Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininkės B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš skolininkės B. B. išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas išsiuntė skolininkei pareiškimo, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijas. Teismo pranešime skolininkei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Skolininkei per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nepateikus prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų, 2018 m. spalio 3 d. kreditoriui buvo išsiųstas 2018 m. spalio 2 d. įsiteisėjęs teismo įsakymas.

3. Skolininkė 2018 m. spalio 5 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prieštaravimus dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. teismo įsakymo. Nurodė, jog nevykdė kreditorės reikalavimo atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dėl to, kad kreditorė už minėtą laikotarpį nebuvo pateikusi sąskaitos. Po sąskaitos gavimo 2018 m. rugsėjo 12 d. skola už minėtą laikotarpį (24,63 Eur) buvo nedelsiant apmokėta. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo už 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. liepos 31 d. laikotarpį yra nepagrįstas ir kreditorė buvo informuota apie minėto laikotarpio sąskaitos apmokėjimą neįskaitant, skolininkės teigimu, nepagrįstos 348,10 Eur sumos už atliktus remonto darbus. Likusi reikalavimo dalis susidarė dėl aukščiau nurodytų nepagrįstų kreditorės reikalavimų. Pažymėjo, kad visi pagrįsti kreditorės reikalavimai yra įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininkės pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroninių laiškų, adresuotų kreditorei UAB „Namų priežiūros centras“, kopijas. Įvertinus aplinkybę, kad tokia įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jie gali turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, minėtus dokumentus apeliacinės instancijos teismas nusprendžia priimti.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. priimtas įsakymas ir jo pranešimo kopija skolininkei įteikti 2018 m. rugsėjo 8 d. Terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2018 m. rugsėjo 28 d. Skolininkė prieštaravimus teismui pateikė 2018 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad kartu su prieštaravimais skolininkė nepateikė prašymo atnaujinti prieštaravimų pateikimo terminą, nutarė skolininkės pateiktus prieštaravimus atsisakyti priimti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo išvada nesutinka.

11. Pažymėtina, kad pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, o pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Taigi, išduodamas teismo įsakymą pirmosios instancijos teismas netikrino kreditorės reikalavimo pagrįstumo, o kreditorė buvo pateikusi teismui tik pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodžiusi jame aplinkybes, dėl kurių reiškia reikalavimą skolininkei.

12. Skolininkė nagrinėjamoje byloje kartu su prieštaravimais pateikė teismui kreditorės UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymo ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. bei 2017 m. rugsėjo 25 d. elektroninių laiškų kopijas. Pateiktuose prieštaravimuose skolininkė išdėstė nesutikimo su priimtu teismo įsakymu motyvus ir pateikė dokumentus, jos vertinimu, pagrindžiančius priteisto įsiskolinimo nepagrįstumą. Prieštaravimai teismui pateikti jų pateikimo terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praleidus itin nežymiai, o skolininkės veiksmai patvirtina jos siekį išspręsti su įsiskolinimu susijusius klausimus, o ne elgtis pasyviai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo nagrinėjimo specifiką, nesiėmė veiksmų patikrinti prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo pateikimo praleidimo priežasčių, nors tokią galimybę CPK numato. Be to, tiek kartu su prieštaravimais, tiek kartu su atskiruoju skundu pateikti priedai patvirtina skolininkės išdėstytas aplinkybes apie dalinį atsiskaitymą su kreditore bei siekį išanalizuoti susidariusio įsiskolinimo priežastis. Teismo sprendimas nepriimti skolininkės prieštaravimų vertintinas kaip formalus ir priimtas tinkamai neįvertinus šalių pozicijos, skolininkei užkertantis kelią į gynybą nuo pareikšto reikalavimo ir, atitinkamai, šalinantis kreditorės pareigą pagrįsti savo reikalavimus. Tokia pozicija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko prieštaravimų priėmimu bei procesinių terminų atnaujinimu, tačiau nepagrįstai nesivadovavo bendraisiais civilinio proceso principais ir nepagrįstai užkirto galimybę kitai bylos šaliai – fiziniam asmeniui – gintis nuo pareikštų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus, naikintina, grąžinant pirmosios instancijos teismui prieštaravimų priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti skolininkės prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.