Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, nesusituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. B. 2020 m. spalio 31 d., 10.30 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) patalpose, esančiose Raseiniuose, Maironio g. 7, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjui G. G. pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent, kad 2020 m. spalio 27 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) iš namų S. G. pagrobė 260 eurų ir mobilųjį telefoną „Huawei P40 Lite“, dėl ko 2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44625-20, o S. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn - jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jis apklaustas įtariamuoju dėl L. J. priklausančio turto vagystės.

2. Be to, J. B. 2020 m. spalio 31 d., 10.53 val., Šiaulių AVPK Raseinių r. PK patalpose, esančiose Raseiniuose, Maironio g. 7, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo G. G. apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, o būtent apie tai, kad 2020 m. spalio 27 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), iš namų, jos sugyventinis S. G. pagrobė 260 eurų ir mobilųjį telefoną „Huawei P40 Lite“, priklausančius jos neįgaliai dukterėčiai L. J..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. B. patvirtino, kad supranta, kuo yra kaltinama, kalta prisipažįsta visiškai, paaiškino, kad buvo apklausta policijoje tyrėjo, buvo įspėta apie melagingų parodymų davimą. Teigė, kad Šiaulių AVPK Raseinių r. PK policijos tyrėjui, nurodė, kad S. G. pavogė jos dukterėčios pinigus – 260 eurų ir telefoną „Huawei“, bet taip nebuvo. Žino, kad dėl jos pranešimo, S. G. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Paaiškino, kad tiesiog buvo supykusi ant jo: jis jas įžeidė, jos dukterėčia L. J. iš savo pinigų S. G. pirko drabužius, o jis išvažiavo į Kauną dirbti ir negrįžo. Prieš septynis mėnesius, jai jau būnant nėščiai, S. G. sumaišęs su vandeniu jai sugirdė kažkokių vaistų. Jai jos sūnus pasakė, kad tai buvo narkotinės medžiagos, tikriausiai jis matė. Po jų išgėrimo J. B. pasijuto blogai, svaigo galva. Nekvietė nei policijos, nei greitosios pagalbos, nes bijojo S. G.. Po kelių, gal trijų, dienų po šio įvykio, norėdama jam atkeršyti, kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl vagystės. Policijos tyrėjui papasakojo, kad S. G. pavogė jos dukterėčios L. J. pinigus ir telefoną. Su S. G. bendravo telefonu, paskui ryšys nutrūko. Jis pasakė, kad pasiskolino šį turtą ir viską grąžins. Iš tikrųjų ji matė, kaip dukterėčia S. G. paskolino telefoną. Jos dukterėčia, sulaukusi 18 metų ir išėjusi iš vaikų globos namų, gavo vienkartinę išmoką. Išmoką panaudoti galėjo tik pirkdama daiktus, bet ji norėjo gauti grynų pinigų. S. G. surado draugus, kuriems pardavė už išmoką nusipirktus daiktus. Tie pinigai – 260 eurų, buvo už tuos parduotus daiktus. Dalis pinigų buvo atgauta, dalis panaudota kitoms reikmėms. S. G. telefoną grąžino, o dukterėčios pinigų negrąžino. Ji dėl to niekur nesikreipė, dovanojo jam tuos pinigus. Pripažįsta, padarius nusikalstamą veiką, dėl padaryto gailisi, ateityje žada gerai elgtis. Supranta, kad negalima sakyti netiesos. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, neturi kaip mokėti. Mano, kad S. G. gal ir patyrė žalą neteisingai apkaltintas, bet nežino, kiek galėtų būti verta žala.

4. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kadangi jos tėvams yra atimtos tėvystės teisės. Jie abu yra stipriai geriantys. Sulaukusi pilnametystės, ji turėjo iš vaikų globos namų išeiti ir pasirinko gyventi pas savo tetą, jos mamos seserį J. B.. Ši sutiko ją priimti, jų santykiai labai geri, jos yra draugės. Šiuo metu gyvena su teta (duomenys neskelbtini). Jos pragyvena iš L. J. gaunamos pašalpos ir tetos iš Užimtumo tarnybos gaunamų pinigų, taip pat teta dar gauna išlaikymą už vaikus. Anksčiau teta dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau, kai pradėjo lauktis nuo S. G., iš darbo jai teko išeiti dėl per sunkių darbo sąlygų. Kai išėjo iš vaikų globos namų, L. J. jau žinojo, kad gaus vienkartinę pašalpą įsikūrimui, tačiau ją gaus ne grynaisiais pinigais, o daiktais. Pašalpos gavimą tvarkėsi (duomenys neskelbtini) paramos skyriuje, ten jai paaiškino, kaip ją galės išleisti, t. y. pirkdama įvairius daiktus iš buitinės technikos ir baldų parduotuvių. Iš Vaikų globos namų ji išėjo (duomenys neskelbtini), pašalpą gavo po keleto mėnesių. Už šią pašalpą ji pirko mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40“, garso kolonėlę, spintą, televizorių, ką daugiau - neatsimena. Televizorių pirko paprašyta kitos savo tetos I. B., jis yra jos namuose, teta už televizorių jai atidavė visą sumokėtą sumą, kurios nepamena, bet ji galėjo būti apie 300 eurų, kuriuos ji išleido. Garso kolonėlė ir spinta yra jos namuose. Mobiliojo ryšio telefoną pirko norėdama padovanoti savo seseriai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, Kalėdų proga. Jos teta J. turėjo sugyventinį S. G.. Iš pradžių jis atrodė labai geras, visiems viską padėdavo, ji buvo labai geros nuomonės apie jį. Todėl, S. sudaužius savo mobiliojo ryšio telefoną, ji pati nusprendė jam duoti nupirktąjį seseriai. Duodama S. telefoną pasakė, kad duoda tik naudotis. Kuriam laikui duoda, jie nekalbėjo. Ji dar gyvendama vaikų globos namuose žinojo iš kitų vaikų, kad gavus pašalpą įsikurti, ją galima atsiimti grynaisiais pinigais kitiems žmonės parduodant daiktus, kuriuos nuperki už šią pašalpą. Ji, norėdama įsigyti daiktų internetu, kurių negali nusipirkti naudojantis pašalpos kortele, apie tai, kad jai reikia grynųjų pinigų, pasakė tetai J.. Kas buvo toliau, ji nelabai prisimena, bet greičiausiai teta pakalbėjo su S., o šis surado du draugus, vienas jų buvo vardu A.. Vienas S. draugas pirko skalbimo mašiną, o A. siurblį-robotą ir staliuką. Ji buvo kartu su jais, kai buvo perkami daiktai, buvo ir J. su S.. Per keletą dienų S. draugai atidavė pinigus. Už gautus pinigus ji pirko batus, dar kažką, ko nepamena, bet jie buvo išleisti jos reikmėms. Buvo likę neatiduoti 260 eurų. Ji, naudodamasi „Messenger“ programėle, parašė A. žinutę ir paklausė, kada jis atiduos pinigus. A. atsakė, kad pinigus jau padavęs S.. Tuo metu S. jau gyveno ir dirbo Kaune, bet su J. draugavo. Ji jam parašė ir jis atsakė, kad tikrai pinigus paėmęs. Teta pasakė jai, kad dėl S. kreipsis į policiją, L. J. su ja sutiko. Kai teta rašė pareiškimą ir viską pasakojo policijos pareigūnams, ji girdėjo. Girdėjo ir tai, kaip teta sakė, jog S. pinigus pavogė iš jos piniginės, o mobiliojo ryšio telefoną iš jos kambaryje esančios spintos. L. J. žinojo, kad tai netiesa, bet tetos neklausė, kodėl ji policijos pareigūnams pamelavo. Po tetos pareiškimo S. jai atidavė telefoną, dėl pinigų taip pat S. pretenzijų neturi. Tardamasi dėl pinigų gavimo iš S. G. draugų, šiems nuperkant daiktus, o jai atiduodant grynus pinigus, ji suprato, kad negali tikėtis gauti tokią pačią sumą, už kurią perka daiktus, nes tuomet žmonėms nebūtų tikslo su ja tartis, jie patys nusipirktų daiktus. Jei gerai pamena, ji pati ir pasiūlė jai sumokėti pusę daiktų vertės. Jie susitarė, kad S. draugai daiktų išsirinks už apytiksliai 1 000 eurų, o ji gaus apie 500 eurų. Ją tenkino šis susitarimas, jai buvo svarbu, kad tai bus grynieji pinigai (b. l. 63-65, 69-70).

4.2. Nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) jis išėjo iš pataisos namų. Netrukus jis susipažino su J. B., su kuria kartu apsigyveno. Kartu su jais gyveno du nepilnamečiai J. vaikai ir sesers pilnametė dukra L. J., kurią J. globojo. L. iki pilnametystės gyveno vaikų globos namuose, o jai suėjus 18 metų, turėjo juos palikti. Gyvenimo pradžiai tokiems asmenims yra skiriama valstybės pašalpa įsikurti. Ši pašalpa negaunama grynaisiais pinigais, už šiuos pinigus galima įsigyti buitinę techniką ar baldus. Pašalpa L. buvo skirta apytiksliai 2020 m. spalio mėnesį. L. jam pasakė, kad jai reikia ne daiktų, o grynųjų pinigų. Finansinė jos padėtis buvo sunki. L. paprašė jo surasti savo draugų tarpe asmenų, kurie nupirktų už pašalpą įgytus daiktus, mokėdami jai grynuosius pinigus, šiuos daiktus perkant už pusę kainos. Tai buvo L. pasiūlymas, ji apie tokią daiktų išgryninimo galimybę sužinojo būdama vaikų globos namuose. Jis surado T. M. ir A. N., kurie sutiko su L. pasiūlymu. T. nusipirko rūbų džiovyklę, o A. robotą-siurblį, komodą ir stiklinį stalelį. Perkama buvo parduotuvėse „Topocentras“, „Varlė.lt“ ir „Redos baldai“. T. ir A. paaiškino, kokia yra situacija, kad būtent taip L. nori išsigryninti pinigus. Visa ši veikla vyko ir su J. žinia. T. M. atidavė 240 eurų, kiek ir turėjo atiduoti, jis pats šiuos pinigus perdavė J.. Likusios sumos, t.y. 260 eurų, reikėjo palaukti, nes A. iš karto tokios pinigų sumos neturėjo. A. šiuos pinigus jam sumokėjo apytiksliai per dvi savaites. Jis tos pinigų sumos J. neatidavė, nes išleido savo reikmėms. Jis paprašė palaukti. Tikėjosi dirbdamas gauti algą ir grąžinti visą sumą. Kadangi jie gyveno kartu, jų santykiai geri, J. jam jokių pretenzijų dėl šių pinigų neturėjo. J., pastebėjusi, kad jo mobiliojo ryšio telefonas yra suskilusiu ekranu, pasisiūlė padovanoti naują telefoną. Jis, kartu su J. ir L., nuvyko į „Topocentrą“. Jos pirko garso kolonėlę, mobiliojo ryšio telefoną, dar kažkokius daiktus, o sugrįžus į namus jam padavė naują telefoną. Nuo 2020 m. spalio 19 d. jis išvyko gyventi ir dirbti į Kauno miestą. Jo santykiai su J. pablogėjo, jie išsiskyrė. Lapkričio mėnesio pradžioje jam paskambino J. ir pasakė, kad jo ieškojo policijos pareigūnai. Po to J. dar kartą jam paskambino ir pasakė, jog pas ją vėl buvo policija ir kad neva L. ant jo yra parašiusi pareiškimą dėl pavogtų pinigų bei mobiliojo ryšio telefono. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44625-20 jam buvo pareikštas įtarimas dėl pinigų ir mobiliojo telefono vagystės, jis apklaustas įtariamuoju bei jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Būtent dėl šios kardomosios priemonės jis patyrė itin didelių nepatogumų, jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir būtent dėl J. parašyto pareiškimo jis prarado mažiausiai tris darbo pasiūlymus. Dėl šios, šiuo metu jau nutrauktos bylos, kurioje buvo išsiaiškinta, kad J. melagingai pranešė apie neva jo padarytą nusikaltimą, jis buvo apklaustas įtariamuoju bei kardomąja priemone buvo suvaržytas jo judėjimas net keletą mėnesių. Jis patyrė moralinę žalą, dėl to pageidauja būti pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu ir reiškia 1 000 eurų civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos (b. l. 117-120).

4.3. 2020 m. spalio 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole tyrėjo G. G. užfiksuota, kad J. B. 10:30 val. pranešė apie nusikalstamą veiką ir 10:53 val. nurodė, jog 2020 m. spalio 27 d., iš namų išėjus S. G., ji pasigedo 260 eurų, kurie buvo jos piniginėje ant stalo, ir mobiliojo telefono „Huawei P40 Lite“, kuris buvo miegamajame, spintoje (b. l. 27-29) .

4.4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2021 m. vasario 1 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50517-20 dalyje dėl svetimo turto užvaldymo apgaule, nes S. G. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (b. l. 17-18).

4.5. 2021 m. sausio 20 d. VšĮ „Raseinių psichikos sveikatos centro“ pažymoje nurodyta, kad L. J. yra diagnozuoti psichikos sutrikimai (b. l. 85).

4.6. 2021 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija rašte nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu L. J. buvo 2925 Eur paskirta vienkartinė išmoka įsikurti pagal pateiktas sąskaitas faktūras (kuriose išvardintos prekės ir baldai), 15,77 Eur buvo pervesta į jos asmeninį sąskaitą (b. l. 78). Prie atsakymo pridėtos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos 2020 m. rugsėjo 29 d. – 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, patvirtinančios buitinės technikos, baldų ir elektroninių prietaisų įsigijimą (b. l. 79-82).

4.7. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. 2020 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. IBPS-V-3080839-20 nurodyta, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44625-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl L. J. priklausančio turto vagystės. J. B. 2020 m. spalio 31 d. kreipėsi pareiškimu į Šiaulių AVPK Raseinių r. PK pranešdama, kad jos sugyventinis S. G. pavogė jos dukterėčios L. J. pinigus - 260 eurų, ir mobiliojo ryšio telefoną. Prieš tai J. B. ir S. G. santykiai buvo puikūs, tačiau išvažiavęs dirbti į Kauną, S. G. nustojo su J. B. bendrauti, santykių nutraukimo priežasčių neaiškino. Rašydama pareiškimą ji buvo apimta pykčio ir nesuvokė savo veiksmų pasekmių, todėl nurodė, kad S. pinigus pavogė iš jos piniginės, o mobiliojo ryšio telefoną iš spintos. Tai buvo netiesa. S. G. nepavogė iš piniginės L. J. priklausančių pinigų, kaip ir iš spintos nepavogė telefono. Telefonas jam buvo duotas naudotis, o J. B. pareiškime nurodytų 260 eurų apskritai nebuvo jos namuose, šią pinigų sumą jis buvo skolingas už parduotą buitinę techniką. J. B., supykusi dėl to, kad sugyventinis ją paliko, iš keršto parašė melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 8-14).

Teismas konstatuoja:

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4.8. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.

4.9. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Duodamas melagingus parodymus kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

4.10. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kad melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

4.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2011, Nr. 2K-307-648/2016).

4.12. Nagrinėjamu atveju būtent tokios faktinės aplinkybės yra nustatytos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, J. B. 2020 m. spalio 31 d. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, melagingai pranešė apie tai, kad, neva, S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, po ko, pagal jos pareiškimą pradėjus ikiteisminį tyrimą ir apklausus ją kaip liudytoją, įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, ji davė melagingus parodymus, kad 2020 m. spalio 27 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), iš namų, jos sugyventinis S. G. pagrobė 260 eurų ir mobilųjį telefoną „Huawei P40 Lite“, priklausančius jos neįgaliai dukterėčiai L. J.. Nagrinėjamu atveju J. B. nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo, t. y. melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys, todėl J. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

4.13. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

4.14. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

4.15. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. BK 236 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

4.16. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.17. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką būdama nėščia, supykusi, kad nukentėjusysis ją, nėščią paliko, nukentėjusiajam negrąžinus pinigų ir telefono jos dukterėčiai, kurią jį globojo, augina du nepilnamečius vaikus, kaip pati nurodė, ir tai akivaizdžiai matyti, ji yra nėščia, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista (b. l. 98, 99), bausta administracine tvarka, baudų nemoka, baigiamojoje kalboje nurodė, kad neturi už ką sumokėti baudą (b. l. 100-106). Atsižvelgiant į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą ar viešuosius darbus nėra pagrindo, atsižvelgiant į kaltinamosios neštumą bei sunkią finansinę padėtį: nedirba, viena augina du nepilnamečius vaikus, turi administracinių baudų, kurių nemoka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji paskirtą baudą sumokės ar atliks viešuosius darbus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją sumažinus vienu trečdaliu (BPK 291 straipsnis, BK 641 straipsnis) ir, vadovaujantis 75 straipsnio 2, 4 dalimis, bausmės vykdymą atidėjus 1 metams, įpareigojant J. B. auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenybę apibudinantys faktai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

4.18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

4.19. Civilinis ieškovas S. G. pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur moralinę žalą iš kaltinamosios, argumentavo tuo, kad dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Dėl šios kardomosios priemonės jis patyrė itin didelių nepatogumų, jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir dėl parašyto pareiškimo jis prarado mažiausiai tris darbo pasiūlymus. Tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo paaiškinimais nustatyta, kad S. G. ikiteisminio tyrimo atlikimo metu dirbo Kauno mieste. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra, civilinis ieškovas byloje buvo pasyvus, į posėdį neatvyko, civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio neįrodinėjo, nepateikė teismui įrodymų apie jo prarastus tris darbo pasiūlymus, jo pasakymas, kad prarado „mažiausiai tris darbo pasiūlymus“ neapibrėžtas, deklaratyvus, keliantis abejonių dėl jo realumo. Kita vertus, nukentėjusiojo galimybes išvykti iš Lietuvos galėjo riboti kitos gyvenimiškos aplinkybės. Kaltinamoji nurodė, kad laukiasi nukentėjusiojo kūdikio. Be to, teismas nustatė, kad S. G. yra teistas 12 kartų, paskutinį kartą teistas 2020 m. spalio 30 d. (įpareigojant baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius, t. y. iki 2021 m. kovo 20 d.), kai kaltinamoji melagingai pranešė apie jo padarytą nusikalstamą veiką 2020 m. spalio 31 d., o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2021 m. vasario 1 d., t. y. po trijų mėnesių. Taip pat kaltinamoji nurodė, kad iki šiol S. G. nėra grąžinęs dukterėčiai jos daiktų, dėl kurių pasisavinimo jį apkaltino nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ir nukentėjusiojo gyvenimo būdui, S. G. teiginys, kad jis patyrė moralinę žalą dėl kaltinamosios veiklų, neįrodytas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta S. G. civilinį ieškinį.

VI. Kiti klausimai

4.20. Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti J. B. auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Civilinio ieškovo S. G. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.