Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankas, R. K., antstolis D. T.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertindamas pareiškėjo atitikimą FABĮ 2 str. 2 d. nustatytiems reikalavimams nurodė, kad pareiškėjo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro apie 149737,86 Eur, tačiau pareiškėjas 2012 m. spalio 11 d. nesąžiningai sudarė dovanojimo sandorį (CK 6.67 str.), nepateikė aktualių banko sąskaitų išrašų, taip pat galėtų susirasti mažesnį nuomojamą butą, už kurį būtų mokama mažiau komunalinių mokesčių. Taigi iš esmės teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo nemokumą lėmusių priežasčių, dedamų pastangų atkurti mokumą, tikrosios finansinės padėties bei sąžiningumo. Apeliantas teigia, jog dovanojimo sandoris nelėmė jo nemokumo, jis dirba keliose darbovietėse, išlaiko nepilnametę dukrą, o mažesnio būsto suradimas neužtikrina, jog komunaliniai mokesčiai bus mažesni.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl laikotarpio, kuris turi reikšmės, sprendžiant fizinio asmens bankroto bylą bei vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumą. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015).

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2015 m. balandžio 29 d., todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aktualiu laikotarpiu pareiškėjas padovanojo savo motinai B. K. 1/3 žemės sklypo, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Byloje paskirtos teismo ekspertizės akte nurodyta, jog perleidimo metu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė buvo 9900 Eur. Sandorio sudarymo metu jau buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 9 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės, be to, turtas buvo perleistas pareiškėjo motinai, todėl teismas įvertino, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, o tokios vertės turto perleidimas turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, tačiau atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalauja, kad tarp asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo egzistuotų priežastinis ryšys, t. y. asmens nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką jo nemokumui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, jog menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. K. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, kuriai 2008 m. gruodžio 29 d. gavo 179564,41 Eur paskolą iš AB DNB banko. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas buto ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu. Skolininkams netinkamai vykdant kredito sutartį susidarė 20154,04 Eur nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma. 2010 m. gruodžio 20 d. bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ 20154,04 Eur reikalavimo teisę į pareiškėją ir jo sutuoktinę. 2011 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakšto pakeitimu kreditoriaus teises ir pareigas perėmė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi įkeistas turtas buvo areštuotas, skolininkai įspėti, jog per vieną mėnesį negrąžinus skolos, turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Skola nebuvo grąžinta, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė išieškoti iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės 182438,55 Eur draudimo išmokos skolos, 20154,04 Eur palūkanų ir delspinigių, priverstinai parduoti įkeistą turtą. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog skolininkai kredito sutarties nevykdo nuo 2009 m. Pareiškėjo sutuoktinei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą konstatavęs, jog iš esmės pareiškėjos nemokumas atsirado dėl negalėjimo vykdyti skolinių įsipareigojimų pagal 2008 m. gruodžio 29 d. kreditavimo sutartį. Taigi nustatytos aplinkybės tvirtina, jog sutuoktinių nemokumas atsirado žymiai anksčiau, nei pareiškėjas 2012 m. spalio 11 d. sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo savo motinai B. K. 1/3 žemės sklypo, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo pareiškėjo motinai jau priklausė 1/3 dalis minėto turto, kurį po 1/3 dalis tiek pareiškėjas, tiek jo motina paveldėjo 2001 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Teismo ekspertas nustatė, jog perleisto nekilnojamojo turto rinkos vertė dovanojimo sandorio sudarymo dieną buvo 9900 Eur, tačiau toks nepadalintas turtas nėra paklausus rinkoje ir tokio turto pardavimo sandoriai nėra populiarūs. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto dovanojimo sandorio iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neginčijo nei vienas iš kreditorių. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, jog net ir laikant, jog perleisto turto dalies reali rinkos vertė perleidimo metu buvo 9900 Eur, sandoris negalėjo įtakoti pareiškėjo nemokumo atsiradimo, atsižvelgiant į skolų dydį – vien solidari sutuoktinių skola pagal kreditavimo sutartį siekė daugiau nei 200000 Eur, tuo tarpu įkeistas turtas 2013 m. kovo 27 d. antstolio patvarkymu už 83410,57 Eur buvo perleistas UAB „Būsto paskolos draudimas“. Dovanojimo sandorio sudarymo metu kreditavimo sutartis jau buvo nutraukta bei buvo priimta hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo sudarytas dovanojimo sandoris nors ir turėjo įtakos pareiškėjo mokumui, tačiau ši įtaka buvo minimali ir nelėmė pareiškėjo nemokumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą taip pat konstatavo dėl to, jog pareiškėjas nesikreipė dėl 1000 Eur darbo užmokesčio atgavimo iš (duomenys neskelbtini), banko sąskaitų nepateikimo nuo 2016 m. balandžio 28 d. bei mažesnio nuomojamo buto nesuradimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju matyti, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl 1000 Eur darbo užmokesčio atgavimo. Taip pat matyti, jog pareiškėjas yra pateikęs banko sąskaitų išrašus nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. 2016 m. gegužės 18 d., vykdydamas 2016 m. balandžio 19 d. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl papildomų dokumentų pateikimo, pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, kuris buvo priimtas tik 2016 m. birželio 28 m. (DOK 105870). Patikslinto pareiškimo pridedamų priedų sąraše nurodoma, jog yra pridedamai banko sąskaitų išrašai, kurie iš tikrųjų nebuvo pridėti. Todėl nustačius pridedamų dokumentų neatitikimus, turėjo būti pareikalauta pateikti trūkstamus dokumentus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai dėl mažesnio nuomojamo buto suradimo nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais ar aplinkybėmis, iš kurių būtų galima spręsti, jog trijų asmenų šeimai nuomojamas butas yra akivaizdžiai per didelis ir reikalauja nepagrįstai didelių komunalinių išlaidų patyrimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui yra sprendžiamas jau pusantrų metų, todėl pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl to, ar pareiškėjas sąžiningai pateikė visą informaciją, galėjo šias aplinkybes pasiaiškinti aktyviau, išreikalaujant atitinkamus duomenis ar juos įpareigojant pateikti pareiškėją (CPK 179 str. 1 d., 199 str.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų nustatęs, jog yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjo atžvilgiu priverstinio skolų išieškojimo veiksmai vykdomi jau ilgą laiką, kurio metu buvo realizuotas beveik visas vertingas pareiškėjo nekilnojamas turtas. Nepaisant to, pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai yra dideli, finansinė padėtis yra sunki, pareiškėjas augina nepilnametį vaiką, pareiškėjo sutuoktinei taip pat iškelta bankroto byla. Todėl atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos, kad užkirstų pareiškėjui kelią bankrutuoti. Kadangi, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra priskirta pirmosios instancijos teismui, nutartis naikinama, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti Ž. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.