Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4641-426/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-05-27
Bylos Nr.: I-4641-426/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03881-2014-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: M. V.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos

Kategorijos

9.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4641-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-03881-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 9.10, 74

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Rolandui Nadzeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindama ir galutinai formuluodama reikalavimus, prašė teismo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014-07-21 (dėl rašymo apsirikimo nurodyta netiksli šio sprendimo priėmimo data) sprendimą Nr. S-140(7-73/2014); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 aktus; 3) įpareigoti atsakovę panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir pridėtinės vertės mokesčių (toliau – ir PVM) delspinigių mokestines prievoles (b. l. 1–4, 17–20).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2013-08-01 Mokesčių inspekcijos tinklalapyje skyriuje „Mano VMI“, susipažino su 2013-03-13 ir 2013-07-31 pranešimais apie tai, kad jos mokėtos įmokos 30 000 Lt PVM už 2012 m. II pusmetį ir 18 798 Lt PVM už 2013 m. I pusmetį nebuvo įskaitytos mokėjimo pavedimuose nurodytoms įmokoms dengti, o buvo sumažintas mokestinės prievolės mokėti delspinigius ir baudą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008-05-12 sprendimą Nr. (04)-K3-205 dydis.

Paaiškina, jog 2013-08-01 kreipėsi į Inspekciją su reikalavimu panaikinti neteisėtus 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 sumokėtų PVM įmokų įskaitymus, taip pat prašė informuoti apie 2013-03-13 pranešime nurodytų 905,57 GPM delspinigių už 2011 metus paskaičiavimo pagrindą ir pagrįsti paskaičiuotų delspinigių dydį. Iš atsakovo 2013-08-16 rašto sužinojo, kad jos mokėtų 16 458 Lt GPM už 2011 m. įmokų dalis taip pat nebuvo įskaityta mokėjimo pavedimuose nurodytoms įmokoms dengti, o buvo įskaitytos Inspekcijos 2008-05-12 sprendimu Nr. (04)-K3-205 skirtos 16 458 Lt GPM baudos mokestinei prievolei padengti.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovės 2013-08-16 raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855 ir įpareigoti atsakovę pakeisti 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 sumokėtų PVM įmokų neteisėtus įskaitymus, sumokėtas įmokas įskaityti pareiškėjos mokėjimo nurodymuose konkrečiai nurodytų mokestinių prievolių vykdymui bei panaikinti 905,57 litų GPM delspinigių ir 1 134,36 litų PVM delspinigių mokestines prievoles.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-01-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1288-171/2014 nutartimi skundą paliko nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. numatytu pagrindu. Komisija 2013-07-21 sprendimu atsakovės 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 atliktus įskaitymus patvirtino.

Pareiškėja tvirtina, kad Komisijos 2013-07-21 sprendimas ir atsakovės 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 atlikti įskaitymai yra neteisėti, nes priimti pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 84 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, kad laiku atlikti mokėjimai negali būti vertinami kaip sukurtos mokesčių permokos.

Atsiliepimas

Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 25–28) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, jog tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjos mokestinis ginčas dėl 164 580 Lt GPM, 59 085 Lt šio mokesčio delspinigių ir 16 458 Lt baudos mokėjimo pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-12 nutartimi (adm. b. Nr. A438-359/2010); ginčas dėl Inspekcijos 2010-07-02 sprendimo pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-03 nutartimi (adm b. Nr. A 575-12-2012), kurioje pareiškėja neatleista nuo GPM baudos bei 112 820,90 Lt GPM delspinigių, susidariusių iki minėto sprendimo surašymo.

Nurodo, kad pareiškėja buvo sudariusi 2010-06-03 mokestinės paskolos sutartį dėl dalies mokestiniame ginče apskaičiuoto GPM (114 299 Lt) mokėjimo. Sutartis baigta vykdyti 2013-06-25.

Šalies argumentai

Pareiškėja, pasak atsakovės, išbandė įvairius Mokesčių administravimo įstatyme nurodytus būdus dėl mokestinio ginčo metu apskaičiuotų delspinigių ir baudų atleidimo/mažinimo/išdėstymo, tačiau šių sumų nedengė realiomis įmokomis. Jei einamieji mokėjimai, kuriuos pareiškėja siekia padengti pirmenybės tvarka, nebūtų dengiami laiku, tai sukeltų mokestines pasekmes – būtų skaičiuojami delspinigiai. Pažymi, kad atsakovei pateikus šį argumentą, pareiškėja 2014-01-10 teisminio proceso metu pasirašė mokestinės paskolos sutartį su atsakove.

Pareiškėja nuo mokestinio ginčo ir ginčo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pabaigos nedengė paskaičiuotų baudų ir delspinigių, tačiau siekė padengti einamuosius mokesčius, nors baudų ir delspinigių prievolė yra susidariusi dar Inspekcijos 2008-05-12 sprendimu dėl jos laiku ir tinkamai nevykdytų mokestinių prievolių 2003 m. Pareiškėja pasirinko mokėti tas mokestines prievoles, kurios yra naujos, bei vengė mokėti iš mokestinio ginčo kilusias mokestines prievoles, nesukeliančias naujų pasekmių finansine išraiška.

Pažymi, kad pareiškėja 2012-04-24 ir 2002-04-26 sumokėjo po 10 000 Lt GPM, įnešė lėšas 30 000 Lt (2013-01-23), 12 000 Lt (2013-07-25) ir 6 798 Lt (2013-07-26) lėšas įmokos kodu 1001 (bendrasis įmokų kodas), šiais įnašais prašė padengti einamojo PVM mokėjimus. Tačiau, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 84 str. 1 d. ir Taisyklių 13 bei 21 p., pareiškėjos sumokėtos sumos pagrįstai ir teisėtai buvo įskaitytos pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti.

Pasak atsakovės, pareiškėjos įmokos buvo padengtos automatiniu būdu, pagal jos nurodytą įmokos kodą: 1441 įmokos kodu sumokėtos įmokos buvo įskaitytos GPM nepriemokoms dengti, o bendruoju 1001 įmokos kodu sumokėtomis sumomis buvo padengta taip pat šiuo kodu mokamo PVM nepriemoka, dalį įmokos įskaitant GPM nepriemokai padengi pagal Taisyklių 16.2 punktą. Taigi, ginčo sumų įskaitymas yra teisėtas ir pagristas, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2012-05-25 padavė prašymą pakeisti 2010-09-13 mokestinės paskolos sutartį ir atidėti bei išdėstyti mokestiniame ginče atsiradusių GPM delspinigių ir baudų mokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Mokesčių inspekcijos viršininko 2012-06-14 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-3174 nuspręsta atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą tuo atveju, jei pareiškėja įvykdys sprendime nurodytas sąlygas (įkeitimas, laidavimas, hipoteka ar garantija). Pareiškėja šias sąlygas vykdyti atsisakė, todėl nauja mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į teismą. Ginčas pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartimi (adm. b. A438-963-2013), kuria konstatuota, kad atsakovė pagrįstai reikalavo pareiškėjos įvykdyti papildomas sąlygas.

Pažymi, kad skunde klaidingai nurodyta, jog Mokesčių inspekcijos viršininko 2012-06-14 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-3174 galiojo ginčo užskaitų dieną, kadangi dėl nurodytų sąlygų nevykdymo minėtas jis netapo pagrindu sudaryti mokestinės paskolos sutartį, taip pat nepaveikė pareiškėjos pareigų dengti iš mokestinio ginčo susidariusią mokestinę nepriemoką ir neribojo mokesčių administratoriaus teisės padengti šią sumą ginčo atveju.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde ginčijami GPM ir PVM delspinigiai susidarė pagrįstai, vadovaujantis pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis padengus dalį iš mokestinio ginčo kilusios mokestinės nepriemokos. Pareiškėja savo veiksmais siekė išvengti tinkamo mokestinio ginčo metu susidariusių mokestinių prievolių vykdymo, todėl Mokesčių administravimo įstatymas ir jį įgyvendinančių teisės aktų normomis bandoma užkirsti kelią panašiems mokesčių mokėtojų veiksmams dengiant einamąsias mokestines prievoles ir paliekant nedengiamas tas, kurių surinkimas nėra apsaugotas finansinėmis sankcijomis.

Mokesčių inspekcija atkreipė dėmesį, jog skunde Komisijai prašomas panaikinti atsakovės 2013-08-16 raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, nes yra informacinio pobūdžio, kuriuo atsakyta į pareiškėjos paklausimą apie sumokėtų lėšų įskaitymo pagrindus. Teisines pasekmes jai sukėlė mokesčių administratoriaus veiksmai (automatinis perskaičiavimas MAIS), todėl panaikinti atsakovės 2013-08-16 raštą Nr. (20.21-06)-RMA-29855 nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad M. V. 2012-04-24 ir 2012-04-26 bankiniais pavedimais į mokesčių inspekcijos sąskaitą pervedė po 10 000 Lt mokėjimo paskirtimi abejuose pavedimuose nurodydama GPM už 2011 m. (įmokos kodas 1441); 2013-01-23 pavedimu pervedė 30 000 Lt, nurodydama, kad mokėjimo paskirtis – PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 (įmokos kodas 1001); 2013-07-25 pavedimu pervedė 12 000 Lt, nurodydama, kad mokėjimo paskirtis – PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 (įmokos kodas 1001); 2013-07-26 pavedimu pervedė 6 798 Lt, nurodydama, kad mokėjimo paskirtis – PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 (įmokos kodas 1001) (mok. b. l. 15–19).

Iš mokesčių administratoriaus pateiktų detalizuotų pareiškėjos mokėjimų įskaitymų matyti, kad:

1) 2012-04-24 ir 2012-04-26 pavedimais pervesta 20 000 Lt suma 2012-05-02 buvo įskaityta: 16 458 Lt GPM baudai pagal patikrinimo aktą padengti; 3 542 Lt įskaityti už 2011 m. mokėtinam GPM padengti;

2) 2013-01-23 pavedimu pervesta 30 000 Lt buvo įskaityta sekančiai: 13 544,62 Lt įskaityta GPM delspinigiams pagal patikrinimo aktą padengti; 16 455,38 Lt įskaityti už 2011 m. mokėtinam GPM padengti;

3) 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais pervesta bendra 18 798 Lt suma buvo įskaityta PVM už 2012 m. II pusmetį padengti (mok b. l. 57).

M. V. kreipėsi į Inspekcija su prašymu pakeisti neteisėtus jos 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 sumokėtų įmokų užskaitymus (MGK byla, b. l. 20). Mokesčių inspekcijos 2013-08-16 raštu pareiškėjai buvo išaiškinti sumokėtų įmokų įskaitymo pagrindai (mok. b. l. 21).

Komisija 2014-07-21 sprendimu Nr. S-140(7-73/2014) pareiškėjos skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Mokesčių inspekcijos 2013-08-16 raštą ir įpareigoti atsakovę pakeisti jos sumokėtų įmokų įskaitymus, taip pat panaikinti 905,57 Lt GPM ir 1 134,36 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles, atmetė kaip nepagrįstą (mok. b. l. 1–3).

Byloje spręstinas ginčas dėl M. V. skundo reikalavimų panaikinti Komisijos 2014-07-21 sprendimą, 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 mokėjimo pavedimais sumokėtų įmokų įskaitymus ir įpareigoti atsakovę panaikinti gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčių delspinigių mokestines prievoles pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl G. V. padarytų įmokų įskaitymo teisėtumo

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant M. V. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti Mokesčių inspekcijos padarytų pareiškėjos sumokėtų lėšų įskaitymų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš pareiškėjos pateikto skundo motyvų bei jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad keliamas ginčas dėl pareiškėjos 2013-01-23 pavedimu pervestos 30 000 Lt litų bei 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais pervestos bendra 18 798 Lt sumos įsikaitymo. Kaip minėta, visuose šiuose pavedimuose nurodytas mokėjimo kodas 1001, taip pat paskirtis – PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2013-06-30.

Mokesčių administravimo įstatymo 84 str. 1 d. nurodoma, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, kad mokesčių mokėtojų sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali būti įskaitytos tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma. Tokiu atveju, vadovautinasi Mokesčių inspekcijos viršininko 2011-05-12 įsakymu Nr. VA-56 patvirtintomis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 5 p. nustatyta, jog įmokų kodai nustatyti Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į surenkamąją sąskaitą, kodų sąraše (toliau – ir Įmokų kodų sąrašas), patvirtintame Mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus bendru 2003-02-26 įsakymu Nr. V-57/1B-160.

Įmokų kodų sąraše nurodoma, kad Mokesčių inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai, mokami vienu įmokos kodu**. Šios nuostatos paaiškinimuose nurodomi konkretūs mokesčiai, tame tarpe ir PVM, tačiau GPM (su šiuo mokesčiu susijusios baudos bei delspinigiai) į 1001 kodu nustatytus mokesčius nepatenka. Pagal Įmokų kodų sąrašą, su GPM susijusioms įmokoms yra nustatyti atskiri kodai – nuo 1311, 1411, 1421, 1331, 1341, 1451, 1441, 1461 iki 1321.

Be to, Taisyklių 9.1 p. nustatyta, kad šių taisyklių III dalyje nurodyta tvarka pirmiausiai padengiamos to įmokos kodo mokesčių mokėjimo prievolės, įskaitymą pradedant nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių. Jeigu yra kelios vienodo termino prievolės, pradedama nuo mažiausios sumos. Jeigu yra kelios vienodo termino ir vienodo dydžio prievolės – pradedama nuo prievolės, suformuotos pagal anksčiausiai pateiktą mokėjimo prievolės dokumentą. Tuo tarpu baudų prievolės dengiamos trečia eile, o delspinigiai dengiami tik ketvirta eile, t. y. paskiausiai.

Įvertinus aptartų teisės aktų nuostatas bei tai, jog 2013-01-23 pavedime pervesdama 30 000 Lt, M. V. aiškiai nurodė įmokos kodą (1001), taip pat šios įmokos paskirtį (PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31), darytina išvada, jog mokesčių administratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Taisyklėmis ir minėtą įmoką įskaityti GPM delspinigiams pagal patikrinimo aktą bei 2011 m. mokėtinam GPM padengti.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad 2013-01-23 pavedimu pervestos 30 000 Lt lėšos turėjo būti įskaitytos PVM už mokestinį laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 padengti. Tuo tarpu 2013-07-25 ir 2013-07-26 įmokomis turėjo būti dengiamas PVM, susidaręs pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, t. y. 2013 m. I pusmetyje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus padaryti teisės pažeidimai šalintini įpareigojant Mokesčių inspekciją 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais padarytas įmokas įskaityti į pareiškėjos 2013 m. I pusmetį mokėtiną PVM, o 2013-01-23 pavedimu pervestas lėšas įskaityti į 2013 m. I pusmečio pareiškėjos deklaruotą bei mokėtiną PVM.

Pažymėtina ir tai, jog ginčas dėl 2014-04-24 ir 2014-04-26 pavedimais pervestos 20 000 Lt sumos įskaitymo nėra keliamas.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Mokesčių inspekcija atlikdama 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 pareiškėjos pervestų lėšų mokestines įskaitas faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, minėti mokesčių administratoriaus aktai pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstais ir teisėtais, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai tenkintini ir Mokesčių inspekcija įpareigotina pašalinti teisės pažeidimus ir 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais padarytas įmokas įskaityti į pareiškėjos 2013 m. I pusmetį mokėtiną PVM, o 2013-01-23 pavedimu pervestas lėšas įskaityti į 2012 m. II pusmečio pareiškėjos deklaruotą bei mokėtiną PVM. Remiantis tais pačiais motyvais Komisijos 2014-07-21 sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl 2013-01-23, 2013-07-25 ir 2013-07-26 mokėjimų įskaitymo, negali būti pripažįstama pagrįsta bei teisėta, todėl naikintina

Dėl pareiškėjai apskaičiuotų PVM ir GPM delspinigių pagrįstumo

Byloje esantys įrodymai liudija, jog Mokesčių inspekcijos 2013-03-13 pranešimu M. V., be kita ko, informuojama, kad dėl už 2011 m. laiku nesumokėto GPM jai apskaičiuojami 905,57 Lt šio mokesčio delspinigiais, susidarę iki 2013-03-13; nurodoma, kad mokėjimas buvo įskaitytas 2012-05-02 (MGK byla, b. l. 11). Mokesčių inspekcijos 2013-07-31 pranešimu M. V. informuojama, kad dėl laiku nesumokėto PVM už 2013 m. I pusmetį, jai apskaičiuoti 1 134,36 Lt šio mokesčio delspinigiai, susidarę iki 2013-07-31; nurodoma, kad pareiškėjai fiksuota 18 798 Lt šio mokesčio nepriemoka.

Minėtuose mokesčių Inspekcijos pranešimuose nedetalizuoti delspinigių apskaičiavimai, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl apskaičiavimų matematinio teisingumo. Teismui konstatavus, kad pareiškėja dėl 2012-04-24 ir 2012-04-26 pavedimais pervestos 20 000 Lt sumos įskaitymo neginčijo, nėra pagrindo pripažinti, jog šia įmoka 2011 m. nesumokėtas GPM buvo nesudengtas neteisėtai. Todėl skundo reikalavimas dėl 905,57 Lt GPM delspinigių panaikinimo (perskaičiavimo) yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismui pripažinus, kad 2013-01-23 pavedimu 30 000 Lt pervesta nepagrįstai buvo neįskaityta 2012 m. susidariusiam PVM padengti, pripažintina, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė 2013-07-31 susidariusią 18 798 Lt šio mokesčio nepriemoką, taip pat apskaičiavo su ja susijusius delspinigius. Todėl skundo dalis dėl 1 134,36 Lt PVM delspinigių panaikinimo iš esmės yra pagrįsta, o mokesčių administratorius įpareigotinas su PVM susijusius ir mokėtinus (jeigu tokie būtų nustatyti) delspinigius apskaičiuoti iš naujo. Remiantis tais pačiais motyvais yra naikintina Komisijos 2013-07-21 sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad 1 134,36 Lt PVM delspinigiai apskaičiuoti pagrįstai bei teisėtai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos M. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2013-07-21 sprendimo Nr. S-140(7-73/2014) dalį, kuria buvo atmesti M. V. skundo reikalavimai dėl pareiškėjos 2013-01-23, 2013-07-25, 013-07-26 mokėjimų įskaitymo ir 1 134,36 Lt PVM delspinigių apskaičiavimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos M. V. 2013-01-23 pavedimu pervestas 30 000 Lt lėšas įskaityti į už 2012 m. II pusmetį pareiškėjos mokėtiną PVM, 2013-07-25 ir 2013-07-26 pavedimais padarytas 18 798 Lt įmokas įskaityti į už 2013 m. I pusmetį mokėtiną PVM, taip pat perskaičiuoti pareiškėjos mokėtinus PVM delspinigius.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė