Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui T. N., tretiesiems asmenims R. N., B. N., V. Z., J. B., išvadą duodančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. A. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-59-755/2012, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai patenkinti. Nurodo, jog jos nepilnametis vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas. Teismas 2012 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą skubotai, neišnaudojęs visų galimų priemonių tiesai nustatyti, nors galėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl teismas galėjo bent jau tikėtinai nustatyti atsakovo tėvystę. Apie jos ir atsakovo T. N. santykius prieš gimstant J. J. galėtų patvirtinti liudytoja E. L. ir kiti asmenys. Su atsakovu niekada negyveno kartu, bendro ūkio nevedė, nes tuo metu buvo paieškomas Interpolo. Į teismą galima kviesti ir liudytojais apklausti, bei jų nuomonę dėl sutikimo pateikti kraujo pavyzdžius genetinei ekspertizei pateikti, ne tik atsakovo tėvą, bet ir brolį E. N. bei seserį J. N..Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai V. A. terminą dėl prašymo proceso atnaujinimui pateikti. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-59-755/2012 dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui T. N., byloje išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė B. N., R. N., V. Z. ir J. N..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė yra J. J. Š. motina, vaiko tėvas gimimo liudijime nenurodytas.Atsakovas teisminiame procese nedalyvauja, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdį jam paskelbta viešo paskelbimo būdu. Turimomis žiniomis atsakovas gali būti išvykęs į užsienį, kur jo tiksli gyvenamoji vieta nežinoma. Teismas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovo (taip pat ir trečiųjų asmenų) faktinei buvimo vietai nustatyti. Paieškos metu nustatyti atsakovo T. N. gyvenamosios vietos Lietuvoje nepavyko, policijos duomenimis 2015 metais atsakovas yra nurodęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau išsiuntus jam šaukimą atvykti į Policijos komisariatą, T. N. neatvyko. Atsakovo T. N. paieškos procedūrai nedavus rezultatų, teismo 2017-08-18 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir atsakovui T. N. procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie posėdžio data pranešta viešo paskelbimo būdu. Neatmetant galimybės įteikti atsakovui T. N. procesinius dokumentus užsienio valstybėje, jam buvo papildomai išsiųsti procesiniai dokumentai vieninteliu teismui žinomu galimai atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad teismas ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau faktinė jo gyvenamoji vieta nei Lietuvoje, nei užsienyje nežinoma, todėl dėl objektyvių priežasčių DNR ekspertizės atlikimas yra neįmanomas. Teismas nurodė, jog jam taip pat nepavyko nustatyti ir faktinės trečiųjų asmenų (atsakovo tėvų ir brolio bei sesers) gyvenamosios vietos, nes dalis jų išvykę į užsienį, kiti vengia atvykti į teismo posėdį, jų tiksli gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl nėra galimybės atlikti giminystės ekspertizės ir šių asmenų pagalba. Be to, atsakovo tėvas R. N. ankstesnio bylos nagrinėjimo metu atsisakė atlikti giminystės ekspertizę ir tai, skirtingai nuo manomo tėvo atsisakymo atlikti ekspertizę, negali būti laikoma tėvystės įrodymu.Pažymėjo, jog teismas aktyviai rinko įrodymus patvirtinančius arba paneigiančius atsakovo tėvystę, ieškovei ne kartą buvo nurodyta pateikti teismui papildomus įrodymus arba nurodyti jų buvimo vietą, kad teismas galėtų juos išreikalauti savo iniciatyva. Teismas, siekdamas pakartotinai išklausyti nepilnamečio J. J. Š. nuomonę dėl ieškinio reikalavimų, 2017-09-18 nutartimi pavedė tai atlikti Panevėžio miesto VTAS, tačiau to padaryti VTAS nepavyko, o teismo posėdžio metu ieškovė kategoriškai nurodė nepageidaujanti, kad vaikas būtų apklausiamas ir būtų kviečiamas į teismo posėdį. Ieškovė nurodė liudytojų pavardes ir paprašė atidėti teismo posėdį 3 savaitėms, o teismas ją įpareigojo iki 2017-10-11 pateikti teismui liudytojų adresus, kad galėtų siųsti jiems šaukimus ir išaiškino, kad daugiau teismo posėdžiai nebus atidedami ir prašymai nebus sprendžiami. Ieškovė teismo nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė, liudytojų adresų nenurodė, todėl teismas neturėjo galimybės juos iškviesti į teismo posėdį. Teismo 2017-10-23 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol ieškovė V. A. bus priverstinai gydoma. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2017-11-27 nutartimi ir ieškovei buvo nurodyta iki 2017-12-10 pateikti teismui visus jos turimus įrodymus, savo iniciatyva kviesti liudytojus, jai išaiškino, kad vėliau pateikti įrodymai nebus priimti. Atsakovė teismo nurodymo neįvykdė, o 2017-12-08 pateikė prašymą atidėti teismo procesą. Ieškovė 2017-12-20 teismo posėdyje vėl prašė iškviesti liudytojus, tačiau teismas jos prašymą kviesti liudytojus šaukimais atmetė, nurodydamas, kad iki 2017-12-21 teismo posėdžio šaukimai liudytojams nebus įteikti ir tai neišvengiamai užvilkins bylos nagrinėjimą, kurioje paskelbta pertrauka iki 2017-12-21 10.00 val. Įvertinus tai, kad byloje dėl ieškovės atstovo užimtumo buvo paskelbta pertrauka iki 2017-12-21, ieškovė buvo informuota, kad jei ji pageidauja, kad šie liudytojai būtų išklausyti šiame posėdyje, privalo jų dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti pati, nes išsiųsti šaukimai nebus liudytojams laiku įteikti ir liudytojai nespės atvykti į teismo posėdį, todėl tai neišvengiamai užvilkins teismo procesą. Ieškovei buvo asmeniškai įteikti teismo šaukimai liudytojams ir ieškovei nurodyta imtis iniciatyvos šaukimus įteikti pačiai. Ieškovė 2017-12-20 pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti bent iki 2017-12-27, motyvuodama liudytojų apklausos būtinybe. Esant tokiai situacijai, teismas manė, kad nors jis yra aktyvus šios kategorijos bylose ir turi teisę rinkti įrodymus, tačiau visiškai perkelti įrodinėjimo pareigą teismui taip pat negalima. Be to, esant akivaizdžiam ieškovės piktnaudžiavimui savo teisėmis, begaliniams nepagrįstiems prašymams, aiškiam proceso vilkinimui ir pasityčiojimui iš teismo proceso, ieškovės prašymai dėl bylos atidėjimo nebegali būti tenkinami, o tokias savo veiksmų pasekmes ieškovė turėtų prisiimti sau. Pažymėjo, kad ieškovę šiame procese atstovavo advokatas, t. y. profesionalus teisininkas, kuris galėjo ir privalėjo padėti ieškovei įgyvendinti savo teises viso proceso metu, todėl teigti, kad ieškovė negalėjo pilnai pasinaudoti savo teisėmis ar negalėjo jų įgyvendinti nėra jokio pagrindo.Teismui nebuvo pateikti įrodymai ieškininiame pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Tokių įrodymų nepavyko surinkti ir teismo iniciatyva. Ieškovei žodinio bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, kokie yra leistini įrodymai civiliniame procese, ieškovės buvo konkrečiai klausiama apie liudytojų pavardes, taip pat ar ji neturi atsakovo laiškų, sveikinimo atvirukų ar kitų rašytinių įrodymų, tačiau į teismo klausimus ieškovė paaiškino, kad nuo vaiko gimimo praėjo daug laiko ir apie kažkokius liudytojus, išsaugotus laiškus ar atvirutes negali būti net kalbos.Nurodė, jog neįmanoma priimti teismo sprendimo remiantis vien vaiko motinos paaiškinimais, nes tai nebūtų pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė teikti paaiškinimus. O 2012-03-16 teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr.2-59-755/2012 b. l. 71-72) ieškovė gan abstrakčiai nurodė savo susipažinimo su atsakovu T. N. aplinkybes, paaiškino, kad susipažino pusantrų-du metus iki vaiko gimimo, iš pradžių žinojo tik galimo vaiko tėvo vardą, kartu negyveno, intensyviai pradėjo bendrauti nuo sausio mėnesio, o kai pasijuto nėščia, atsakovas buvo išvykęs. Iš ieškovės paaiškinimų neaišku ar atsakovas T. N. išvis buvo informuotas apie vaiko gimimą. Todėl esant tokiems ieškovės paaiškinimams, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, besąlygiškai priimti juos ir laikyti ieškinį bent tikėtinai įrodytu nėra galimybės. Neįrodžius, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus J. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, jog teismas šioje byloje turėjo būti aktyvus, privalėjo nustatyti ir įvertinti teisiškai reikšmingus faktus. Teismas privalėjo vadovautis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ginti vaiko interesus. Mano, jog nustatant tėvystę, teismas turėjo išklausyti ieškovę ir jos nurodytus liudytojus J. A., I. K., A. S. R. M., R. A. apie trumpą, bet bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, atsakovo elgesį ir jo tėvystės pripažinimą. Teismas teigė, kad ieškovei buvo asmeniškai įteikti teismo šaukimai liudytojams, ir ieškovė privalėjo užtikrinti šių liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė privalėjo užtikrinti šių liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat nesutinka, kad neva išsiųsti teismo šaukimai nebus liudytojams laiku įteikti ir liudytojai nespės atvykti į teismo posėdį, todėl tai neišvengiamai užvilkins teismo procesą. Apeliantės iniciatyva iškviesti liudytojus į teismo posėdį nepavyko, nes nurodyti liudytojai dirba, todėl šie liudytojai turėjo būti šaukiami teismo šaukimais ir teismo iniciatyva, nes teismas turi būti aktyvus šios kategorijos bylose ir turi teisę rinkti įrodymus, ir tik išimtinais atvejais gali būti nurodyta ieškovei imtis iniciatyvos šaukimus įteikti pačiai.Faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti, pirmos instancijos teismas privalėjo remtis ir kitais įrodymų šaltiniais, tai yra atsakovo pusėje trečiųjų asmenų paaiškinimais, privalėjo įvertinti atsakovo elgesį ir vengimą atvykti į teismo posėdį. Pažymėjo, kad atsakovas T. N. į teismo posėdžius neatvyksta, nors teismas konstatavo, kad jo paskelbta paieška nedavė rezultatų, tačiau nėra byloje duomenų, ar ši paieška buvo tinkamai ir veiksmingai atlikta, ar visos leistinos priemonės paieškai atlikti buvo išnaudotos, ar buvo kreiptasi į Airijos valstybines ir teisėtvarkos įstaigas, tikslu nustatyti atsakovo darbo ir gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-59-755/2012(N), atsakovas T. N. taip pat nedalyvavo, o jo tėvas nesutiko duoti kraujo mėginio sūnaus galimai tėvystei nustatyti.Mano, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą skyrė dėmesį greitam bylos išnagrinėjimui, todėl padarė procesinės teisės normų pažeidimus, liko neatskleista bylos esmė, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ieškovė V. A. yra nepilnamečio J. J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas (civ. byla Nr. 2-59-755/2012, b. l. 4). Ieškovė teigia, kad vaiko tėvu yra atsakovas T. N., todėl prašo pripažinti T. N. sūnaus J. J. tėvu ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui vaikui.Apeliantės nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas nebuvo maksimaliai aktyvus, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų faktų, neapklausė jos nurodytų liudytojų, skyrė dėmesį greitam bylos išnagrinėjimui, padarė procesinių teisės normų pažeidimų.Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei byloje pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui iš esmės ištyrė svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas bei motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis dėl ginčo esmės, kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Be to, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o būtent: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.Pažymėtina, kad esant ginčui dėl tėvystės nustatymo, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (CPK 388 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas T. N. teismo posėdyje nedalyvavo, jo buvimo vieta nenustatyta. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nebuvo maksimaliai aktyvus, kad atsakovo paieška atlikta formaliai, kad teismas neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Nežiūrint į tai, kad nagrinėjant šeimos bylas teismo vaidmuo, dėl bylose esančio viešojo intereso, yra aktyvus, teismas negali atlikti visų veiksmų už ieškovę, kuri nėra atleidžiama nuo pareigos įrodyti reikalavimų pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi paskelbė atsakovo T. N. paiešką. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2017 m. gegužės 19 d. teismą informavo apie paieškos rezultatus, nurodė T. N. adresą Airijoje, išsiuntė jam šaukimą – pranešimą, nurodant atvykti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrių. Teismas taip pat nurodytu adresu siuntė atsakovui procesinius dokumentus, tačiau jie nebuvo įteikti. Taigi, nesuradus atsakovo, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (1 t., b. l. 72, 84, 88, 96-97).Apeliacinio teismo posėdyje buvo apklausti ieškovės nurodyti liudytojai: ieškovės sesuo J. A., giminaitė I. K., draugė E. L.. Apeliantė nurodė, kad šie liudytojai gali paliudyti apie trumpą bet bendrą jos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą. Apklaustos liudytojos J. A. ir I. K. paaiškino, kad apie galimą T. N. tėvystę joms yra žinoma tik iš pačios ieškovės žodžių. Liudytoja E. L. patvirtino, kad kartu su ieškove šokiuose susipažino su dviem vaikinais, vienas iš jų – T. N., kuris, palydėjęs iki namų, liko pas ieškovę. Vėliau ieškovė pasakė, kad jis yra jos gimusio vaiko tėvas. Tiek liudytojų, tiek pačios ieškovės paaiškinimai apie spėjamą vaiko tėvą yra gan prieštaringi. Ieškovė V. Š. (A.) Panevėžio miesto apylinkės teismui 2011 m. kovo 31 d. pateikė analogišką ieškinį, kuriame nurodė, kad:“<...> su T. N. susipažino 2000 m. rudenį, bendravo ir 2001 m. pavasarį santykiai tapo artimi. Su T. N. buvo pažįstami ir bendravo apie metus iki sūnaus gimimo, bet kartu negyveno.“ Nagrinėjamojoje byloje ieškovė apeliaciniam teismui nurodė, kad su atsakovu T. N. buvo pažįstama 2-3 mėnesius, po vienos nakties intymių santykių sužinojo, kad laukiasi, pradėjo ieškoti atsakovo, tačiau nerado. Po tų 2-3 mėnesių pažinties ir po vaiko gimimo su T. N. daugiau nebendravo“. Ieškovės sesuo, liudytoja J. A. paaiškino, kad T. N. buvo prieš 17 metų atėjęs į sesers butą su draugais „pašvęsti“, ji tuo metų prižiūrėjo sesers vaikus tame pačiame bute. Kadangi kompanija girtavo ir triukšmavo, išbarė juos ir išvarė. Po to sesuo pasakė, kad ji išvarė negimusio vaiko tėvą. Vėliau T. N. kelis kartus matė vaikštantį su draugais aplink sesers namus Statybininkų gatvėje. Liudytoja iš sesers žino, kad T. N. pas ją lankydavosi. Kadangi ieškovės ir liudytojų paaiškinimai nenuoseklus ir gan prieštaringi, jie vertintini kritiškai ir kolegija negali jais remtis nustatant spėjamą atsakovo tėvystę J. J. Š. atžvilgiu.Kaip minėta, tėvystės nustatymo bylose be mokslinių įrodymų įstatymai numato ir kitas Civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo priemones, kurios gali patvirtinti tėvystę. Nagrinėjamu atveju atsakovo T. N. surasti nepavyko, nors teismas ėmėsi visų priemonių nustatyti jo gyvenamąją ir darbo vietas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai siekė nustatyti kitas aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas T. N. yra J. J. Š. tėvas, tačiau byloje nėra pateikta ir nebuvo įrodytas nė vienas iš aukščiau nurodytų įrodinėtinų faktų, patvirtinančių spėjamą atsakovo tėvystę.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.