- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2278-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03340-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. Z.
- Atsakovas
- K. Z.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. Z., atstovaujamo advokato R. Č., atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui K. Z. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. Z. pareiškė ieškinį atsakovui K. Z. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą jai po 150 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovės G. Z. prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nedarbingai sutuoktinei G. Z. po 120 Eur kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 67-68)
Motyvuose nurodė, kad pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p., kol bus išnagrinėta byla teismas nutartimi gali įpareigoti sutuoktinį mokėti laikiną išlaikymą vaikui ir sutuoktiniui. Pagal CK 3.72 str. 5 d., teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis – 538 Eur. Kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Ieškovė gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kuri yra 196 Eur per mėnesį. Kitų pajamų SODROS duomenimis ieškovė taip pat daugiau neturi. Teismas laikė, kad šios sumos nepakanka neįgaliai ieškovei patenkinti bent minimalius poreikius. Teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir šalių interesų pusiausvyros principu, prašymą tenkino dalinai ir laikinai priteisė materialinį išlaikymą iš atsakovo ieškovei kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo po 120 Eur. Teismo nuomone, bendra ieškovės gaunamų pajamų suma sudarys 316 Eur, kas atitinka suformuotą teismų praktiką, kad vienam asmeniui būtina minimali mėnesio alga.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 117-120).
Motyvuose nurodė, kad G. Z. jau ilgus metus serga išsėtine skleroze ir jai reikalinga nuolatinė slauga, tačiau nutylima, kad ji šiuo metu yra tokios psichinės būklės, kad negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, dėl to negali ir nepasirašo jokių dokumentų, už ją pasirašo kitas asmuo. Parašų neatitikimas matomas vizualiai, todėl turi būti pašalintos visos abejonės dėl G. Z. valios, visų pirma, išgirstant ją teisme tiesiogiai. Visus ieškovės finansinius reikalus tvarko R. R.. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės dėl G. Z. pajamų, nurodomų skundžiamoje nutartyje, ir tuo pačiu būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be teismo nurodytų pajamų, gaunamų iš SODROS (196 Eur per mėnesį), G. Z. taip pat kas mėnesį gauna 262,50 Eur (900 Lt) pašalpą iš (duomenys neskelbtini) administracijos. Taigi, mėnesinės pajamos viso sudaro mažiausiai 458,50 Eur. Tokių pajamų pilnai pakanka asmeniui, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, išlaikyti, tuo labiau, kad kiti artimieji, įskaitant ir atsakovą, prisideda prie slaugos. G. Z. faktinę slaugą daugiau atlieka jos motina O. M., tačiau tai nereiškia kokio nors atsakovo aplaidumo. Jei kas nors iš G. Z. artimųjų, įskaitant ir jos motiną O. M., nebenorėtų rūpintis ja, tai atsakovas pasirengęs tas pareigas perimti, tačiau toks atsisakymas rūpintis nėra pagrindas nei santuokai nutraukti, nei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Niekas niekada K. Z. nėra pareiškęs, kad jis neapmoka kokių nors sąskaitų, ar G. Z. gaunamos pajamos, išleistos kokiems nors konkretiems tikslams, susijusiems su jos poreikiais. Jei tikrai būtų išleidžiama tiek per mėnesį, turėtų būti pateikti atitinkami išlaidų dokumentai bent jau kokiam nors paskutiniam laikotarpiui. Atsakovas gyvena šeimos būste ir jam nėra žinoma, kad būtų kviečiama slaugė, jai mokama. Atsakovas rūpinasi būsto adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, išlaikymu, dengia asmeninę G. Z. skolą AB SEB bankui pagal 2005-03-09 kredito sutartį, ką patvirtina mokėjimai iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. G. Z. pilnai išlaikoma ir nėra jokio pagrindo dėl to taikyti kokias nors priverstines priemones. Teismas, priimdamas 2015-07-28 nutartį dėl laikinojo materialiojo išlaikymo priteisimo neturėjo visos reikšmingos informacijos, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos kaip perteklinės ir nereikalingos, sudarančios sąlygas kitiems asmenims pelnytis šalių (sutuoktinių) sukaupto turto sąskaita. Pritaikytos priemonės bus naudojamos išimtinai prieš atsakovą kaip spaudimo priemonė. dėl laikinųjų apsaugos priemonių - laikinojo materialiojo išlaikymo vykdymo faktas ankstesnėje byloje – tokiu būdu atsakovas šalia ieškovės išlaikymo, kurį ir taip teikia, turi dar papildomų vykdymo išlaidų. G. Z. tinkamai slaugoma, nėra jokių finansinių sunkumų Z. šeimoje ar G. Z. nepritekliaus, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti svarstomas bylos nagrinėjimo metu, jei bylos nagrinėjimo metu iš tikrųjų paaiškėti, kad tai būtina jos slaugai užtikrinti.
Atsiliepimas
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į atsakovo K. Z. atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė (b. l. 121-123).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 straipsnio ar kitame įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba tada, kai ji gali padėti išvengti neigiamų padarinių kuriai nors proceso šaliai. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje (CPK 145 str. 1 d. 13 p. ir 3 d.). Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį suponuoja būtinybė apsaugoti turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius vaiko(-ų) arba vieno sutuoktinio interesus, jeigu kurios nors aplinkybės leidžia padaryti tikėtiną išvadą, jog tokie interesai gali būti pažeisti.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą antrajam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalis teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) bei šio straipsnio 5 dalis, kuri įpareigoja teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Įstatyme įtvirtinta ir prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas tuomet, jeigu jis augina bendrą šalių nepilnametį vaiką arba yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). Vadinasi, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį ir siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti, teisiškai reikšmingos tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius, vaiko auginimas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, taip pat vadovaujasi teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo ir proporcingumo principai įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Todėl laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti parenkamos (taikomos) taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui laikinas išlaikymas iš kito sutuoktinio gali būti priteisiamas tik jo minimaliems, o ne visiems poreikiams patenkinti, ir tik tada, jeigu lieka užtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Taigi laikinam išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas (nedarbingas ar nedirbantis sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti), tiek ir galimybė išlaikymą teikti (antrajam sutuoktiniui lieka pakankamai lėšų savo poreikių patenkinimui). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, CK 3.72 str. 2 d. nustatyta išlaikymo reikalingumo prezumpcija paneigiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai laikiną išlaikymą po 150 Eur periodinėmis išmokomis, grindė tuo, kad yra nedarbinga dėl sveikatos būklės, jei reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis, gaunamų pajamų nepakanka net vaistams įsigyti, dėl to mama ir brolis ją turi remti finansiškai. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei laikiną išlaikymą, sprendė, kad ieškovė gauna 196 Eur per mėnesį, atsakovo darbo užmokestis sudaro 538 Eur, laikė, kad tokių pajamų neįgaliai ieškovei patenkinti bent minimaliems poreikiams nepakanka.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė yra 100 procentų nedarbinga ir jai reikalinga priežiūra, tačiau pats savaime nedarbingumo faktas nereiškia, kad turi būti priteisiamas išlaikymas iš atsakovo K. Z., nevertinant kitų aplinkybių viseto, t. y. tiek išlaikymo reikalingumo (nedarbingas ar nedirbantis sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti), tiek ir galimybės išlaikymą teikti (antrajam sutuoktiniui lieka pakankamai lėšų savo poreikių patenkinimui). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovės gaunamos pajamos yra tik 196 Eur, o atsakovo 538 Eur dydžio. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą apie ieškovės gaunamas nedarbo pensiją ir atsakovo darbo užmokesčio dydį šalių gaunamas pajamas darė remdamasis SODROS duomenis, tačiau ieškovės G. Z. SEB banko sąskaitos 2014 m. gruodžio mėnesio ataskaita patvirtina, kad ieškovė gauna ne tik 196 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją, bet ir 262,50 Eur (900 Lt) dydžio šalpos išmoką iš (duomenys neskelbtini) administracijos, kas leidžia daryti išvadą, kad iš viso ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos faktiškai sudaro beveik 460 Eur dydžio sumą. Be to, negalima sutikti, kad atsakovo darbinės pajamos sudaro 538 Eur, kadangi SODROS duomenyse nurodyta suma yra neatskaičius mokesčių, t. y. atskaičius mokesčius, atsakovo faktiškai gaunama darbo užmokesčio suma sudarytų šiek tiek daugiau nei 400 Eur. Iš bylos duomenų suprastina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise (įgyta dovanojimo sutarties pagrindu) priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė prašo po ½ padalinti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė ir įkeistą SEB bankui; žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Nurodytas faktinis byloje esančių duomenų bei ieškovės ir atsakovo darbo užmokesčio dydžių santykio vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis geresnė nei atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nedarbinga, ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamos minimaliems jos poreikiams patenkinti. Priešingai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturint visų duomenų apie šalių turtinę padėtį, ir iš atsakovo priteisus po 120 Eur laikiną išlaikymą ieškovei, susidarytų situacija, kad atsakovo gaunamų pajamų nepakaktų net minimaliems jo poreikiams patenkinti, kas iš esmės pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus bei neatitiktų šalių lygybės, proporcingumo principų esmės.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas gera valia prisideda prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, išlaikymo ir moka einamuosius komunalinius mokesčius (b. l. 76-83, 86-97), taip pat kas mėnesį dengia SEB bankui kreditą, pervesdamas atitinkamas sumas į ieškovės G. Z. sąskaitą (b. l. 84-85), kas iš esmės leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu, mažindamas ieškovės finansinę naštą, atsakovas gerina ieškovės turtinę padėtį.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad teismas, vertindamas įstatyminę prezumpciją – sutuoktiniui išlaikymas reikalingas, nes yra nedarbingas dėl ligos – iš esmės neįvertino išlaikymo reikalingumo bei galimybės išlaikymą teikti sąlygų viseto. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikino išlaikymo sutuoktiniui priteisimo išspręstinas iš esmės – ieškovės G. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės G. Z. prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo K. Z. atmesti.