Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. B. J., atsakovei V. K., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. J. ieškinį atsakovei V. K. ir trečiajam asmeniui V. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu. Iš trečiojo asmens negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Byla nagrinėtina iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, ieškovas A. B. J. ir atsakovė V. K. bei tretysis asmuo V. B. 2012-01-19 pasirašė Paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad paskolos gavėjai V. K. ir V. B. pasiskolino iš A. B. J. 10000 Lt, įsipareigodami šią sumą grąžinti iki 2012-04-19. Laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjai įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat minėtoje sutartyje nurodo, kad palūkanos nenustatomos, sutartis susiejama su paskolos sutartimi, sudaryta 2011-12-16 notarine tvarka, įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Taip pat 2012-11-09 ieškovas ir atsakovė pasirašė Paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 2500 Lt paskolą, kurią ši įsipareigojo grąžinti iki 2012-12-09. Laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat minėtoje sutartyje nurodo, kad palūkanos nenustatomos (b.l. 5).

Atsakovė V. K. nurodo abi sutartis rašiusi savo ranka, pirmos sutarties atveju diktuojant sutarties turinį ieškovui, o antrosios – J., kuris tarpininkavo tarp jos ir ieškovo. Antrosios sutarties atveju pinigų negavusi, maniusi, kad jie reikalingi jos buto pardavimo dokumentams tvarkyti.

Atsakovė nurodo, kad pagal sutartis ji turėtų atsakyti kartu su trečiuoju asmeniui V. B., kuris nurodytas pirmojoje sutartyje, o ieškovas teigia, kad skolino pinigus tik atsakovei ir tik ji viena turi pareigą vykdyti prievolę jam.

Atsakovė patvirtino, kad pasirašius pirmąją sutartį, ji kartu su trečiuoju asmeniu V. B. gavo 10000 Lt. Tai, kaip jie juos vėliau panaudojo (jų teigimu, 4000 Lt jie atidavė J. už darbą, kad suvedė su ieškovu, 1000 Lt paliko ieškovui, kaip 2 mėnesių skolos įmoką), yra šalių susitarimo dalykas, kurio jos neginčija, bei nepaneigia fakto, kad sutarties sudarymo metu ieškovas suteikė 10000 Lt paskolą, duodamas šią sumą grynaisiais pinigais. Nors ieškovė teigia, kad antrosios paskolos sudarymo metu susitartų 2500 Lt negavo, tačiau šių aplinkybių neįrodo, priešingai sutartyje savo parašu patvirtino pasiskolinusi pinigus. Nors jie ir nebūtų jai perduoti, tačiau akivaizdu, kad atsakovė su jos nurodomu J. tarėsi dėl šių pinigų panaudojimo jos valia. Taip pat akivaizdu, kad ji supratusi, jog skolinasi pinigus nustatytomis sąlygomis ir turėjo suvokti, kad turės prievolę vykdyti sutartį – grąžinti pasiskolintus pinigus.

Paskolos sutartis yra ir vienašalė sutartis, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo).

Nagrinėjamu atveju iš paskolos sutarčių turinio akivaizdu, kad paskolos sutartys tarp šalių buvo sudarytos, jos atitiko sutarties šalių valią, pinigai buvo perduoti 2012-01-19 sutarties atveju atsakovei ir trečiajam asmeniui, o 2012-11-09 – atsakovei. Tarp šalių atsirado paskolos sutarties santykiai ir jos šalys įgijo teises ir pareigas. Paskolos sutarčių atsakovė neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 str. 1 d., 6.38 str. numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.).

Atsakovė nurodo, kad prievolę pagal sutartis ji turi vykdyti kartu su trečiuoju asmeniu V. B.. Nors būtų galima preziumuoti, kad prievolė pagal 2012-01-19 Paskolos sutartį yra solidari su trečiuoju asmeniu V. B., tačiau ieškovas atsakove nurodė tik V. K.. Tokią jo teisę numato CK 6.6 str. 4 d., reglamentuojanti, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Pažymėtina, kad CK 6.9 str. nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Kadangi nustatyta, kad atsakovė V. K. 2012-01-19 Paskolos sutartimi pasiskolino iš ieškovo 10000 Lt iki 2012-04-19, o 2012-11-09 Paskolos sutartimi 2500 Lt iki 2012-12-09, šių pinigų ieškovui negrąžino, tai pripažino pati, todėl ieškinio reikalavimas dėl 12500 Lt skolos priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 12500 Lt skola ieškovui (CK 6.873 str.).

Taip pat ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 4500 Lt delspinigių (nors ieškinyje jas įvardija palūkanomis), skaičiuojamų nuo 12500 Lt 0,2 proc. už 180 dienų.

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-7-378/2005, 2005-09-19 nutartis Nr. 3K-3-400/2005, 2003-11-05 nutartis Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku neatgautus pinigus. Paskolos sutartyse šalys numatė 0,2 proc. netesybų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli. Teismas turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdamas aiškiai per didelių delspinigių. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis Nr. 3K-3-85/2007, 2007-11-19 nutartis Nr. 3K-3-503/2007). Paskolos sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,2 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05, 2005-06-06, 2005-09-12 nutartys Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies – delspinigiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., sumažintini iki 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną, kaip atitinkantys minimalius įstatyminius nuostolius, t.y. nuo 3600 Lt iki 900 Lt pagal 2012-01-19 Paskolos sutartį, ir nuo 2500 Lt iki 225 Lt pagal 2012-11-09 Paskolos sutartį, t.y. iš viso priteistina ieškovui iš atsakovės 1125 Lt delspinigių už 180 dienų, ieškovo reikalavimu (CK 6.71 str., 6.73 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytą aiškinimą, atitinkamai iš dalies tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl 0,2 proc. palūkanų nuo 12500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iš atsakovės priteistina ieškovui 0,05 proc. delspinigių nuo 12500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-05-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2013-12-16 (už 228 dienas), t.y. iš viso 1425 Lt.

Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai: iš atsakovės priteistina 334,82 Lt žyminio mokesčio ieškovui. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, nes ji 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 28). Iš ieškovo A. B. J. priteistina 12,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

- 1425 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2013-05-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2013-12-16,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 15050 Lt nuo 2013-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 334,82 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.