Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-30 pareiškėja gavo VMI 2016-09-27 raštą Nr. (20.21-06) RMA-13414, kuriame atsakovė nurodė, kad 2012-04-24 ir 2012-04-26 pareiškėjai mokant 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio GPM mokestinės prievolės įmokas, jos, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, buvo įskaitytos GPM baudai dengti, nes sumokėtos sumos dengė anksčiau susidariusias prievoles. Pareiškėjos teigimu, tokio įskaitymo 2012-04-24 ir 2012-04-26 atsakovė nepadarė, nes, priešingu atveju, 2012-11-12 nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymoje Nr. PS21-3703 būtų nurodyta ne pareiškėjos baudos, o GPM už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį skola. Tokio įskaitymo, pareiškėjos vertinimu, VMI negalėjo padaryti ir vadovaudamasi Taisyklių 9.1 p. ir 9.3 p. nuostatomis (kol nepadengta mokesčio mokėjimo prievolė, iš pareiškėjos gautos įmokos negalėjo būti įskaitomos baudos mokėjimo prievolei dengti). Tikėtina, kad VMI, įskaitydama 2012-04-24 ir 2012-04-26 įmokas, minėto teisinio reglamentavimo nepažeidė, todėl sumokėtas įmokas įskaitė 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio pareiškėjos GPM mokestinei prievolei dengti. Daro išvadą, jog atsakovė, įskaičiusi sumokėtas įmokas pagal jų mokėjimo paskirtį ir tokiu būdu panaikinusi pareiškėjos skolą, neturėjo teisės po to atgaline data keisti pareiškėjos apskaitos duomenų, nes po GPM sumokėjimo ir įmokų įskaitymo (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 83 str., 84 str.) pareiškėjos mokestinė prievolė pasibaigė (MAĮ 93 str. 1 d. 1 p.) ir jos formaliai atnaujinti / apskaityti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Nurodo, jog 2016-11-21 Nurodymu VMI nurodė iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų nurašyti 244,56 Eur dydžio GPM delspinigių mokestinę nepriemoką (231 Eur 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio, 12,43 Eur 2012-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio, 1,13 Eur 2015-01-01–2015-12-31 mokestinio laikotarpio). Pareiškėjos teigimu, 2016-11-21 Nurodymas dalyje dėl 231 Eur 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio ir 12,43 Eur 2012-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio GPM delspinigių mokestinės nepriemokos nurašymo iš pareiškėjos sąskaitų yra neteisėtas. Paaiškina, kad reikalaujamus nurašyti 231 Eur 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio GPM delspinigius atsakovė priskaičiavo nuo pareiškėjos 2012-04-26 deklaruotos ir 2012-04-24, 2012-04-26 bei 2012-04-27 mokėjimo nurodymais sumokėtos ir MAĮ 84 str. bei Taisyklių 9 p. nustatyta tvarka VMI įskaitytos pareiškėjos 29 349 Lt dydžio 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio GPM mokestinės prievolės. Delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami už pareiškėjos laiku į biudžetą sumokėtą deklaruotą GPM (MAĮ 96 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat paaiškina, kad 2012-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio 29 892 Lt GPM mokestinę prievolę, deklaruotą 2013-02-28, patikslintą 2013-04-28, pareiškėja įvykdė, 2013-05-06 mokėjimo nurodymu sumokėdama 20 000 Lt, 2013-05-08 mokėjimo nurodymu sumokėdama 6 000 Lt ir 2013-05-09 mokėjimo nurodymu sumokėdama 3 892 Lt (mokėjimo paskirtis – GPM už 2012 m.). Teigia, kad 20 000 Lt (5 792,40 Eur) GPM mokestinės prievolės dalį pavėlavo sumokėti 4 dienas, skola 6,95 Eur, 6 000 Lt (1 737,72 Eur) GPM mokestinės prievolės dalį pavėlavo sumokėti 6 dienas, skola 3,13 Eur, 3 892 Lt (1 127,20 Eur) GPM mokestinės prievolės dalį pavėlavo sumokėti 7 dienas, skola 2,37 Eur, iš viso skola 12,45 Eur, kurią pareiškėja sumokėjo 2013-11-26 mokėjimo nurodymu, todėl 2012-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio 12,43 Eur GPM delspinigių mokestinės nepriemokos pareiškėja neturi ir ji negali būti išieškoma iš pareiškėjos turto.

Pabrėžia, kad faktas, jog pareiškėja neturi 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio 231 Eur delspinigių mokestinės nepriemokos ir 2012-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio 12,43 Eur GPM delspinigių mokestinės nepriemokos, yra patvirtintas Vilniaus apygardos administracinis teismo (toliau – ir VAAT) 2016-10-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016 (įsiteisėjo 2016-11-20), kuriuo panaikintas VMI 2015-11-13 sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-33985, kuriuo buvo nuspręsta iš pareiškėjos turto išieškoti 9 811,38 Eur mokestinę nepriemoką, kurios dalį sudarė: 1) 242,55 Eur dydžio 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio GPM delspinigių mokestinė nepriemoka ir 2) 12,45 Eur dydžio 2012-01-01–2012-12-31 mokestinio laikotarpio GPM delspinigių mokestinė nepriemoka.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 str. 8 p., 105 str. ir 106 str. 1 d. 1 p., priėmė 2016-09-29 Nurodymą nurašyti 4 750,03 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų (b. l. 50). Prie 2016-09-29 Nurodymo pridėta prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, jog GPM prievolės suma pagal 2012-04-26 GPM deklaraciją už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį yra 4 750,03 Eur (b. l. 51).

Be to, VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 str. 8 p., 105 str. ir 106 str. 1 d. 1 p., priėmė 2016-11-21 Nurodymą nurašyti 244,56 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų (b. l. 90). Prie 2016-11-21 Nurodymo pridėta prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, jog 244,56 Eur nepriemokos sumą sudaro: 231 Eur GPM delspinigiai pagal 2012-04-26 GPM deklaraciją už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį; 12,43 Eur GPM delspinigiai pagal 2013-02-28 GPM deklaraciją už 2012-01-01–2012-12-31 mokestinį laikotarpį; 1,13 Eur GPM delspinigiai pagal 2016-04-25 GPM deklaraciją už 2015-01-01–2015-12-31 mokestinį laikotarpį (b. l. 91).

Pareiškėja, nesutikdama su 2016-09-29 Nurodymu, teigė, jog ji deklaruotą 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio GPM mokestinę prievolę (29 349 Lt) įvykdė GPMĮ nustatyta tvarka ir terminais, t. y. 2012-04-24 mokėjimo nurodymu sumokėjo 10 000 Lt, 2012-04-26 mokėjimo nurodymu – 10 000 Lt ir 2012-04-27 mokėjimo nurodymu – 9 349 Lt, o mokesčių administratorius sumokėtas sumas įskaitė 2011-01-01–2011-12-31 mokestinio laikotarpio GPM mokėjimo prievolei padengti. Darė išvadą, jog pareiškėja neturi GPM nepriemokos už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį, todėl jai negalėjo būti apskaičiuoti ir 231 Eur delspinigiai už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį. Taip pat teigė, kad pareiškėja neturi 12,43 Eur GPM delspinigių už 2012-01-01–2012-12-31 mokestinį laikotarpį mokestinės nepriemokos.

Taigi matyti, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl atsakovės 2016-09-29 Nurodymo (dėl 4 750,03 Eur GPM už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį) ir 2016-11-21 Nurodymo dalies (dėl 231 Eur GPM delspinigių už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį ir 12,43 Eur GPM delspinigių už 2012-01-01–2012-12-31 mokestinį laikotarpį) nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjos sąskaitų teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendžiant klausimą dėl 2016-09-29 Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma, vertintina ar nagrinėjamu atveju egzistavo atsakovės teisė dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pagal MAĮ 105 str. 1 d. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų. Pirmas iš aptariamų pagrindų – jei mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p.); antras pagrindas – mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.); trečias – mokesčių mokėtojas MAĮ 81 str. 2 d. ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 105 str. 1 d. 3 p.).

Nors 2016-09-29 Nurodyme nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra apskaičiuota pareiškėjos mokestinė prievolė, tačiau iš prievolių ataskaitos, kuri yra 2016-09-29 Nurodymo dalis – priedas, matyti, jog 2016-09-29 Nurodymas priimtas dėl pareiškėjos deklaruoto ir, mokesčių administratoriaus vertinimu, nesumokėto GPM už 2011-01-01–2011-12-31 mokestinį laikotarpį (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Minėta, jog pareiškėja laikėsi pozicijos, jog ji mokestinę prievolę, atsirandančią pagal įstatymą (MAĮ 66 str., 73 str.), įvykdė tinkamai.

Pažymėtina, jog LVAT praktikoje dėl mokestinių prievolių išieškojimo yra akcentuojama, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar pagrįstumo, o tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (LVAT 2014-01-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013; LVAT 2015-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-885-438/2015; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-179-602/2016).

Byloje nustatyta, jog 2015 metais VAAT buvo nagrinėta administracinė byla (Nr. I-4641-426/2015) pagal pareiškėjos skundą dėl VMI atliktų 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 pareiškėjos sumokėtų PVM įmokų įskaitymo. Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus pozicija jos sumokėtas PVM įmokas įskaityti ne mokėjimo pavedimuose nurodytoms įmokoms dengti, bet įskaityti GPM delspinigiams pagal patikrinimo aktą ir už 2011 m. mokėtinam GPM dengti. Pareiškėja skunde VAAT, be kita ko, nurodė, jog ji iš VMI 2013-08-16 rašto sužinojo, kad dalis jos sumokėtos GPM už 2011 m. įmokos (16 458 Lt) nebuvo įskaityta mokėjimo pavedimuose nurodytoms įmokoms dengti, o buvo įskaitytos Kauno AVMI 2008-05-12 sprendimu Nr. (04)-K3-205 skirtos 16 458 Lt GPM baudos mokestinei prievolei padengti. VAAT, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-4641-426/2015, iš mokesčių administratoriaus pateiktų detalizuotų pareiškėjos mokėjimų įskaitymų nustatė, kad: 1) 2012-04-24 ir 2012-04-26 pavedimais pervesta 20 000 Lt suma (mokėjimo paskirtis – GPM už 2011 m., įmokos kodas – 1441) 2012-05-02 buvo įskaityta: 16 458 Lt GPM baudai pagal patikrinimo aktą padengti; 3 542 Lt įskaityti už 2011 m. mokėtinam GPM padengti; 2) 2013-01-23 pavedimu pervesta 30 000 Lt (mokėjimo paskirtis – PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31, įmokos kodas –1001) buvo įskaityta: 13 544,62 Lt įskaityti GPM delspinigiams pagal patikrinimo aktą padengti; 16 455,38 Lt įskaityti už 2011 m. mokėtinam GPM padengti; 3) 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais pervesta bendra 18 798 Lt suma (mokėjimo paskirtis – PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30, įmokos kodas –1001) buvo įskaityta PVM už 2012 m. II pusmetį padengti. VAAT, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais, 2015-05-27 sprendime darė išvadą, jog mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos 2013-01-23 pavedimu pervestos 30 000 Lt įmokos įskaityti GPM delspinigiams pagal patikrinimo aktą bei mokėtinam GPM už 2011 m. padengti. VAAT vertinimu, 2013-01-23 pavedimu pervestos 30 000 Lt lėšos turėjo būti įskaitytos PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 padengti, tuo tarpu 2013-07-25 ir 2013-07-26 įmokomis turėjo būti dengiamas PVM, susidaręs pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, t. y. 2013 m. I pusmetyje. Be to, VAAT pažymėjo, jog ginčas dėl 2012-04-24 ir 2012-04-26 pavedimais pervestos 20 000 Lt sumos (paskirtis – GPM už 2011 m., įmokos kodas – 1441) įskaitymo nėra keliamas, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šia įmoka 2011 m. nesumokėtas GPM buvo nesudengtas neteisėtai. VAAT minėtu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigojo VMI pareiškėjos 2013-01-23 pavedimu pervestas 30 000 Lt lėšas įskaityti į už 2012 m. II pusmetį pareiškėjos mokėtiną PVM, 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais padarytas 18 798 Lt įmokas įskaityti į už 2013 m. I pusmetį mokėtiną PVM, taip pat perskaičiuoti pareiškėjos mokėtinus PVM delspinigius; likusi skundo dalis buvo atmesta. LVAT 2016-06-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-845-438/2016 VAAT 2015-05-27 sprendimą paliko nepakeistą.

Remiantis rašytiniais bylos duomeninis, nustatyta, jog pareiškėjos deklaruota 29 349 Lt mokėtina GPM už 2011 m. mokestinį laikotarpį prievolė buvo sugretinta iš įmokų, pareiškėjos sumokėtų įmokos kodu 1441 2012-04-26 – 3 542 Lt ir 2012-04-27 – 9 349 Lt, ir įmokų, pareiškėjos sumokėtų įmokos kodu 1001 2012-11-26 – 2,62 Lt bei 2013-01-23 – 16 455,38 Lt. Kaip minėta, VAAT 2015-05-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4641-426/2015 konstatavo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjos 2013-01-23 pervesta 30 000 Lt suma (paskirtis – PVM už 2012-07-01–2012-12-31 laikotarpį, įmokos kodas – 1001) dengė GPM delspinigius pagal patikrinimo aktą (13 544,62 Lt) ir už 2011 m. mokėtiną GPM (16 455,38 Lt), todėl įpareigojo VMI sumokėtą sumą įskaityti pagal mokėjimo paskirtį. Atsakovei įvykdžius minėtą VAAT įpareigojimą, pergretinus prievoles bei įplaukas, pareiškėja liko skolinga valstybės biudžetui 4 750,03 Eur GPM už 2011 m. mokestinį laikotarpį. Pareiškėjai šios prievolės neįvykdžius (sumokėjimo terminas – iki 2012-05-02), VMI 2016-08-12 pranešimu informavo pareiškėją apie nesumokėtą prievolę, o 2016-09-27 raštu Nr. (20.21-06) RMA-13414 paaiškino, kaip susidarė ši GPM nepriemoka. Pareiškėjai, nesumokėjus 4 750,03 Eur GPM už 2011 m., t. y. nevykdant pagal įstatymą atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgijo teisę ją išieškoti (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p., 105 str. 2 d.).