- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-477/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Redco“
- Atsakovas
- E. K., A. K.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Redco“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-886-253/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Redco“ ieškinį atsakovams E. K. ir A. K. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje sprendžiamas nuostolių, kildinamų iš atsakovų sutikimo ieškovui rengti ir organizuoti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo detalųjį planavimą atšaukimo, atlyginimo klausimas.
2006 m. vasario 3 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) iš atsakovų ieškovas įsigijo 2714/2880 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atlikus žemės sklypo detalųjį planavimą ir pakeitus sklypo tikslinę paskirtį, įsigytame sklype ieškovas ketino statyti gyvenamosios paskirties pastatus ir juos parduoti. Pagal sutarties 19 punktą, atsakovai sutiko, kad ieškovas keistų bendrovei priklausančios žemės sklypo dalies paskirtį savo nuožiūra, atliktų detalųjį planą, jį užregistruotų VĮ Registrų centre ir kt. 2006 m. kovo 20 d. atsakovai išdavė ieškovui notariškai patvirtintą sutikimą visiems būtiniems veiksmams atlikti. Turėdamas atsakovų sutikimą, ieškovas pradėjo žemės sklypo projektavimo darbus. Klaipėdos miesto savivaldybė 2006 m. rugpjūčio 23 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, pagal kurį buvo pradėtas ruošti detalusis planas, sudarytos sutartys su projektuotojais, atlikti kiti būtini veiksmai. Ieškovo teigimu, pradėjus sklypo projektavimo darbus, atsakovai pareikalavo įsigyti iš jų likusią jiems priklausančią sklypo dalį už neprotingą 300 000 Lt kainą. Ieškovui atsisakius, 2007 m. sausio 12 d. atsakovai atšaukė duotą sutikimą ir kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl detaliojo plano rengimo sustabdymo. Siekdamas sumažinti patiriamus nuostolius, didėjančias palūkanas už paskolą, ieškovas kreipėsi į atsakovus su prašymu atidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šis ginčas sprendžiamas teisme. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jis patyrė 736 757,47 Lt nuostolius, tačiau juos mažina iki 600 000 Lt, kuriuos bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui E. K. 4 400 Lt ir valstybei 9 029,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad su detaliojo plano rengimu susiję ieškovo atlikti veiksmai viršijo atsakovų duoto sutikimo ribas ir ieškovas neįrodė nuostolių dėl atsakovų kaltės atsiradimo. Teismas nustatė, kad sudarydamos sutartį šalys ketino žemės sklypą suskaidyti į du nekilnojamojo turto objektus, tuo tarpu 2006 m. rugpjūčio 23 d. planavimo sąlygos yra išduotos visam žemės sklypui, šį žemės sklypą padalinant į tris dalis, pakeičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą (1 t., 26-28 b. l.). Tokiu atveju, teismo vertinimu, ieškovo iniciatyva ruošiami detaliojo plano sprendiniai neatitiko šalių susitarimo (sutarties 19-20 p.), todėl atsakovai pagrįstai atsisakė derinti planavimo dokumentus, nes jų sutikimas buvo duotas keisti ieškovui, o ne atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir kt. Teismas sprendė, kad detaliojo plano rengimo procedūra vyko iki ieškovas pats nutraukė su Klaipėdos miesto savivaldybe planavimo sutartį. Teismo vertinimu, dėl sutikimo atšaukimo ar atsakovų susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis ieškovui jokių nuostolių nekilo. Teismas nustatė, kad žemės sklypo planavimo organizatorius buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o ieškovas buvo tik plano užsakovas, todėl sprendė, kad 2006 - 2008 m. ieškovo turėtos dizaino paslaugų, reklamos, archeologinių tyrinėjimų, turto vertinimo ir kt. išlaidos yra jo prisiimta rizika ir nėra susiję su detalaus plano rengimu. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovai jau 2006 m. spalio mėnesį ieškovą informavo apie sutikimo atšaukimą (19 b. l.). Įvertinęs ieškovo pateiktas paskolos sutartis, kuriomis buvo įrodinėjami patirti nuostoliai, teismas sprendė, kad jos neįrodo, jog paskolos buvo gautos ir panaudotos ginčo žemės sklypo pirkimui, o palūkanų mokėjimas susijęs su detalaus plano rengimu. Teismas laikė neįrodytais ieškovo teiginius apie atsakovų reikalavimą pirkti iš jų kitą žemės sklypo dalį už 300 000 Lt. Šalių ginčo dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sprendžiamo kitoje civilinėje byloje, teismas nepripažino ieškovo nuostolių atsiradimo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Redco“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 100-102 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas ir šalių tikrąją valią. Pagal sutarties 11, 14, 19, 20 punktus, ieškovo ir atsakovų tikroji valia buvo detaliuoju planu pakeisti žemės sklypo paskirtį bei atidalinti savo dalis žemės sklype. Planavimo sąlygos atitiko bendrojo Klaipėdos miesto plano sprendinius, kuriuose buvo numatyta sklypą dalinti į tris sklypus, ir nepažeidė atsakovų interesų, nes jų sklypas būtų likęs vientisas, o būtų skaidoma tik ieškovui priklausanti sklypo dalis. Teismas nenustatė, kokiu būdu sklypo suskaidymas į tris dalis pažeistų atsakovų interesus. Trečias žemės sklypas detaliajame plane buvo išskirtas viešam keliui, kuris numatytas bendrajame plane ir turėjo būti perduotas savivaldybės žinion. Pagal galiojančius teisės aktus, miesto teritorijoje padalinti žemės sklypus į atskirus turtinius vienetus, nekeičiant vienos jų dalies paskirties, nėra galimybės, nes tokie detalaus plano sprendiniai prieštarautų Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams. Todėl ieškovo iniciatyva pradėtas detalusis planas apėmė ir atsakovų žemės sklypo dalį.
2. Teismo argumentai, kad dėl sutikimo atšaukimo ar atsakovų susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis ieškovas nepatyrė nuostolių, taip pat, kad detaliojo plano rengimas nutrauktas ieškovo iniaciatyva, nepagrįsti. Atsakovams atšaukus sutikimą, ieškovas be bendraturčių sutikimo nebegalėjo vykdyti detaliojo plano įgyvendinimo, o atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad detalusis planas būtų įgyvendintas. Tokiu būdu tik dėl atsakovų kaltės nebuvo įgyvendinta pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta tikroji šalių valia ir nebuvo atidalinti žemės sklypai.
3. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių. Paskolos sutartys ir kiti įrodymai patvirtina, kad bendrovė, išskyrus šį investicinį projektą, nevykdė jokios kitos veiklos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys neįrodo, jog paskola buvo gauta ir panaudota ginčo žemės sklypo pirkimui ir palūkanų mokėjimui bei susijusi su detalaus plano rengimu.
4. Ieškovo nurodytas aplinkybės dėl atsakovų reikalavimo nupirkti iš jų priklausančią jiems žemės sklypo dalį patvirtina šalių ginčas kitoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo padalijimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. K. ir A. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 106-109 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginiai, kad šalys susitarė, jog ieškovas parengs viso žemės sklypo detalųjį planą savo nuožiūra, neatitinka tikrosios atsakovų valios ir sutarties sąlygų. Atsakovai davė sutikimą ieškovui rengti savo dalies žemės sklypo detalųjį planą, o ieškovas atitinkamai tokį sutikimą patvirtino. Susitarimo dėl bendro žemės sklypo detalaus plano nebuvo. Be to, toks susitarimas negalėjo atitikti atsakovų valios, nes padalijus sklypą į tris sklypus atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis turėjo būti paimama visuomenės poreikiams. Pagal šalių susitarimą, detaliuoju planu turėjo būti suformuoti du atskiri vienetai, ir tik tada ieškovas turėjo teisę rengti savo žemės sklypo detalųjį planą. Tuo tarpu atsakovai sužinojo, kad yra rengiamas ne žemės sklypo padalinimo detalusis planas, o pagal ieškovo užsakymą Klaipėdos miesto savivaldybė rengia tos teritorijos dalies bendrąjį ir detalųjį planą, pagal kurį ieškovo sklypo dalyje numatyti komercinės paskirties pastatai, kelias, o atsakovų žemės sklypo dalyje planuojama inžinerinė infrastruktūrinė teritorija. Sužinoję šias aplinkybes, atsakovai kreipėsi į ieškovą su prieštaravimais dėl tokio detalaus plano rengimo.
2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai tyčiniais veiksmais užkirto kelią detaliojo plano įgyvendinimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komitetas 2006 metų rugsėjo 15 d. vienbalsiai nepritarė žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams. Iš komiteto posėdžio protokolo matyti, kad buvo suplanuoti ne du, kaip sutartyje šalys susitarė, o trys žemės sklypai; dalį sklypo numatoma palikti aukščiausios kategorijos perspektyvinės gatvės įrengimui ir kt. Komitetas 2006 metų spalio 13 d. pakartotinai nepritarė sklypo detaliojo plano sprendiniams, nes liko neišspręstas atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Atsakovai jau 2006 metų spalio 27 d. pareiškė ieškovui prieštaravimus dėl detaliojo plano, tačiau ieškovas į įspėjimus neatsižvelgė, toliau sudarinėjo sutartis ir korektūras. 2008 m. balandžio 14 d. ieškovas inicijavo detaliojo ir bendrojo planavimo sutarties su Klaipėdos miesto savivaldybe nutraukimą.
3. 2007 m. sausio 23 d. atsakovai buvo informuoti apie paskelbtą parengto žemės sklypo ir jo gretimybių detaliojo plano svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą ir apie tai, kad detaliojo planavimo organizatorius yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, todėl ieškovas negalėjo patirti jokių nuostolių, susijusių su žemės sklypo planavimu.
4. Ieškovas nuostolius patyrė dėl savo nerūpestingumo, nes jo pateikti įrodymai patvirtina, kad išlaidos, susijusios su eksterjero dizaino darbais, konsultacijomis dėl projektavimo darbų, reklamos išlaidos, lankstinukų gamyba ir pan., buvo patirtos jau po atsakovų pranešimo dėl prieštaravimo detaliąjam planui.
5. Atsakovai neturėjo tikslo ieškovui parduoti savos žemės sklypo dalies. Priešingu atveju, šią dalį jie būtų pardavę ankstesniu pardavimu, kai sudarė ginčo sutartį. Žemės sklypo dalį atsakovai pasiliko savo poreikiams, nes greta ginčo sklypo jiems nuosavybės teise priklauso dar vienas žemės sklypas, ir šiuos sklypus atsakovai ketino sujungti į vieną žemės sklypą.
6. Paskolos sutartis teismas įvertino tinkamai. Jose nėra nurodytas paskolos tikslas ir nenustatyta, kad paskoliniai pinigai buvo panaudoti žemės sklypo pirkimui arba kaip nors susiję su ginčo žemės sklypų detaliuoju planavimu. 2006 m. sausio 18 d. paskolos sutarties suma yra 2 500 000 Lt, o žemės sklypo dalis ieškovui buvo parduota tik už 423 900 Lt. 2007 m. sausio 10 d. 5 000 000 Lt paskolos sutarties reikšmė sprendžiamam ginčui nėra aiški, nes ji gauta jau po šalių sutarties sudarymo, ir byloje nėra duomenų, kokiems poreikiams ji panaudota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal apeliacinio skundo argumentus apeliacijos dalyką sudaro sandorio šalių tikrosios valios aiškinimo ir įrodymų vertinimo klausimai, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo nuostolių, atsakovams atšaukus sutikimą ieškovui rengti ir organizuoti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo detaliojo plano projekto vykdomas procedūras, atsiradimo.
Dėl sutarties šalių tikrosios valios, suteikiant ieškovui teisę rengti ir organizuoti žemės sklypo detalųjį planavimą, vertinimo
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo jų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Nagrinėjamu atveju, reikalavimą atlyginti 600 000 Lt nuostolius ieškovas kildina iš šalių sudarytos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, kuria ieškovas iš atsakovų įsigijo 2714/2800 dalis žemės sklypo ir kuria viena šalis suteikė kitai šaliai teisę savo nuožiūra įkeisti savo sklypo dalį, keisti savo sklypo dalies paskirtį, atliktų detalųjį planą, jį užregistruoti VĮ Registrų centre ir kt. (1 t., 10-14 b. l.). Sutarties 11 punkte šalys nurodė, kad joms yra žinoma, jog bus ruošiamas šio žemės sklypo detalusis planas, pagal kurį yra numatytas kelias, skirsiantis ieškovo ir atsakovų žemės sklypų dalis, ir patvirtinus detalųjį sklypo planą iš atskirai šalims priklausančių žemės sklypo dalių bus suformuoti du atskiri turtiniai vienetai. Sutarties 14 punktu šalys įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų po detalaus plano patvirtinimo sudaryti visus būtinus sandorius dviems atskiriems turtiniams vienetams – dviems žemės sklypams suformuoti.
Be jau minėtų sutartimi šalims suteiktų teisių ir ieškovui suteiktos teisės vykdyti procedūras, susijusias su pastatų statyba ir teisine jų registracija, laivai disponuoti bendovei priklausančiomis žemės sklypo dalimis be atskiro bendraturčių (atsakovų) sutikimo, sutiko, 2006 m. kovo 20 d. notariškai patvirtintu sutikimu atsakovai taip pat sutiko, kad ieškovas atliktų detaliojo plano keitimo (rengimo) organizatoriaus funkcijas (1 t., 18 b. l.).
Apelianto teigimu, pradėjus sklypo projektavimo darbus, ieškovui atsisakius atsakovų siūlymo išpirkti likusią sklypo dalį, atsakovai 2007 m. sausio 12 d. atšaukė duotą sutikimą ir kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl detaliojo plano sustabdymo. Dėl šių, ieškovo vertinimu neteisėtų, atsakovų veiksmų teigia patyręs nuostolius. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatą, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovo iniciatyva ruošiami detaliojo plano sprendiniai neatitiko šalių susitarimo ir viršijo atsakovų duoto sutikimo ribas, todėl atsakovai pagrįstai atsisakė derinti planavimo dokumentus. Taigi, teismas nekonstatavo atsakovų veiksmų neteisėtumo.
Sprendžiant, ar patirti nuostoliai yra dėl atsakovų netinkamo prievolių vykdymo ar jų neveikimo, vertintinos šalių sutarties nuostatos bei tikroji jų valia, sudarant sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CK 6.193 straipsnyje reglamentuotų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005, ir kt.).
Pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo iš atsakovų 27917/28801 dalis žemės sklypo, ketindamas jame vykdyti komercinę veiklą - statyti gyvenamosios paskirties pastatus ir juos parduoti. Šiam tikslui įgyvendinti atsakovai suteikė ieškovui teisę be papildomo jų sutikimo vykdyti visas su šio projekto įgyvendinimu susijusias procedūras, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai sutartyje apibrėžė, kad sutikimas duodamas tik ieškovui priklausančio sklypo daliai, numatant, kad ateityje bus suformuoti du keliu atskirti atskiri turtiniai vienetai ir tokiu būdu sutarties šalys liks visiškai nepriklausomos viena nuo kitos bei turės galimybę kiekviena įgyvendinti savo tikslus. 2006 m. kovo 20 d. sutikimu atsakovai sutiko, kad detaliojo plano keitimo (rengimo) organizatoriaus funkcijas atliktų ieškovas. Iš Klaipėdos m. vyriausiojo architekto 2006 m. rugpjūčio 23 d. patvirtintų ginčo sklypo planavimo sąlygų Nr. 06-78 matyti, kad ieškovui buvo suteikta teisė šalių sklypą padalinti ne į dvi, kaip buvo numatyta sutartyje, o į tris dalis (1 t., 26-28 b. l.) ir detaliojo planavimo tikslai buvo išnagrinėti galimybę padidinti žemės sklypą laisvos nenaudojamos valstybinės žemės sąskaita, dalį nuosavybės teise valdomo sklypo paimant visuomenės poreikiams; padalinti žemės sklypą; pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, numatant komercinės paskirties, gyvenamųjų namų ir infrastruktūros objektų statybai. Šalys pasirašė sklypo ribas, plotą ir dalis nustačiusį planą, pagal kurį atsakovams priklausanti sklypo dalis yra 884 kv. m. ploto (1 t., 17 b. l.). Vertinant pagal planavimo užsakovo (ieškovo) užsakymą planavimo organizatoriaus (Klaipėdos m. savivaldybės administracijos) parengtą ginčo sklypo detalųjį planą, spręstina, kad įgyvendinus ieškovo planus iš priklausančios 884 kv. m. ploto dalies atsakovams lieka tik 380 kv. m. ploto dalis, nes kitas jų sklypo dalies plotas paimamas visuomenės poreikiams (susisiekimo objektams) ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti (1 t., 17 b. l.; 2 t., 88 b. l.). Kitaip tariant, atsakovų žemės sklypo dalis iš esmės lieka tarnauti ieškovo sklype statomų gyvenamųjų, komercinių, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų tinkamam funkcionavimui. Šalys susitarė, kad jeigu patvirtintas sklypo detalusis planas lems mažesnį ar didesnį nei 0,086 ha atsakovams priklausančios sklypo dalies plotą, tai viena iš kitos nupirks už 16 000 Lt likusį šios sklypo dalies plotą, esantį atitinkamoje sklype planuojamo kelio pusėje (sutarties 12, 13 p.). Pagal tokią sutarties sąlygą, šalims viena kitai atlyginus atsakovams priklausančios sklypo dalies ploto pasikeitimą pinigais, kiekvienai šaliai lieka keliu atskirta tokia žemės sklypo dalis, kokia bus suformuota ir patvirtinta detaliuoju planu. Kolegijos vertinimu, sudarant sutartį atsakovai neturėjo pagrindo protingai tikėtis, kad pagal ieškovo užsakymu atliekamą planavimą iš jiems sklype tenkančios 884 kv. m. ploto dalies liks tik 380 kv. m. dydžio dalis ir ši bus skirta visuomenės poreikiams - tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Taigi įvertinus sutarties turinį, sklypo planavimo dokumentus bei juo siekiamus tikslus, akivaizdu, kad tokio detaliojo plano tikslai ir sprendiniai neatitiko atsakovų tikrosios valios ir pažeidė jų teisėtus interesus. Todėl teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai pagrįstai atsisakė derinti planavimo dokumentus, nes ieškovo iniciatyva ruošiami detaliojo plano sprendiniai neatitiko šalių susitarimo ir viršijo atsakovų duoto sutikimo ribas.
Dėl įrodymų vertinimo
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktų paskolų įrodomąją reikšmę nuostoliams pagrįsti. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK185 str. 1 d.).
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. vasario 3 d.; atsakovų sutikimas, suteikiantis ieškovui detaliojo plano keitimo (rengimo) organizatoriaus funkcijas, patvirtintas 2006 m. kovo 20 d.; atšauktas 2006 m. spalio 27 d. Taigi, po šios datos ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, todėl vėlesni su projektavimo darbais susiję jo veiksmai ir dėl jų turėtos išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos ieškovo prisiimta rizika ir nelaikytinos dėl atsakovų veiksmų atsiradusiais nuostoliais (1 t., 60-78 b. l., 2 t., 3-21 b. l.). Ieškovui suteiktų paskolų reikšmę nagrinėjamam ginčui pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Paskolas ieškovui suteikė patronuojanti įmonė. 5 000 000 Lt paskolą sieti su nuostoliais nėra pagrindo, nes sutartis dėl jos gavimo sudaryta 2007 m. liepos 10 d. ir neišviešintas jos panaudojimas (1 t., 165-166 b. l.). 2006 m. sausio 18 d. suteikta 2 500 000 Lt paskola taip pat neįrodo nuostolių dėl atsakovų veiksmų. Ieškovo veikla susijusi su nekilnojamojo turto projektų vystymu ir pardavimu. Pagal UAB „NTS“ 2006 m. ir 2007 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus, UAB „NTS“ dukterinė įmonė ieškovas 2006 m. turėjo 1 301 262 Lt ir 2007 m. 4 798 022 Lt pelno (2 t., 59-80). Šie duomenys leidžia spręsti, kad paskolos galėjo būti naudojamos ir kitai bendrovės veiklai, nesusijusiai su byloje nagrinėjamo projekto įgyvendinimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad paskolų sutartys neįrodo paskolų gavimo ir palūkanų mokėjimo ryšio su ginčo žemės sklypo planavimu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus (CPK 185 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
600 000 Lt sumos apeliacinį skundą ieškovas apmokėjo 1 000 Lt žyminiu mokesčiu (2 t., 103 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies - 9 000 Lt sumokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (2 t., 104 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš jo valstybei priteisiama nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 96 str. 2 d.).
Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 4 000 Lt teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 110-110a b.l.). Sprendžiant dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais dydžiais (8 p.) ir nurodytais kriterijais (2 p.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovams atstovaujanti advokatė rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., 106-109 b. l.). Nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant į ieškinio dalyką, bylos pobūdį ir apimtį, advokato darbo sąnaudų dydį, atsakovų atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 p) – 1 200 Lt (800 Lt MMA x 1,5) (CPK 93, 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Redco“ ( į. k. 300114494) 9 000 Lt (devynis tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, ir atsakovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus liktų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.