Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, išsituokusio, nedirbančio, įregistravusio ūkininko ūkį, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius 2014 m. lapkričio 25 d. gavo informaciją iš Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus apie tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-01232-14 dėl įtarimo, jog V. M. 2014 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini)padarė J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta, kad J. S. ir K. B. pas V. M. galimai nelegaliai dirbo pagalbinius darbus ūkyje. Tuo pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau-VDI) pareigūnai 2015 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) kaime atliko papildomą patikrinimą ir apklausė K. B. bei J. S.. K. B. nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio 18 d. jis dirbo pas V. M. jo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvairius ūkio darbus – rinko akmenis, tvėrė tvorą, dirbo kitus pagalbinius darbus, šiuo laikotarpiu dirbo kartu su J. S., iki šis buvo V. M. sumuštas. Iš V. M. gaudavo po 20-30 litų per dieną, kartais už darbą buvo atlyginama cigaretėmis, maistu ir alkoholiu. Apklaustas J. S. patvirtino, kad jis nelegaliai apie du metus dirbo pagalbiniu darbininku pas ūkininką V. M. (duomenys neskelbtini), dirbti pradėjo 2012 m. pavasarį ir dirbo iki 2014 m. spalio 18 d. V. M. samdydavo jį įvairiems pagalbiniams darbams, kurie buvo dirbami pavasarį, vasarą ir rudenį – kapodavo malkas, rinkdavo akmenis, šienaudavo, 2014 m. rugsėjo mėnesį dirbo prie tvoros tvėrimo darbų; už darbo dieną V. M. jam mokėdavo po 20 litų, taip pat nupirkdavo maisto, cigarečių, alaus; dirbdavo su K. B.. 2014 m. spalio 18 d. V. M. jį sumušė už tai, kad neatėjo sutartą dieną į darbą prie tvoros tvėrimo, po šio įvykio J. S. pas V. M. daugiau nedirbo. Visą laikotarpį J. S. ir K. B. pas V. M. dirbo nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu nustatyta, kad V. M., būdamas darbdaviu, (duomenys neskelbtini) leido nelegaliai dirbti jo naudai pagalbinio darbininko darbą nuo 2012 m. pavasario iki 2014 m. spalio 18 d. J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio 18 d. K. B., gyv. (duomenys neskelbtini),, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdyje dalyvavęs V. M. nepripažino, kad padarė teisės pažeidimą. Paaiškino, kad jis gyvena Alytaus mieste, jokia ūkine ar kitokia veikla neužsiima, tik (duomenys neskelbtini) kaime augina arabų veislės žirgą. Šiame kaime yra 2 ha ploto žemės sklypas, kuris priklauso jo dukrai E. V., sūnui E. M. ir broliui R. M.. Savininkai toje žemėje jokios veiklos nevykdo, nes gyvena užsienyje, todėl leidžia jam naudotis žemės sklypu, jame yra įrengtas aptvaras žirgui. Jokių pastatų ten nėra, tik pievos. Žirgui laikyti V. M. yra išsinuomojęs ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) kaime, tiksliai nežino. 2014 m. rugsėjo mėn. jis įregistravo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini) kaime, bet tik tam, kad galėtų žemės sklype įsivesti elektrą. K. B. ir J. S. yra jo pažįstami, su jais gerai sutaria, vieni kitiems padeda, kai reikia, bet padeda draugiškai, be jokio atlygio. 2014 m. rudenį buvo juos abu pakvietęs į talką sukalti išvirtusius aptvaro kuolus, taip pat pataisyti kelią (duomenys neskelbtini), kur arklys ganosi – jie padėjo rinkti akmenis. J. S. ir K. B. dirbo iš draugiškumo, jiems pinigų nemokėjo, cigarečių ar alaus už darbą nepirko. Yra nupirkęs jiems maisto, bet su darbu tai nesusiję, tiesiog turėdamas galimybę padėti parėmė šiuos vargingai gyvenančius žmones.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad pažįsta V. M., jie yra jaunystės draugai, todėl draugiškai jam padeda be jokio užmokesčio. Praeitą žiemą padėjo suvežti šieną arkliui, taip pat padėjo tvorą sutvirtinti, nes buvo išversti 7-8 stulpai, bet nei pinigais, nei maistu ar cigaretėmis V. M. jam už tai neatsilygino. Darbus reikėjo dirbti V. M. senelių žemėje, jokių pastatų ten nėra, tik ganosi žirgas. Talkino jis V. M. vienas, gal kartą su juo buvo ir J. S.. V. M. jokios veiklos kaime nevykdo. Pareigūnams patikrinimo metu pasakojo kitaip, nes buvo girtas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad jau keturis metus niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Pažįsta V. M., kuris (duomenys neskelbtini) kaime pas žmogų laiko žirgą. Iš draugiškumo padėjo V. M. suvežti šieną, kalti kuolus, parinkti akmenis pakelėse keliui taisyti. Kada tuos darbus padėjo dirbti, tiksliai pasakyti negali, bet ne nuolat juos dirbo. Pradėjo dirbti gal 2013 m. Padėjo parvežti šieną žirgui į (duomenys neskelbtini) k., akmenis rinko prie kelio, paskui juos vežė į miestą, kuolus kalė sodui aptverti kaime, kur laikomas V. M. žirgas. Už darbus jokio atlygio negavo. Patikrinimo metu buvo išgėręs, todėl pasakojo viską neteisingai. Be to, jį labai išgąsdino pareigūnų vizitas, todėl pasirašė parodymus, nesuprasdamas, ką pasirašė, norėdamas, kad pareigūnai greičiau išvažiuotų. V. M. jį sumušė, nes buvo pats kaltas – sumelavo jam. Kai sakė, kad V. M. jį sumušė dėl to, kad nėjo į darbą, ko gero, melavo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. neigia darbo santykius su K. B. ir J. S., o pastarieji teisme atsisakė savo pirminių parodymų, kad dirbo pas V. M. pagalbiniais darbininkais, tačiau teismas V. M. paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojų K. B. ir J. S. (kuriuos į teismo posėdį atvežė pats V. M.) teisme duoti parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas juos vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012).

Teismo posėdyje VDI Alytaus skyriaus atstovas A. B. paaiškino, kad iš Alytaus apskrities VPK gavus informaciją apie galimą J. S. ir K. B. nelegalų darbą, 2015 m. sausio 12 d. pagal pavedimą atliko faktų tyrimą. Tyrimui pradėti buvo remtasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, policijos pateikta medžiaga. 2015 m. sausio 12 d. apklausus J. S. ir K. B., buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas. J. S. ir K. B. nurodė dirbę V. M. naudai vienokius ar kitokius darbus, jiems buvo mokamas atlyginimas. Teisme jie pakeitė parodymus, tačiau akivaizdu, kad yra poveikis stipresniosios pusės – darbdavio, su kuriuo J. S. susitaikė ir ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju nelegalaus darbo pripažinimui neturi reikšmės, ar V. M. nelegalaus darbo metu buvo ūkininkas, ar vertėsi kokia nors ūkine-komercine veikla, nors pats pripažįsta auginantis žirgą. Pagal Darbo kodekso normas darbdavys gali būti bet kuris fizinis asmuo. Nelegalaus darbo fakto būtų nebuvę, jeigu V. M. būtų įforminęs jo naudai dirbamą darbą pagal Paslaugų teikimo įstatymą ir už paslaugų atlikimą būtų išrašęs kvitus, tačiau pas V. M. dirbę J. S. ir K. B. nenurodė, kad dirbo pagal paslaugų kvitus, o dirbo jie esant darbo sutarties požymiams – paprašyti V. M., paklusdami jo nurodymams ir nustatytai tvarkai, gaudami atlyginimą, ir nebūtinai pinigais, šiuo atveju – cigaretėmis, alkoholiu, maistu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K., dirbantis Alytaus apskrities VPK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėju, parodė, kad kartu su S. Š. dalyvavo VDI pareigūnų tyrime dėl J. S. ir K. B. nelegalaus darbo. Girdėjo ir matė, kaip buvo apklausiamas K. B., kuris nuosekliai aiškino, kad dirbo pas V. M. 2014 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, nurodė ir kokius darbus dirbo – tvėrė tvorą, rinko akmenis, už darbą gaudavo atlyginimą 20-30 litų už dieną, taip pat su juo buvo atsiskaitoma ir maisto produktais, alkoholiu. Po K. B. apklausos nuvyko pas J. S., kuris nurodė seniai pažįstantis V. M., pas jį pradėjo dirbti 2012 m., nedirbdavo tik žiemą, o kitu metu visada darbų būdavo. J. S. minėjo tokius darbus, kaip tvoros tvėrimas, akmenų rinkimas, sakė, kad už dieną V. M. jam sumokėdavo 20-30 litų. Darbas buvo kažkur kaime, liudytojas suprato, kad V. M. yra ūkininkas. Kai buvo apklausiami J. S. ir K. B., liudytojas stovėjo šalia ir todėl yra įsitikinęs, kad abu jie apklausos metu buvo blaivūs, nes nebuvo jokių apsvaigimo požymių. Tiek J. S., tiek ir K. B. nurodė dirbę nesudarius darbo sutarčių, J. S. minėjo, kad su V. M. buvo kalba apie darbo sutarties sudarymą, bet V. M. pasakė, kad neapsimoka įforminti darbo santykių, nes J. S. turi daug skolų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š., dirbantis Alytaus apskrities VPK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėju, parodė, kad 2015 m. sausio mėn. viduryje VDI pareigūnų iniciatyva dalyvavo tyrime dėl nelegalaus darbo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur fermoje rado dirbantį K. B., šis paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais dirbo pas V. M. pagalbinius darbus – tvėrė tvorą, rinko akmenis, bet darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Dirbo per savaitę 1-2 dienas, V. M. mokėdavo už darbą 20-30 litų į dieną, taip pat nupirkdavo maisto, alkoholio, cigarečių. Nuvykus į Kalesninkų kaimą pas J. S., šis papasakojo, kad pas V. M. dirbo nuo 2012 m. pavasario iki 2014 m. rudens, kuomet jį V. M. sumušė už tai, kad nesutiko pas jį dirbti. Pas V. M. J. S. tvėrė tvorą, rinko akmenis, skaldė malkas. Dirbo kartu su K. B. po 1-2 dienas į savaitę, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Tiek J. S., tiek ir K. B. sakė, kad V. M. turi su arkliais susijusį verslą, visus darbus reikėjo dirbti kaime, kaip sakė J. S., netoli to kaimo yra V. M. tėviškė. Dar J. S. minėjo, kad kalbėjosi su V. M. dėl legalaus darbo, bet V. M. jį atkalbėjo sudaryti darbo sutartį, nes J. S. turi skolų ir antstolis viską išieškos. J. S. ir K. B. paaiškinimus davė būdami blaivūs, jie suprato užduodamus klausimus, į juos sklandžiai atsakinėjo. Įtarimų dėl jų neblaivumo nekilo, reikalavimo patikrinti asmens blaivumą, kai jis akivaizdžiai blaivus, nėra.

Iš J. S. 2015-01-12 rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis VDI inspektoriui nurodė, jog V. M. pasiūlė jam dirbti pas jį ūkio darbus – rinkti akmenis, kapoti malkas, šienauti pievas ir jis sutiko, pradėjo dirbti 2012 m. pavasarį ir dirbo pagalbiniu darbininku iki 2014 m. spalio 15 d. ar 16 d. Dirbo pavasarį, vasarą ir rudenį, žiemą jo nesamdydavo. Už pagalbinių darbų atlikimą V. M. mokėdavo po 20 litų į dieną, taip pat nupirkdavo alaus, cigarečių. Jis dirbo kelis kartus per savaitę, vasarą dažniau. 2014 metais už darbą V. M. pinigų beveik neduodavo, nupirkdavo alaus, vyno, cigarečių, tik kai J. S. paprašydavo, tai duodavo 20 litų. 2014 m. rugsėjo mėnesį J. S. su K. B. pas V. M. tvėrė tvorą, dirbo po 2 dienas per savaitę. 2014-10-18 V. M. jį sumušė už tai, kad neatėjo pas jį dirbti. Taip pat nurodė, kad 2014 metų vasarą V. M. jį ir K. B. žadėjo įdarbinti legaliai, tačiau neįdarbino, sakė, kad tuomet jam daug pinigų atskaičiuos antstoliai, nes turi daug baudų, dėl šios priežasties du metus dirbo pas V. M. nelegaliai (b. l. 15).

Iš K. B. 2015-01-12 rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis VDI Alytaus skyriaus inspektoriui nurodė dirbęs pas V. M. nelegaliai 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais įvairius pagalbinius darbus – tvėrė tvorą, rinko akmenis, dirbo kitus darbus, už darbą yra gavęs 20-30 litų, dirbo 1-2 dienas per savaitę. Dirbo šiuo laikotarpiu kartu su J. S., jam V. M. taip pat mokėdavo po 20-30 litų arba nupirkdavo išgerti, cigarečių, maisto (b. l. 16).

Iš 2014-11-24 Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus pranešimo VDI Alytaus skyriui Nr. 52-13-S-13601 dėl informacijos apie galimą nelegalų darbą matyti, kad V. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. dėl to, kad jis 2014-10-18 apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini) P. T. namuose sumušė J. S., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju J. S. nurodė, kad V. M. jį išnaudoja darbams savo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame augina sportinius žirgus, už neatvykimą į darbą sumuša jį ne pirmą kartą. Liudytoju apklaustas K. B. patvirtino, kad J. S. ir jis dirba V. M. ūkyje. Pats įtariamasis V. M. nurodė, kad J. S. sumušė už tai, kad šis neatvyko į darbą – padėti tverti ganykloje tvorą (b. l. 4).

Iš 2014-10-18 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. M. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad 2014-10-18 V. M. jį sumušė, nes norėjo, kad jis dirbtų jo ūkyje, sumuša jį jau ne primą kartą (b. l. 6-7).

2015-01-12 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 438-549 patvirtina, kad 2014-11-25 VDI Alytaus skyrius, gavęs informaciją iš Alytaus apskrities VPK apie galimą J. S. ir K. B. nelegalų darbą V. M. naudai, 2015-01-12 atliko tyrimą, dalyvaujant Alytaus apskrities VPK Prevencijos poskyrio tyrėjams T. K. ir S. Š. buvo apklausti J. S. ir K. B., kurie nurodė dirbę pas V. M. įvairius pagalbinius darbus, J. S. dirbo nuo 2012 m. pavasario iki 2014-10-18, K. B. – nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio, su jais rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos (b. l. 38-39).

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0164430 patvirtina, kad V. M. 2014-09-17 įregistravo ūkininko ūkį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).

Įvertinus aptartus duomenis visumoje, teismas daro išvadą, kad V. M. veiksmuose yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Nelegaliu darbu pagal DK 98 str. 1 d. laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2 d. ir 3 d.); darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos jo darbo pradžios (DK 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 6 d.). Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (LVAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. S. ir K. B. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), V. M. nurodymu dirbo jo naudai pagalbinius ūkio darbus – rinko akmenis, kapojo malkas, šienavo, tvėrė tvorą, šiuos darbus dirbo už sutartą atlyginimą – 20-30 litų į dieną, taip pat buvo atsiskaitoma maistu, cigaretėmis, alkoholiu. J. S. dirbo V. M. nuo 2012 m. pavasario iki 2014 m. spalio 18 d., K. B. – nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio 18 d. V. M., sutaręs su J. S. ir K. B. kur ir kokius pagalbinius ūkio darbus jie turi dirbti, taip pat sutaręs su jais dėl užmokesčio už atliktus darbus, privalėjo su jais sudaryti rašytines darbo sutartis ir prieš vieną dieną iki numatytos jų darbo pradžios pranešti VSDFV Alytaus skyriui apie jų įdarbinimą (DK 93 str., 99 str. 6 d.), tačiau šių įstatymo reikalavimų neįvykdė, taigi, leido J. S. ir K. B. dirbti nelegalų darbą jo naudai (DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p.). V. M. teigia, kad J. S. ir K. B. jam tik draugiškai padėdavo, tačiau bylos duomenys šį jo teiginį paneigia. V. M. naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo vaikams ir broliui, pastarieji šiuo žemės sklypu nesinaudoja. Šiame žemės sklype V. M. laiko žirgą. V. M. gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste, jo teigimu, į kaimą jis atvažiuoja tik retkarčiais pažiūrėti, kas ten vyksta. Akivaizdu, kad žirgo priežiūra susijusi su kasdieniais darbais, todėl nėra pagrindo netikėti K. B. ir J. S. pirminiais parodymais, kad jie V. M. nurodymu dirbo pagalbiniais darbininkais ir už jų darbą buvo mokamas sutartas atlyginimas, todėl spręstina, kad buvo susiklostę teisiniai darbiniai santykiai, o ne elementarūs kaimyniški ir draugiški santykiai. Nors J. S. ir K. B. teisme teigė, kad pirminiai jų paaiškinimai apie nelegalų darbą yra neteisingi, nes juos davė būdami neblaivūs, tačiau šią aplinkybę paneigė teisme apklausti liudytojai Alytaus apskrities VPK pareigūnai S. Š. ir T. K., dalyvavę 2015-01-12 J. S. ir K. B. pirminėje apklausoje. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų S. Š. ir T. K. parodymų patikimumu, jie byloje neturi jokio suinteresuotumo.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ATPK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. V. M. leido dirbti nelegalų darbą dviems asmenims, pažymėtina, kad J. S. jo naudai dirbo net dvejus metus. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, taip pat pažeidėjo turtinę padėtį (nedirba) ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, V. M. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Vykdant ATPK 41 str. 5 d. reikalavimus, apie nuobaudos paskyrimą, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 286, 287 straipsniais, teisėja

nutaria:

V. M. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., skirti: už nelegaliai dirbusį J. S. – 1200 Eur baudą, už nelegaliai dirbusį K. B. – 900 Eur baudą, iš viso skirti V. M. 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Apie nuobaudos paskyrimą, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą