Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-768-215/2014, iškeltoje pagal pareiškėjų (skolininkų) D. P. ir E. P. skundą dėl antstolės veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė E. M., išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2014-02-03 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta jokių išimčių ar kitokios vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos ir nedetalizuojama, kokioje vykdymo proceso stadijoje antstolis gali išsiieškoti vykdymo išlaidas iš skolininkų. Pažymėjo, kad teismas turėjo teisę kreditoriui išduoti du vykdomuosius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjai) D. P. ir E. P. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirajame skunde teigiama, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra teisės normų, įpareigojančių skolininkus mokėti būtinąsias vykdymo išlaidas tuo atveju, jei antstolė neparduoda įkeisto turto iš varžytynių. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, galiojusios iki 2012-07-01. Tvirtina, kad antstolės veiksmai paskirstant išieškotojui būtinąsias vykdymo išlaidas, nors įkeistas turtas nėra parduotas, pažeidžia CPK įtvirtintą reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir eilę. Apeliantų vertinimu, antstolė be pagrindo užvedė dvi atskiras vykdomąsias bylas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantų (pareiškėjų) D. P. ir E. P. atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantai skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl kelių vykdomųjų bylų užvedimo pagrįstumo.

Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, o be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.).

CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Pagal minėto straipsnio 1 dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

Nors CPK 647 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, tačiau išvardyti atvejai, kai teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tarp jų: jei sprendimas priimtas keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, ir patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė gavusi Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolininko D. P. įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, išieškant 325102,73 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotino prašymo gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-10-26 iki visiško skolos išieškojimo išieškotojui AB SEB bankas, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/12/0006. Taip pat antstolė gavo Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolininkės E. P. įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, išieškant 325102,73 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotino prašymo gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-10-26 iki visiško skolos išieškojimo išieškotojui AB SEB bankas, ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0009/12/00070.

Teismas, įvertindamas prieš tai minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esant priimtai teismo nutarčiai dviejų solidarių atsakovų atžvilgiu, Telšių rajono apylinkės teismas pagal 2011-11-03 nutartį galėjo išduoti du vykdomuosius dokumentus, o antstolė pagrįstai pradėjo dvi vykdomąsias bylas, kuriose vykdė išieškojimus iš dviejų skolininkų – apeliantų.

Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad jie neturi pareigos padengti būtinųjų vykdymo išlaidų, nes antstolė nepardavė įkeisto turto iš varžytynių.

Pažymėtina, kad apeliantų skunde nurodoma CK 4.174 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja vykdymo išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 610 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išlaidų apmokėjimą, 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Teismas pažymi, kad apeliantai skunde nekelia klausimo dėl vykdymo proceso metu patirtų būtinųjų išlaidų pagrįstumo ir dydžio, nekvestionuoja antstolės veiksmų teisėtumo. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad CPK nedetalizuoja, kada antstolė gali išsiieškoti iš skolininkų vykdymo išlaidas ir tam nėra būtinas visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Teismas pažymi, kad įkeisto turto pardavimui iš varžytynių turi įtakos šio turto patrauklumas ir nekilnojamosios rinkos tendencijos, o ne antstolės vykdomųjų dokumentų vykdymo veikla. Taigi aplinkybė, kad įkeistas turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, nepaneigia skolininkų pareigos padengti vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinas išlaidas.

Nors apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vykdymo išlaidos, atliekant atskirus vykdymo veiksmus, susijusius su parduodamo turto areštu, apžiūra, įkainojimu, varžytynių paskelbimu, nebuvo skaičiuojamos abiejose bylose, o buvo paskaičiuotos tik vienoje byloje ir šios išlaidos nesidubliuoja, minėtas teismo išvadas patvirtina ir 2013-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Bc-50763 (vykdomoji byla Nr. 0009/12/00069) bei 2014-01-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Bd-1214 (vykdomoji byla Nr. 0009/12/00070) (vykdomosios bylos Nr. 0009/12/00069, 126–127, 164 b. l.).

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Be to, jie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.