Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Etėja“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Departamento skyriaus vyriausiasis specialistas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. K. Nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, 105 straipsnio 1 dalyje ir 107 straipsnio 5 dalyje skirti ekonominę sankciją UAB „Etėja“ paskyrė galutinę baudą – 2200 eurų.

Paaiškino, kad pripažįsta, jog pažeidė Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, tačiau mano, kad buvo nepagrįstai nubausta už Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nevykdymą, kuriame numatyta, jog gamintojų ir importuotojų pareiga yra aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais. Nurodė, kad Reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-554 (toliau – ir Tvarkos aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 11 d.) 3 punkte yra numatyta, kad šiame apraše numatyta tvarka netaikoma gamintojams ir importuotojams, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantiems ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių atliekų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus rinkai Bendrovė tiekia tik apie 3 procentus nuo visų pagamintų ir Bendrovės supakuotų produkcijos gaminių, todėl ir pakuočių Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tenka labai mažai. Tvirtino, kad UAB „Etėja“ per 2022 metus iš viso įsigijo tik apie 0,5 tonos (apie 583,02 kg) pakavimo medžiagų ir didesnę pagamintos produkcijos dalį pardavusi ne Lietuvoje, negalėjo į Lietuvos Respublikos rinką patiekti pakuočių atliekų viršydama norminiame akte numatytą 0,5 tonos pakuočių atliekų. Akcentuoja, kad būtent todėl Bendrovė neturi pareigos šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, todėl už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje yra nubausta nepagrįstai.

Pareiškėjos įsitikinimu, Nutarimu Bendrovei pritaikyta galutinė ekonominė sankcija yra per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėja šį savo argumentą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimais, kuriuose pasisakyta, kad nuobaudos už teisės pažeidimus turi būti proporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui bei cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. eA-298- 556/2016, Nr. eA-2166-575/2016, Nr. eA-3525-575/2016. Pareiškėja prašo teismo atsižvelgti į tai, kad UAB „Etėja“ kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą; kad Bendrovė pripažino ir neginčijo fakto, kad ji neprisiregistravo GPAIS; kad pakuočių apskaitos netvarkė ir neteikė apskaitos ataskaitų GPAIS, nes klydo manydama, kad Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekdama mažiau kaip 0,5 tonos pakuočių atliekų neprivalo registruotis GPAIS. Pareiškėja nurodė, kad po ekonominės sankcijos paskyrimo ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti ir nedelsdama prisiregistravo GPAIS, sudarė sutartį dėl pakuočių apskaitos tvarkymo, pareiškėjos veika nebuvo sukelta neigiamų pasekmių. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Bendrovė šiuo metu patiria nuostolių, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ekonominio poveikio priemonės bus pasiektos, pareiškėjai paskiriant mažesnę 200 eurų ekonominę sankciją. Prašo švelninti paskirtą baudą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pareiškėjos skundo reikalavimą dėl paskirtos baudos sušvelninimo prašo spręsti laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų. Atsiliepime teismui nurodė, kad pareiškėja nubausta už tai, kad laiku neužsiregistravo GPAIS, nevykdė pareigos šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, netvarkė pakuočių apskaitos ir neteikė apskaitos ataskaitų GPAIS, už tai remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi ir 107 straipsnio 5 dalimi jai Nutarimu paskirta galutinė ekonominė sankcija – 2200 eurų bauda. Pažymėjo, jog priimant Nutarimą buvo visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos aplinkybės, įrodymai įvertinti remiantis visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tiksliai vadovaujantis pagal įstatymus. Pažymėjo, jog su pareiškėjos argumentu, kad ji nepagrįstai nubausta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta pareiga šviesti ir informuoti visuomenę apie pakuotes ir pakuočių atliekų tvarkymą, nesutinka, kadangi UAB „Etėja“ visiškai nevykdydama pakuočių apskaitos, neturi pagrindo teigti, kad per ataskaitinį laikotarpį sunaudojo ne daugiau kaip 0,5 tonos pakavimo medžiagų. Kaip pavyzdį nurodė, jog Bendrovė galėjo naudoti anksčiau įsigytas medžiagas ar pateikti ne visus pakavimo medžiagų įsigijimo dokumentus. Dėl pareiškėjos prašymo sušvelninti jai paskirtą ekonominę sankciją pažymėjo, kad teismas, įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise, gali skirti mažesnę sankciją nei nustatyta minimali bauda, tačiau turi būti atsižvelgta į Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje įvardintas aplinkybes, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1198/2023/J04 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. balandžio 5 d. atliko planinį UAB „Etėja“ veiklavietėje adresu Tinklų g. 11C, Panevėžyje, patikrinimą ir 2023 m. balandžio 14 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Etėja“ gamina korpusinius baldus iš medienos drožlių plokščių; medienos drožlių plokščių atraižos laikomos lauke konteineriuose ir bus atiduotos atliekų tvarkytojui; patikrinimo metu buvo drožlių plokščių atliekų; GPAIS sistemoje minėtos atliekos nėra apskaitytos; Bendrovės veikloje susidaro plastiko, popieriaus pakuočių atliekų, jos rūšiuojamos, atiduodamos atliekų tvarkytojams, tačiau GPAIS sistemoje nėra apskaitytos; pakuotos žaliavos baldų gamybai perkamos iš Lietuvos Respublikos rinkos.

Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė 2023 m. balandžio 21 d. UAB „Etėja“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J34-1198/2023, kuriame nurodyta, jog UAB „Etėja“ pagamintą produkciją (karkasinius baldus) transportavimui pakuoja į vyniojimo plėvelę, plastikinę pakuotę; pagaminta produkcija parduodama Lietuvos Respublikos rinkoje ir eksportuojama; Bendrovei privalomos Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnyje numatytos gamintojams ir importuotojams numatytos teisės ir pareigos. Be to, šiame protokole konstatuota, kad UAB „Etėja“ privalėjo: 1) registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos; 2) šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais; 3) tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas GPAIS. Bendrovė išvardintų pareigų nevykdė, taip pažeidė Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktų nuostatas.

Departamento skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1198/2023/J04 UAB „Etėja“ už nustatytą pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje skirta 1050 eurų baudą, už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje – 2200 eurų bauda ir už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje – 1050 eurų bauda. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, galutinė UAB „Etėja“ skirta ekonominė sankcija – 2200 eurų bauda.

Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnis numato gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja gamintojus ir importuotojus registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gamintojai ir importuotojai įpareigojami aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais – apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, pakuočių pakartotinio naudojimo, paruošimo pakartotinai naudoti ir kitas atliekų tvarkymo galimybes, šiukšlinimo prevenciją ir pan.; šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau– ir Registravimo taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2022 m. birželio 21 d.), 3 punkte nustatyta, kad gamintojai, importuotojai, pakuočių gamintojai, užsienio valstybės asmenys ir Lietuvos Respublikoje registruoti užsienio valstybės asmenų įgaliotieji atstovai, atsakingi už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje, sąvade registruojasi naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS). Registravimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad užsiregistruoti sąvade ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos privalo gamintojai, importuotojai, kurie iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), pripildytas pakuotes.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau– ir Pakuočių tvarkymo taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 7 d.) 23 punkte nustatyta, kad neatsižvelgiant į Lietuvos rinkai tiektą pakuočių kiekį, visi gamintojai ir importuotojai turi vykdyti visų gaminių pripildytų pakuočių apskaitą, visi pakuočių gamintojai – visų tuščių pakuočių apskaitą, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai – vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir jų atliekų apskaitą, užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriai – daugkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema, apskaitą. Pakuočių tvarkymo taisyklių 24 punktas nustato, kad pakuočių apskaita turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka ir vadovaujantis šių taisyklių 24.1 – 24.11 punktuose išvardintais principais. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita vykdoma ir apskaitos ataskaitos teikiamos naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS) (Pakuočių tvarkymo taisyklių 27 punktas). Pakuočių tvarkymo taisyklių 27.4 punktas numato, kad pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų suformuojama metinė pakuočių apskaitos ataskaita ir ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė gamindama karkasinius baldus ir tiekdama gaminiais užpildytas pakuotes į Lietuvos rinką, privalėjo užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS. Kadangi UAB „Etėja“ tiekė gaminiais užpildytas pakuotes į Lietuvos rinką neužsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS, pažeidė Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Bendrovė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, jog tiek individualiai, tiek kolektyviai vykdo jai nustatytą pareigą šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, pakuočių pakartotinio naudojimo, paruošimo pakartotinai naudoti ir kitas atliekų tvarkymo galimybes, šiukšlinimo prevenciją ir pan. Nevykdydama pareigos šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Pagal jau aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėja kaip gamintoja turėjo vykdyti visų gaminių pripildytų pakuočių apskaitą, todėl nevykdydama pakuočių apskaitos GPAIS, Bendrovė pažeidė Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad Bendrovė privalėjo registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas GPAIS. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad pareiškėja iki atlikto planinio patikrinimo nebuvo užsiregistravusi GPAIS ir netvarkė pakuočių apskaitos bei neteikė apskaitos ataskaitas GPAIS. Tai patvirtina ir 2023 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktas. Tačiau pareiškėja tvirtina, kad ji yra nepagrįstai patraukta atsakomybėn pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalį, dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir informuoti visuomenę apie pakuotes ir pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka, nevykdymo. Pareiškėja mano, kad tokia pareiga jai neprivaloma, kadangi per ataskaitinį laikotarpį sunaudojo ne daugiau kaip 0,5 tonos pakavimo medžiagų, o Tvarkos aprašo 3 punkte yra numatyta, kad šiame apraše numatyta tvarka netaikoma gamintojams ir importuotojams, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantiems ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių atliekų. Pareiškėja pateikė pakavimo medžiagų įsigijimo dokumentus, kad per ataskaitinį laikotarpį įsigijo apie 0,5 tonos plėvelės ir didesnę pagamintos produkcijos dalį pardavusi ne Lietuvos rinkoje, negalėjo į Lietuvos Respublikos rinką patiekti pakuočių atliekų viršydama norminiuose aktuose numatytą 0,5 tonos kiekį.

Teismas pažymi, kad Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad Tvarkos aprašas netaikomas gamintojams ir importuotojams, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) naudojantiems savoms reikmėms, ir gamintojams ir importuotojams, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantiems ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių atliekų bei tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais ne daugiau kaip 5 baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetus. Pagal Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punkte pateiktą pakuočių atliekų sąvoką – pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą laikomos atliekomis, išskyrus pakuočių gamybos atliekas, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atlieka – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Kadangi pareiškėja į Lietuvos rinką išleido ne pakuočių atliekas, o gaminiais pripildytas pakuotes, nes šios pakuotės taps atliekomis tik tuo atveju, kai įsigijęs gaminį ir jį išpakavęs, turėtojas pripažins, kad ši pakuotė jam nebereikalinga ir jis ja atsikratys ar sieks atsikratyti, todėl pareiškėja pagal šį teisinį reglamentavimą, nepatenka tarp gamintojų ir importuotojų išvardintų Tvarkos aprašo 3 punkte. Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašas taikomas elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) gamintojams ir importuotojams, individualiai vykdantiems Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme tokiems gamintojams ir importuotojams numatytas pareigas, elektros ir elektroninės įrangos ir nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios yra alyvos atliekų turėtojos, ir pakuočių gamintojams, gaminių pripildytų pakuočių gamintojams ir importuotojams, individualiai vykdantiems Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme tokiems gamintojams ir importuotojams numatytas pareigas. Kadangi, kaip aukščiau išdėstyta, pareiškėjai išlieka pareiga Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas gamintojų ir importuotojų pareigas vykdyti individualiai, todėl pagal Tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas, jai šis aprašas yra taikomas, o išleisdama į Lietuvos rinką gaminių pripildytų pakuočių nepriklausomai nuo jų kiekio, ji privalėjo vykdyti pareigą – aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais. Pareiškėjos argumentas, kad jai nepagrįstai vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalimi paskirta ekonominė sankcija už Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nevykdymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Atliekų tvarkymo įstatymo ar Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių platintojui nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, pakuočių gamintojui ir importuotojui – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakuočių apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Nutarimu Bendrovei už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje skirta 1050 eurų bauda, už Aplinkos apsaugos įstatymo 105 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 2200 eurų bauda ir už Aplinkos apsaugos įstatymo 107 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 1050 eurų bauda. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi UAB „Etėja“ skirta galutinė ekonominė sankcija – 2200 eurų bauda.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja įvykdė Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, 105 straipsnio 1 dalyje ir 107 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, todėl Nutarimo naikinti teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja operatyviai savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama pašalinti pažeidimus, numatytus Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte – prisiregistravo GPAIS ir sudarė sutartį dėl pakuočių apskaitos tvarkymo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Etėja“ padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs viešai žinomą faktą dėl ženkliai išaugusių energetikos kaštų, sunkinančių Bendrovės finansinę padėtį, tai, jog Bendrovė turi finansinį įsipareigojimą kreditoriui, turi mokestinę skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui valstybinio socialinio draudimo įmokų, tai, kad Bendrovė operatyviai ėmėsi priemonių pašalinti Nutarime įvardintus pažeidimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę galutinę baudą, nei Nutarimu paskirta galutinė bauda 2200 eurų. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra praėjęs nedidelis laiko tarpas po Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios padėties bei 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų susidariusios verslui nepalankios padėties, sąlygojusios įmonių finansinius nuostolius. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei Nutarimu paskirta galutinė sankcija.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „Etėja“ skiriama 700 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1198/2023/J04 uždarajai akcinei bendrovei „Etėja“ paskirtą 2200 eurų baudą į 700 eurų (septynių šimtų eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.