Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d. pagal surinktą patikrinimo medžiagą ir atlikus papildomą patikrinimą buvo nustatyta, kad pas V. M. nelegaliai, pagalbinius darbus nuo 2012 m. pavasario dirbo J. S., gyv. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. K. B., gyv. (duomenys neskelbtini).

2014 m. lapkričio 25 d. VDI Alytaus skyriuje iš Alytaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus gauta informacija apie tai, kad nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. M. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., t. y. sumušęs J. S. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad J. S. ir K. B. pas V. M. galimai nelegaliai dirbo pagalbinius darbus ūkyje. Atlikus papildomą patikrinimą ir apklausus J. S. ir K. B., buvo nustatyta, kad jie nelegaliai, samdomi V. M. dirbo pas jį įvairius pagalbinius darbus ir su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV (Sodros) Alytaus skyriui.

Atlikto patikrinimo metu, 2015 m. sausio 12 d. apie 14.30 val. fermoje, kurioje laikomi arkliai, esančioje (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis K. B.. Jis šėrė fermoje laikomus arklius. K. B. paaiškino, kad šiuo metu dirba pas ūkininką V. S. ir šeria laikomus fermoje arklius.

Apklaustas J. S. patvirtino, kad jis nelegaliai apie du metus dirbo pas ūkininką V. M. (duomenys neskelbtini). Dirbti pas V. M. nuo 2012 m. pavasario. V. M. jį samdydavo įvairiems pagalbiniams darbams, kurie buvo dirbami pavasarį, vasarą ir rudenį. Žiemos metu pas V. M. nedirbdavo. Dėl darbo su V. M. J. S. susitarė 2012 m. pavasarį, kai ūkininkas pasiūlė dirbti pagalbiniu darbininku. J. S. kapodavo malkas, rinkdavo akmenis, šienaudavo. Už darbo dieną ūkininkas J. S. mokėdavo po 20 litų, taip pat nupirkdavo maisto, cigarečių, alaus.

Nuo 2014 m. J. S. ir V. M. pinigų beveik negaudavo ir už darbą buvo atsiskaitoma rūkalais, alkoholiu, maistu. Daugiausia dirbdavo su K. B., kurį taip pat samdė V. M.. 2014 m. rugsėjo mėnesį pas V. M. dirbo su K. B. prie tvoros tvėrimo darbų, tačiau 2014 m. spalio 18 d. ūkininkas J. S. sumušė dėl to, kad šis neatėjo sutartą dieną į darbą prie tvoros tvėrimo. Po šio įvykio J. S. kreipėsi į policiją ir pas V. M. daugiau nedirbo. Visą laikotarpį J. S. ir K. B. pas V. M. dirbo nelegaliai, be darbo sutarties.

V. M., būdamas darbdaviu, leido nelegaliai dirbti pagalbininko darbą nuo 2012 m. pavasario iki 2014 m. spalio 18 d. J. S., nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki spalio 18 d. K. B., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą teritoriniam VSDFV Alytaus skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 98 str. 3 d. reikalavimus.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas netinkamai įvertino pirminį J. S. pareiškimą ir ignoravo faktą, kad J. S. ir V. M. nebuvo sutarę, kad J. S. dirba pas V. M. už sutartą atlygį.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad VDI pareigūnas įžvelgė nelegalaus darbo požymių tik vienoje situacijoje, nors J. S. aiškiai pasisako, kad dirbo darbus pas P. T., o pas V. M. dirbti atsisakė dėl to, kad jam už darbą nėra atlyginama. Faktas, kad J. S. galimai nelegaliai dirbo pas P. T., nebuvo tiriamas. Pareiškėjo teigimu, taip pat matyti, kad patikrinimo metu K. B. buvo rastas dirbantis prie arklių pas S., tačiau ir S. nelegalaus darbo faktas nebuvo tiriamas. V. M. taip pat pažymi, kad maisto K. B. ir J. S. yra nupirkęs tik švenčių proga ir tai nėra atlygis už ką nors.

Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi pirminiais J. S. parodymais, todėl skundžiamame nutarime labai siaurai pateikia 2015-01-28 J. S. liudijimus. Taip pat teigiama, kad teismas nebuvo objektyvus ir ignoravo, kad 2015 m. sausio 12 d. J. S. buvo apklaustas ir neskaitė, ant ko pasirašė. Tuo tarpu, teisme pažadėjęs duoti teisingus parodymus ir suprasdamas atsakomybę už melagingus parodymus, darbus pas V. M. įvardino kaip pagalbą.

Skunde V. M. taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai jo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojus K. B. ir J. S. į teismo posėdį atvežė pats pareiškėjas, nes jam buvo nesunku juos atvežti, priešingu atveju, teismas galėjo neįvykti, dėl liudytojų neatvykimo. Nurodo, kad jis nėra suinteresuotas, kad byla būtų vilkinama ir todėl rūpinosi žmonių atvežimu. Skunde taip pat teigiama, kad teisėja buvo nusistačiusi prieš V. M., šališka Darbo inspekcijos naudai.

V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y.: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti tai savo procesiniame sprendime. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu, kada aplinkybės, kurios nustatytos bylos duomenimis, atitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijus (ATPK 256 str., 257 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismas, spręsdamas dėl V. M. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė liudytojus, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, priešingai nei teigiama skunde, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius.

Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – J. S. ir K. B. duoti paaiškinimai (b. l. 15, 16), J. S. ir P. T. liudytojų apklausos protokolai baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01232-14 (b. l. 6-12). Remiantis jais nustatyta, jog K. B. nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio 18 d. jis dirbo pas V. M. jo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvairius ūkio darbus – rinko akmenis, tvėrė tvorą, dirbo kitus pagalbinius darbus, šiuo laikotarpiu dirbo kartu su J. S., iki šis buvo V. M. sumuštas. Iš V. M. gaudavo po 20-30 litų per dieną, kartais už darbą buvo atlyginama cigaretėmis, maistu ir alkoholiu. Apklaustas J. S. patvirtino, kad jis nelegaliai apie du metus dirbo pagalbiniu darbininku pas ūkininką V. M. (duomenys neskelbtini), dirbti pradėjo 2012 m. pavasarį ir dirbo iki 2014 m. spalio 18 d. V. M. samdydavo jį įvairiems pagalbiniams darbams, kurie buvo dirbami pavasarį, vasarą ir rudenį – kapodavo malkas, rinkdavo akmenis, šienaudavo, 2014 m. rugsėjo mėnesį dirbo prie tvoros tvėrimo darbų; už darbo dieną V. M. jam mokėdavo po 20 litų, taip pat nupirkdavo maisto, cigarečių, alaus; dirbdavo su K. B.. 2014 m. spalio 18 d. V. M. jį sumušė už tai, kad neatėjo sutartą dieną į darbą prie tvoros tvėrimo, po šio įvykio J. S. pas V. M. daugiau nedirbo. Visą laikotarpį J. S. ir K. B. pas V. M. dirbo nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties.

Pažymėtina, kad pirminiai J. S. ir K. B. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir objektyvūs, nebuvo kitų faktorių įtakos. Tuo tarpu po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo J. S. ir K. B. galėjo būti daroma įtaka dėl parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Kaip teisingai pažymėta skundžiamojo nutartyje – J. S. ir K. B. į teismo posėdį atvežė pats V. M.. Pažymėtina, kad abu liudytojai negalėjo racionaliai paaiškinti, kodėl keičia pirminius savo paaiškinimus. Jų versija, kad apklausos metu abu buvo neblaivūs, buvo paneigta apklausą vykdžiusių pareigūnų T. K. ir S. Š. parodymais, kur jie patvirtino, kad J. S. ir K. B. paaiškinimus davė būdami blaivūs, jie suprato užduodamus klausimus, į juos sklandžiai atsakinėjo, pareigūnams įtarimų dėl jų neblaivumo nekilo (b. l. 43-45). Netikėti minėtais liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo. Parodymai apklausos protokole surašyti buitinės kalbos lygmenyje, todėl abejoti J. S. ir K. B. gebėjimais perskaityti ir suvokti protokole užfiksuotą turinį nėra pagrindo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent pirminiai J. S. ir K. B. parodymai atitinka tikrovę, jų pagrindu neginčijimai įrodytas J. S. ir K. B. nelegalaus darbo faktas. Iš 2014-11-24 Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus pranešimo VDI Alytaus skyriui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie galimą nelegalų darbą taip pat matyti, kad V. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. dėl to, kad jis 2014-10-18 apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini), P. T. namuose sumušė J. S., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju J. S. nurodė, kad V. M. jį išnaudoja darbams savo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame augina sportinius žirgus, už neatvykimą į darbą sumuša jį ne pirmą kartą. Liudytoju apklaustas K. B. patvirtino, kad J. S. ir jis dirba V. M. ūkyje. Pats įtariamasis V. M. nurodė, kad J. S. sumušė už tai, kad šis neatvyko į darbą – padėti tverti ganykloje tvorą (b. l. 4).

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012).

Paties V. M. versija, kad atlikti darbai atitinka talkos apibrėžimą, prieštarauja kietiem byloje patikrintiems įrodymams. V. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį (b. l. 37), iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jis augina žirgą. Pirminiuose paaiškinimuose jokių teiginių apie tariamą talką nebuvo. Teismo nuomone, pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais. Nors skunde teigiama, kad nei su K. B. nei su J. S. nesitarė dėl atsiskaitymo už darbą, tačiau faktiškai dirbdami asmenys turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. Jokių talkos požymių byloje nėra, o atvirkščiai – įrodytas įprastinis nelegalaus darbo atvejis. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog žirgo priežiūrai vasarą nereikia pastangų, kad žirgu rūpinasi pats, niekaip neįrodo, kad J. S. ir K. B. nedirbo kitų pagalbinių darbų.

Kaip teisingai pažymėta skunde, atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Paslaugų gavėju yra fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą. Taigi, J. S. ir K. B. teiktos paslaugos galėjo būti įforminamos ne darbo sutartimi, o pagal žemės ūkio paslaugų kvitą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito pildymo tvarkos aprašo 2 punktas nustato, kad paslaugų kvito pirminiai duomenys, nurodyti šio aprašo 9 punkte (paslaugų kvito išrašymo data, duomenys apie paslaugų gavėją, paslaugų gavėjo parašas, paslaugų teikėjo vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, paslaugų teikimo data, teikiamų paslaugų pogrupio kodas (-ai) ar pavadinimas, nurodyti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše, matavimo vienetas, išreikštas svorio, laiko, ploto ir kitais matavimo vienetais, paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo sutartas įkainis už teikiamų paslaugų matavimo vienetą, mokėjimo už suteiktas paslaugas būdas – grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu, mokėjimo data ar terminas), privalo būti įrašyti į abu paslaugų kvito egzempliorius prieš pradedant teikti paslaugas ir prieš išduodant šio paslaugų kvito antrąjį egzempliorių paslaugų teikėjui. V. M. nebuvo įforminęs paslaugų kvito, pažeidė įstatymo nuostatas ir leido J. S. ir K. B. dirbti nelegalų darbą.

Skunde V. M. akcentavo, kad nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti.

Skunde taip at teigiama, kad faktas, kad J. S. galimai nelegaliai dirbo pas P. T., nebuvo tiriamas. Pareiškėjo teigimu, taip pat matyti, kad patikrinimo metu K. B. buvo rastas dirbantis prie arklių pas S., tačiau ir S. nelegalaus darbo faktas nebuvo tiriamas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d. pagal surinktą patikrinimo medžiagą ir atlikus papildomą patikrinimą buvo nustatyta, kad pas V. M. nelegaliai, pagalbinius darbus nuo 2012 m. pavasario dirbo J. S. ir nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. K. B. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, tai yra byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl minėtų skundo argumentų teismas neaptarinėja.

Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjanti bylą teisėja buvo šališka ir darė spaudimą liudytojams. Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalinimas teisėjai nebuvo pareikštas. Šia teise pažeidėjas turėjo galimybę pasinaudoti pirmosios instancijos teisme, todėl tokį prašymą teismas supranta kaip būdą suklaidinti teismą. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos V. M. ar kitų proceso dalyvių procesinės teisės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 str. 1 d.), išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, tad pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.