvelgti į BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo nepilnamečiams aplinkybes. Pažymėjo, kad pilnai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet neprisipažino pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Išreiškė nuomonę, jog pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaip nepilnamečiui, yra per griežta, be to, dėl šios nusikalstamos veikos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoširdžius ir atvirus parodymus. Taip pat yra per griežta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip nepilnamečiui.
5. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas A.Pliauga bei nuteistojo E. U. gynėja advokatė St.Kupčiūnienė prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. Prokurorė D.Rutkauskaitė nuteistųjų apeliacinius skundu prašė atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau nuosprendis dėl jo keičiamas BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktų pagrindais. Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio buvo paduoti du apeliaciniai skundai, dėl jų pagrįstumo spręstina atskirai.
Dėl A. K. apeliacinio skundo
8. Apeliaciniame skunde yra ginčijama A. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Skunde teigiama, kad iš A. K., E. U., paties apelianto ir Ž. P. teisme duotų parodymų matyti, jog apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti inkriminuojami kaip plėšimas. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl jam inkriminuojamos BK 180 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos A. K. kaltu neprisipažino. Taip pat išreiškė nuomonę, jog teismas skyrė per griežtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
9. Nors nuteistasis ginčija jo nuteisimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant A. K. kaltės klausimą, Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Išvadą dėl nuteistojo kaltės pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys.
10. Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Turto pagrobimą apima: atviras svetimo turto atėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis Ž. P. turėjo 40 litų (11,58 Eur) ir kad 2014 m. spalio 11 d. užpuolimo metu jų neteko. A. K. tvirtina, jog neatliko Ž. P. atžvilgiu veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip plėšimą. Tačiau nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentas, jog byloje trūksta įrodymų, jog jis atliko veiksmus, kurie kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paneigiamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10.1.Visų pirma, nuteistojo versija paneigiama nukentėjusiojo Ž. P. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog jis po įvykio prie automobilio bėgo, jį pasivijo A. K.. Pastarasis laikė nukentėjusįjį, tuomet pribėgo kiti du kaltinamieji, kurie Ž. P. mušė ir ištraukė pinigus. Paaiškino, jog mušė visi trys, sudavė apie 8 smūgius. Smūgiavo daugiausia į veido sritį. Mano, kad baltu džemperiu apsirengęs jaunuolis ištraukė pinigus, bet neprisimena kuris taip buvo apsirengęs (E. U. patvirtino, kad jis paėmė pinigus, 3 t., b.l.108). Turėjo 40 litų. E. U. neteisingai nurodo, jog pinigus atidavė jis pats, nes pats Ž. P. savo pinigų neatiduoda. Kai ištraukė pinigus, visi pasišalino. Jam iš nosies bėgo kraujas. Pro šalį važiavo automobilis, jo vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą (3 t., b.l. 112).
10.2.Netikėti šiais nukentėjusiojo Ž. P. parodymais, jog visi trys kaltinamieji vartojo prieš jį fizinį smurtą, vėliau E. U. iš jo kišenės ištraukė pinigus, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs – jie atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusiojo parodymų akivaizdumą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis, „K“ (t.y. A. K.) ir E. U. vijosi Ž. P., pastarąjį pagavus A. K. pirmas sudavė kumščiais du smūgius į šonus ir laikė už rankos. Pribėgo E. U., trenkė jam kumščiu į veidą, šis pasilenkė, tada E. U. jam sudavė kumščiais kokius 8 smūgius į galvą. Tuomet pribėgo „K“ ir tada jie abu stvėrė nukentėjusiajam už žastų ir laikė, o E. U. įkišo ranką į priekinę kelnių kišenę ir ištraukė pinigus – matė 20 ir 2x10 Lt banknotus. E. U. pinigus įsidėjo sau į kišenę (1 t., b.l. 86). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsinus minėtus parodymus (3 t., b.l. 110) A. K. juos neigė, parodydamas, kad dėl plėšimo parodymai neteisingi, jog parodymai gauti prieš jį naudojant smurtą bei fizinę jėgą, tačiau tikėti tokiais nuteistojo paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo Ž. P. parodymais. Be to, aplinkybės, jog A. K. buvo daromas spaudimas nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, liudytoja B. K., atlikusi šioje baudžiamojoje byloje tyrimą, patvirtino, jog A. K. apklausa vyko normaliai ir jokio spaudimo daryta nebuvo. Ji pastebėjo, kad iš pradžių A. K. nenoriai pasakojo įvykio aplinkybes, bet paskui viską nuoširdžiai papasakojo kaip buvo. Liudytoja pažymėjo, jog ji neturėjo tikslo daryti spaudimą, tiesiog atliko savo darbą, ji neturi jokio suinteresuotumo prieš tą asmenį (3 t., b.l. 129-130). Be to, 2015 m. sausio 27 d. įtariamojo A. K. apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui advokatui Č. Ž., A. K. patvirtino, jog ikiteisminiame tyrime buvo daug kartų apklaustas, ankstesnių savo parodymų laikosi. Minėtų savo parodymų teisingumą patvirtino savo parašu (2 t., b.l.97). Taigi, minėtieji duomenys tik patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu A. K. davė parodymus, kurie patvirtina tikrąsias užpuolimo aplinkybes.
10.3.Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje uždraustą veiką, visiškai pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais ir nuteistojo A. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, o nuteistojo A. K. parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Nukentėjusysis Ž. P. dėl jo užpuolimo nuoseklius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu atsakinėdamas į klausimus patvirtino esmines įvykio aplinkybes, patvirtino, jog pinigai iš jo buvo ištraukti, tačiau neatiduoti gera valia, prieš jį visi trys nuteistieji naudojo fizinį smurtą. Akivaizdu, jog nukentėjusysis patyrė smurtą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. G 989/14(06) Ž. P. nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje (1 t., b.l. 40-44). Alytaus apskrities VPK dėl 2014 m. spalio 11 d. įvykio buvo gautas pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog trys nepažįstami asmenys sumušė Ž. P. ir atėmė iš jo 80 litų (1 t., b.l. 1). Iš karto po įvykio protokole – pranešime Ž. P. taip pat nurodė, jog jį sumušė trys nepažįstami asmenys ir atėmė 80 litų, kurie buvo sportinių kelnių kišenėje. Teismų praktikoje tokie atvejai, kai vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas.
11. Nuteistojo A. K. gynėjas teigia, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog A. K. įvykdė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nes nebuvo jokio išankstinio susitarimo – veiksmai buvo spontaniški ir atlikti kitų asmenų. Tačiau susitarti daryti nusikalstamą veiką ar prisidėti prie nusikaltimo darymo galima įvairiais būdais ir formomis, ir nepriklausomai nuo susiklosčiusių išankstinių ryšių. Noras daryti nusikaltimą ar prisidėti prie jo darymo gali kilti ir spontaniškai, jis gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Jis gali būti išankstinis, bet galima susitarti ir prieš pat nusikaltimo pradžią ar net darant nusikaltimą, prisidedant prie jo, kai vienas kaltininkas jį jau pradėjo daryti. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog A. K. kartu su A. K. ir E. U. prieš nukentėjusįjį panaudojo kaip fizinį smurtą, po to, kaip minėta, laikė jį už rankų tam, kad palaužtų nukentėjusiojo valią, neutralizuotų jį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog A. K. įvykio metu buvo šalia nukentėjusiojo kartu su A. K. iš abiejų pusių laikė Ž. P. už rankų, taip atimant galimybę priešintis, E. U. iš Ž. P. kelnių kišenės ištraukė pinigus – 40 Lt. Tokie bylos duomenys liudija ir tai, jog A. K. puikiai suprato, kad E. U. siekia iš Ž. P. pagrobti pinigus ir vietoj to, kad būtų trukdęs atlikti šiuos veiksmus, priešingai – laikė už rankų nukentėjusįjį, t.y. atliko veiksmus, kuriais sudarė sąlygas E. U. iš kelnių kišenės pagrobti svetimą turtą – pinigus. Tokiais veiksmais A. K. pritarė E. U. pasirinktam svetimo turto užvaldymo būdui ir betarpiškai, pats būdamas nusikaltimo vietoje, aktyviais veiksmais padėjo jam padaryti plėšimą. Tokie A. K. veiksmai rodo buvus susitarimą su kitais bendrininkais, bendro tikslo siekimą, bendrų veiksmų atlikimą, todėl pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir A. K. bei kitų nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip padarytus veikiant bendrininkų grupės.
12. Įvertinęs išnagrinėtas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neabejotinai yra įrodyta A. K. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamųjų E. U., A. K., A. K. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Todėl, nors nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo išteisinti A. K. nepadarius jam inkriminuojamos BK 180 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos, jo kaltė yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti A. K. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų dėl A. K. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje uždraustą veiką.
Dėl bausmės skyrimo A. K.
Kaip jau minėta, A. K. apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, jog jam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismas skyrė aiškiai per griežtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tinkamos rūšies bei dydžio bausmę, kurią teisingai subendrino BK 63 straipsnio pagrindu dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.
13.1. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už dviejų tyčinių - nesunkaus ir apysunkio - nusikaltimų padarymą. Nustatydamas bausmės rūšį bei dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei pagrįstai pažymėjo, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams - dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų. Teismas taip pat pažymėjo, kad šias nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo metu. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei bausmės paskirtį, A. K. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei atitinkamos rūšies bausmės dydžio vidurkis (vidurkis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra 3 metai 1,5 mėnesio, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metai 1,5 mėnesio). Įvertinus paminėtas aplinkybes, A. K. apeliacinio skundo motyvai, kad jam paskirta per griežta bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, yra atmetami kai nepagrįsti. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, jog nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje nėra atsitiktiniai, A. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra. Taip pat pastebėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę, šiuo atveju minėtos aplinkybės nenustatytos. Paskirtosios pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, pagrįstai subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. K. skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
13.2.Pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismas nagrinėdamas bylą nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas skundas, patikrina, ar tie pažeidimai asmeniui turėjo įtakos (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju yra pagrindas vertinti ne tik bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, tačiau ir tai, kaip yra subendrintos bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
13.3.Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-470/2017 A. K. atžvilgiu, pagal kurį jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė taip pat subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams.
13.4.Kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-470/2017 paskirtąją bausmę subendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskirtąją bausmę nepagrįstai pakartotinai subendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu. Dėl šios priežasties Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, yra naikinama.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-470/2017 tenkino Policijos departamento prie LR VRM prašymą priteisti 1271 eurų ekstradicijos išlaidas. Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir šioje baudžiamojoje byloje, kurį pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu taip pat tenkino. Kadangi Policijos departamento prie LR VRM prašymas priteisti 1271 eurų ekstradicijos išlaidas, buvo pateiktas abiejose baudžiamosiose byloje, ir šios išlaidos yra priteistos ankstesniu, tai yra 2017 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-470/2017, todėl naikintina šioje byloje skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir kurios priteistos iš A. K..Iš baudžiamosios bylos matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi (3 t., b.l.168-169), vadovaudamasis BPK 308¹ straipsniu, ne tik ištaisė rašymo apsirikimą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendyje, tačiau taip pat iš jo pašalino motyvus ir rezoliucinės dalies pastraipas, kuriomis yra išspręstas ekstradicijos išlaidų atlyginimo bei bausmių subendrinimo klausimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 308¹ straipsnyje yra reglamentuota teismo teisė savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tačiau šiuo gi atveju Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi ne tik ištaisė rašymo apsirikimą, tačiau, kaip jau minėta, iš 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio pašalino motyvus ir rezoliucinės dalies pastraipas, kuriomis yra išspręstas ekstradicijos išlaidų atlyginimo bei bausmių subendrinimo klausimai, t.y. pirmosios instancijos teismas viršijo BPK 308¹ straipsnyje nustatytą kompetenciją, nes, atlikdamas minėtus veiksmus, pakeitė skundžiamo nuosprendžio esmę. Dėl šios priežasties Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalys, kuriomis iš 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies yra pašalinti motyvai bei pašalintos rezoliucinės dalies pastraipos, kuriomis yra išspręstas ekstradicijos išlaidų atlyginimo bei bausmių subendrinimo klausimai, panaikinamos.
Dėl E. U. apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde E. U. savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neginčija, tačiau išreiškė nuomonę, jog teismas neįvertino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl mano, kad skyrė už abiejų nusikalstamų veikų padarymą per griežtas bausmes, todėl prašo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės trukmę: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bausmę sumažinti 4 mėnesiais, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesiais.
16.1.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą E. U., teismas pažymėjo, jog jis nusikalto būdamas nepilnametis. Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Teismas taip pat vertino, jog šių nusikalstamų veikų padarymo metu E. U. buvo du kartus teistas, veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal 2014 m. balandžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį metu. Po šių nusikalstamų veikų padarymo dar keturis kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2016 m. balandžio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog E. U. baustas administracinėmis nuobaudomis, į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas. Atsižvelgęs į šias apylinkės, E. U., kaip teistam asmeniui, skyrė realią laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi.
16.2.BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdamas pilnametis ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 56 straipsnyje yra reglamentuotas bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą.
16.3. Skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. U. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios padarytos 2014 m. spalio 11 d., t.y. tuo metu, kai E. U. buvo nepilnametis (g. 1997 m. lapkričio 3 d.). Dėl šios priežasties, teismas, skirdamas E. U. bausmę, nepagrįstai vadovavosi BK 27 straipsnio 1 dalimi ir 56 straipsnio 1 dalimi, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti švelninama. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais (BK 90, 91 straipsniai). E. U. būdamas nepilnamečiu padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskirtinas prie nesunkių, kitas – prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, iki nusikalstamos veikos padarymo teistas du kartus, tačiau nei anksčiau paskirta arešto bausmė, nei bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Dominuojantis nusikaltimų modelis – viešosios tvarkos pažeidimai ir vagystės. Tai patvirtina, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, o dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio bei jam skiriamų bausmių nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymo metu E. U. baustas ir administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje ir nedidelį chuliganizmą (1 t., b.l. 110-112). Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2014 m. liepos 28 d., tačiau teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr.104MS-356/2014 konstatuojama, kad E. U. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (1 t., b.l. 117-118). E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, jog E. U. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant žymiai mažesnį jos dydį, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirti – 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Būtent tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per daug švelni ar griežta, ir neabejotinai leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti E. U. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. U. šias nusikalstamas veikas padarė iki 2016 m. balandžio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuris pakeistas 2016 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, o bausmės subendrintos 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimis (3 t., b.l. 80-93), todėl nutartimis subendrintos bausmės dar kartą subendrinamos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis.
Dėl išlaidų atlyginimo
Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos (3 t., b.l. 193, 196) dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistiesiems A. K. ir E. U. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo atitinkamai 102,12 Eur ir 55,93 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų A. K. ir E. U. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo E. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria E. U. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį pakeisti:
E. U. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;
E. U. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti E. U. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinti, prie 2016 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kuri patikslinta 2016 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, nustatytos subendrintos 3 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir E. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 5 (penkiems)mėnesiams.
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis:
- kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo ir 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius.
- kuria ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. K. priteista 1271 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke).
Likusias Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
2)Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis:
Iš 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti motyvai dėl 1271 eur ekstradicijos išlaidų priteisimo.
Iš 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti motyvai dėl A. K. bausmių bendrinimo pagal 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo, 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo ir 2017 m. sausio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius.
Iš 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta pastraipa: “Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes, paskirtas 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu subendrinti, jas apimant ir iš dalies sudedant, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2014 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo ir 2015 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius.“
Iš 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta pastraipa: „Ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. K. priteisti 1271 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke)“.
Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti patirtas išlaidas netenkinti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.