Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Nr. LT745058l buvo išduotas 2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (toliau – Leidimas gyventi), kuris galiojo iki 2023 m. lapkričio 8 d. Pareiškėja nurodo, jog ji 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą pakeisti Leidimą gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą gyventi, motyvuodamas pareiškėjos grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Nurodo, jog išvada apie pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad ji klaidingai nurodė, jog Krymas priklauso Rusijai, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik atsakymas į klausimyno 11 punktą sprendžiant dėl jos pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinamas visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvengiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis ir kitas aplinkybes. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taip pat pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas turi pagrįsti, kokiu būdu, kokiais konkrečiais veiksmais garbingo amžiaus ligota pensininkė, Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinė, Lietuvos Respublikos piliečio motina, gali pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui. Pareiškėjos nuomone, vien tik savo fiziniu buvimu 77 metų pensininkė negali pakenkti valstybės saugumui. Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos ir jos vyro amžiaus, jų sveikatos būklės, socialinio statuso, neįvertino, kad į Lietuvą pareiškėja su vyru atvyko jau susituokę, kad ji daugiau nei pusę amžiaus nuolat gyveno Lietuvoje, kad su Rusija ja sieja tik formali pilietybė. Pareiškėja paaiškina, kad su sutuoktiniu B. A. į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi 1970 m., gyvenamąją vietą nuo 1977 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis Leidimas gyventi jai buvo išduotas 1994 m., o vėliau Leidimas gyventi buvo keičiamas. Pareiškėja nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 1 d. dirbo Lietuvos Respublikoje vaikų darželio auklėtoja ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėjos sutuoktinis B. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), sūnus V. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos duktė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos pilietė ir gyvena Baltarusijoje. Rusijoje gyvena pareiškėjos 83 m. amžiaus sesuo E. T.. Pareiškėja jokio turto Rusijoje neturi, ten negyvena 53 metus, Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2015 m. Pareiškėja nurodo, kad ji 2010 m. patyrė mikroinsultą, serga hipertenzija, aritmija, jai nuolat svaigsta galva, dėl nuolatinio sąnarių skausmo ji negali užmigti be migdomųjų. Teigia, kad pareiškėjos sutuoktinis taip pat serga širdies ligomis, jam diagnozuoti persistuojantis prieširdžių virpėjimas, hipertenzinė širdies liga, gryna hipercholesterolemija, smegenų kraujagyslių ligos, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai. Praeita žiemą jis sunkiai susilaužė petį, dėl ko jo bendra sveikatos būklė dar labiau pasunkėjo ir šiuo metu sutuoktiniui reikalinga nuolatinė artimo žmogaus priežiūra, kurią suteikia ir jam buityje padeda pareiškėja. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos situacija turi būti vertinama individualiai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Lietuvoje kartu su sutuoktiniu gyvena 53 metus nuo 24 metų amžiaus, šiuo metu jai yra 77 metai, o nuo 1994 m. pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, čia ji gyveno ir gyvena su savo šeima, visą gyvenimą dirbo, šiuo metu ji yra pensininkė. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ją su Rusija sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Rusijoje pareiškėja neturi socialinių ryšių, išskyrus garbingo amžiaus seserį, neturi pajamų šaltinio, gyvenamosios vietos, nekilnojamojo ar kito turto. Pareiškėjos manymu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos individualią situaciją, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėja nurodo, kad dėl garbaus amžiaus nesuvokia legitimumo ir teisiškumo sąvokų, nesupranta, kad teritorijų priklausomybė valstybėms turi būti paremta tarptautinėmis sutartimis, o ne įvairiai traktuojama istorija, tačiau pareiškėja aiškiai pasisakė prieš karą, smurtą, neteisėtus veiksmus ir žmonių žūtį.

Paaiškina, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 14 d. užpildė Migracijos departamento klausimyną. Pildydama Migracijos departamento klausimyną atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Rusijos Federacijai. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) 2023 m. balandžio 12 rašte Nr. 18-3956 (toliau – VSD Raštas) nurodė, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Nurodo, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Paaiškina, kad to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Paaiškina, kad Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl klausimyno klausimų dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, atliko pareiškėjos apklausą. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad į Lietuvos Respubliką ji atvyko gyventi 1970 m., kai jos sutuoktinis gavo paskyrimą dirbti Vilniuje. Lietuvoje ji dirbo vaikų darželio auklėtoja iki 1999 m. Iš darbo turėjo išeiti todėl, kad neišlaikė lietuvių kalbos egzamino. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis ir sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o duktė – Baltarusijos pilietė, kuri ir gyvena Baltarusijoje. Nurodė, kad Rusijoje gyvena jos senyvo amžiaus sesuo, o ji pati Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2015 m. Paprašyta plačiau pakomentuoti savo atsakymą į klausimyne pateiktą klausimą dėl Krymo, pareiškėja paaiškino, kad ji mokėsi istorijos ir prisimena, kad dar 1756 m. Jekaterina II prijungė Krymą prie Rusijos ir nuo to laiko Krymas yra Rusijos. Jai taip pat žinoma, kad Chruščiovas Krymą atidavė Ukrainai, bet tuo metu buvo viena valstybė TSRS. Paprašyta išsakyti nuomonę dėl 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, nurodė, kad šiuos klausimus išspręs istorija. Taip pat nurodė, galvojanti, kad žmonės neturi žūti ir kad ji yra prieš karą. Migracijos departamentas paaiškina, kad įvertinęs pareiškėjos atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus (užsienietės sąmoningai išsakytą asmeninę nuomonę, kad neteisėtai okupuota Ukrainos teritorijos dalis teisėtai (legitimiai) priklauso Rusijos Federacijai) ir VSD rašte nurodytą grėsmės valstybės saugumui vertinimą dėl atsakymų į klausimyno klausimus konstatavo, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą (panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi). Akcentuoja, kad priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi VSD Raštu dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, sprendimus priima remdamiesi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pažymi, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus (jos pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės. Teigia, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

VSD nuomone, Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD nesutinka su pareiškėjos skundu ir mano, kad jis turėtų būtų atmestas. Nurodo, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad užsieniečiai, deklaruodami, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. VSD nurodo, kad pareiškėjos atsakymai tik patvirtina selektyvų pareiškėjos požiūrį į Ukrainos atžvilgiu Rusijos vykdomą agresiją ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui, taip pat pareiškėjos siekį išvengti neigiamų pasekmių. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

Pareiškėja 2023 m. spalio 6 d. pateikė prašymą Nr. 2310-LNGK-0097 pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

2023 m. gruodžio 5 d. Sprendimu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjai leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t. y. leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendimas grindžiamas šiomis teisės normomis: Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi (užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD), Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi (VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį). Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VSD Raštą, kuriame pateikiamas vertinimas, jog jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento Klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte nurodant, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad geopolitinė saugumo situacija po Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą (2022 m. vasario 24 d.) yra dramatiškai pasikeitusi, Rusijos agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami, tad asmenys, kurie palaiko ir remia nusikalstamą Rusijos režimą, neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos saugumui. VSD vertinimu, užsieniečių, deklaruojančių paramą Ukrainos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjos atsakymus, kuriuos ji pateikė pildydama Klausimyną, ir į apklausos metu išsakytas mintis bei vadovaudamasis VSD Rašte pateiktą informaciją, daro išvadą, kad pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėja yra lojali Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos išreikšta pozicija, priskiriant okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) Rusijos Federacijai, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai ir tai rodo, jog gyvendama Lietuvoje daugiau nei 50 metų ji savo pažiūrų nesieja su viešai reiškiama Lietuvos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių bei okupacinių veiksmų Ukrainoje ir ignoruoja Lietuvos visuomenės poziciją. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Sprendime pažymima, kad Rusijos Federacijos režimui ir jo veiksmams palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Be kita ko Sprendime nurodyta, kad galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas Sprendime vertino, kad nei pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nei jos asmeniniai interesai, nei pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis, šeimyniniai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jos pažinčių ir giminių ratas butų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje ji neturėtų jokių giminaičių ar draugų.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų nuolat gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Tvarkos aprašo 105 punkte numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.