- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- e2-838-522/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- T. R.-D.M.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Tomas Jaugelavičius, Irina Kizina
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės T. R.-D.M. atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Irinai Kizinai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R.-D. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei T. R.-D.M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama: 1. atidalyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko S. Z. parengtą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinį pasiūlymą dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo: žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A, plotas – 19401 kv. m., priskirti atsakovo nuosavybėn, žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, plotas – 19401 kv. m., priskirti ieškovės nuosavybėn; 2. atidalyti pastatą-karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko S. Z. parengtą Pastato, esančio žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinį pasiūlymą dėl padalijimo iš bendros dalinės nuosavybės: pastato dalį, pažymėtą indeksu A, plotas – 271 kv. m., priskirti ieškovės nuosavybėn, pastato dalį, pažymėtą indeksu B, plotas – 271 kv. m., priskirti atsakovo nuosavybėn; 3. priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje, dublike ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jai ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir pastato-karvidės. Šie nekilnojamieji daiktai nėra nei pasidalyti, nei nustatyta naudojimosi jais tvarka. Nuo pat šių nekilnojamųjų daiktų įgijimo, ieškovė yra nušalinta nuo jų valdymo ir naudojimosi jais. Nekilnojamaisiais daiktais be bendrasavininkės sutikimo ar leidimo išimtinai naudojasi tik atsakovas – jo IĮ „Kvikas“ vykdo juose savo ūkinę veiklą – baldų gamybą. Ieškovė ne kartą dėl to reiškė pretenzijas atsakovui, tačiau situacija dėl to nepasikeitė – atsakovas ir toliau vienašališkai naudojasi šiais nekilnojamaisiais daiktais, netgi neįsileido ieškovės į jai bendrąja daline nuosavybe priklausantį pastatą-karvidę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsakovo yra nušalinta nuo bet kokio jai priklausančios bendrosios nuosavybės dalies valdymo ir naudojimosi jau daugiau kaip 6 metus, vienintelis realus būdas išspręsti ginčo situaciją – atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimo motyvai teisei atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jokios įtakos neturi. Jokių kliūčių atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra. Atsakovas savo teisių prioritetą į bendrąją dalinę nuosavybę bando grįsti pastate vykdoma baldų gamybos veikla. Ieškovės nei atsakovo vykdomas verslas, nei jo verslo planai nedomina. Tokia jo vykdoma veikla yra neteisėta, nes vykdyta ir vykdoma be jokio bendraturtės ieškovės sutikimo ar leidimo. Be to, tokia veikla neatitinka pastato-karvidės naudojimo paskirties, tai yra atsakovas naudoja pastatą-karvidę ne pagal jo paskirtį. Iš savo neteisėtos veiklos pastate atsakovas negali kildinti sau jokių teisių. Taigi, nei atsakovo vykdomas verslas, nei jo verslo planai jokios įtakos atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės neturi ir negali turėti. Ieškovės užsakymu matininkas S. Z. parengė projektinius pasiūlymus dėl pastato ir žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Projektuose pateikti bendrosios nuosavybės teisės objektų atidalijimo būdai atitinka idealiąją bendraturčių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, proporcingi, nedaro jokios žalos nekilnojamiesiems daiktams bei jų paskirčiai, taip pat subalansuotai atspindi abiejų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Tai, kad pastatas-karvidė yra valstybės žemės sklype, visiškai neturi įtakos pastato atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kiekvienas bendrasavininkis, atsidalijus nuosavybę, klausimus dėl naudojimosi šiuo valstybinės žemės sklypu spręs su valstybe. Šios bylos šalys niekaip negali nuspręsti dėl joms nepriklausančio turto – valstybės žemės sklypo naudojimo. Ieškovė siūlė atsakovui atsidalyti nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtus projektus, tačiau atsakovas nesutiko ir pateikė savo pasiūlymą, kuris yra itin nepalankus ieškovei. Ieškovei buvo pasiūlytas netgi ne vientisas žemės sklypas, o du atskirti (izoliuoti) mažesnio ploto žemės sklypai. Tai prieštarauja vienam iš pagrindinių atidalijimo natūra principų - prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Šiuo atveju jokių objektyvių ar techninių kliūčių suformuoti atskirus daiktus, atitinkančius idealiąsias bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nėra. Taip pat atsakovas siūlė ieškovei kompensaciją už jai priklausančią turto dalį, tačiau pažymėtina tai, kad pagrindinis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – natūra. Tik jam esant negalimam, taikomas subsidiarus būdas – piniginė kompensacija. Be to, ieškovė siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir neketina parduoti atsakovui jai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies. Jokia atsakovo kompensacija jos nedomina.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo individuali įmonė „Kvikas“ vykdo savo veiklą atsakovui ir ieškovei priklausančiame pastate nuo 1997 m. 1997-11-06 atsakovas ir UAB „Drevėtas ąžuolas“ (atstovaujant buvusiam ieškovės sutuoktiniui) atsakovui priklausančios pastato dalies panaudos sutartį. Vėliau atsakovas nupirko visas UAB „Drevėtas ąžuolas“ akcijas, bendrovės veikla buvo sustabdyta, o atsakovo individuali įmonė „Kvikas“ iki šiol vykdo savo veiklą toje pačioje pastato dalyje. Tuomet pastato 1/2 dalis priklausė atsakovui, o kita 1/2 dalis -- sutuoktiniams R.. Iki R. santuokos nutraukimo, visus reikalus su šiuo turtu sprendė atsakovas ir ieškovės buvęs sutuoktinis. Visiškai nepagrįstai ieškovė nurodė, kad įmonė dirba nelegaliai, nes įmonė oficialiai vykdo veiklą. Atsakovas nenušalino ieškovės nuo turto valdymo, tačiau ieškovė juo daug metų nesidomėjo, nesaugojo ir neremontavo pastato, nešienavo teritorijos, nevalė bendroje žemėje esančios kūdros ir t.t. Ieškovė nenurodė konkrečių minėto „nušalinimo“ aplinkybių: kokiu būdu atsakovas jai trukdė ar trukdo valdyti ir naudotis turtu. Atsakovui nieko nežinoma apie atvejus, kai ieškovė buvo neįleista į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą ar kad ieškovė būtų apsilankiusi įrengtame baldų gamybos ceche arba prie pastato esančioje žemėje. Atsakovas suinteresuotas išspręsti turto atidalijimo klausimą. Jis ne kartą skambino ieškovei, klausė, kokie jos planai ir kaip ji planuoja disponuoti šiuo turtu, tačiau konkretaus atsakymo iki šiol neišgirdo, ieškovė tiesiog nesidomėjo šiuo turtu ir jokių pretenzijų atsakovui dėl baldų gamybos cecho nereiškė, ypatingai, kad jis ir įrengtas buvo dar iki ieškovės ir jos sutuoktinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo. Atsakovas negali sutikti su tuo, kad pastato dalis plane pažymėta ženklu „A“, kurioje įrengtas baldų gamybos cechas, atitektų ieškovei, nes tokiu atvejų jis patirs nuostolių. Atsakovo netenkina ieškovės siūlomas turto atidalijimo projektas ir dėl to, kad visas pastatas yra pastatytas 0,3422 ha ploto žemės sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai ir nuo 1998-06-19 nuomojamas atsakovo. Pagal įstatymą atsakovas turi teisę išpirkti šį žemės plotą ir tapti žemės savininku. Iš ieškovės pateikto S. Z. IĮ projekto neaišku, kokiu būdu ji naudosis svetima žeme prie jai atitenkančios pastato dalies, neaišku, kaip ieškovė ketina naudotis vieninteliu privažiavimu, nutiestu nuo pagrindinio kelio link pastato ir per valstybinį žemės sklypą, kuris projekte pažymėtas ženklu „A“ ir kurį ieškovė siūlo paskirti atsakovui. Atsakovas siūlė ieškovei piniginę kompensaciją, tačiau ji nenurodė, kokio dydžio kompensacija ją tenkintų. Be piniginės kompensacijos, jis siūlė ieškovei iš dviejų sklypų suformuoti keturis, padalijus kiekvienai šaliai po du sklypus. Tuomet žemės sklypo daliai, kurioje nutiestas kelias link pastato, ir turi būti nustatytas kelio servitutas, šia žemės sklypo dalimi galės naudotis abi šalys. Pagal šį pasiūlymą ieškovei turėjo atitekti žemės sklypas, kuriame vieninteliame iš visų sklypų ploto galima vykdyti statybos darbus ir gauti leidimą statyboms. Kitoje žemės sklypo dalyje, nutiesta aukštos įtampos elektros linija, dėl ko statybos darbai neįmanomi. Ieškovė ir su šiuo pasiūlymu nesutiko, atmetant jį dėl to, kad tuomet jai atitektų mažesnio ploto žemė (skirtumas 20 arų). Atsakovas pažymi, kad tokiais atvejais bendraturčiai išsprendžia ginčą, kompensuojant skirtumą pinigais. Dėl pastato naudojimo pagal paskirtį pasisakytina tai, kad pagal LR statybos įstatymas netaikomas nustatant naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad jeigu ekonominė veikla vykdoma ne visame pastate, o tik jo dalyje, neviršijančioje 50 procentų pastato bendro ploto, pastato naudojimo paskirties keisti nereikia. Kaip jau minėta, atsakovas naudojasi tik 1/2 dalimi bendro pastato baldų gamybai.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė: 1. atidalyti atsakovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove priklausantį turtą – pastatą-karvidę ir žemės sklypą pagal UAB „GeoVySa“ sudarytą žemės sklypo valdymo ir naudojimo schemą: 1.1. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą (karvidę) visą priteisiant atsakovui, kuris priklausys jam asmeninės nuosavybės teise. 1.2. iš atsakovo ieškovei priteisiant sumokėti 9000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią 1/2 dalį pastato. 1.3. atsakovui priteisiant naujai suformuotą žemės sklypą, plane pažymėtą ženklu „A“, kurio plotas 24034 kv. m.; 1.4. ieškovei priteisiant naujai suformuotą žemės sklypą, plane pažymėtą ženklu „B“, kurio plotas 14768 kv. m.; 1.5. keliui, esančiu žemės sklype su ženklu „B“, plane pažymėtu ženklu S-6 m pl. (383 kv. m), nustatomas servitutas – teisė naudotis žemės sklype esančiu keliu, žemės sklypo, pažymėtu ženklu „A“, savininkui; 2. priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nepriimtinas ieškovės siūlomas turto atidalijimo variantas, todėl priešieškiniu siūlo savo turto atidalijimo projektą. Ieškovė nenurodė kaip ji naudosis nuosavu turtu, todėl sunku siūlyti kitus atidalijimo variantus. Atsakovas siūlo paskirti ieškovei žemės sklypo dalį (natūra) ir žymiai didesnio dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią ½ karvidės pastato dalį. Pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą jam atitektų prastesnė žemė, kurioje 0,64 ha plotą (iš viso bendro 3.8802 ha ploto) sudaro pelkės ir šaltinynai, o ieškovei atitektų žemės plotas, kuriame vieninteliame iš visų sklypų ploto galima vykdyti statybos darbus ir gauti leidimą statyboms. Kitoje žemės sklypo dalyje, nutiesta aukštos įtampos elektros linija, dėl ko statybos darbai neįmanomi. Taigi ieškovei siūlomas žemės plotas yra žymiai vertingesnis, nei kita bendraturčių žemė.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo: 1. atidalyti atsakovo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove priklausantį turtą – pastatą-karvidę ir žemės sklypą, pagal byloje esančius 2016-03-01 sudarytus S. Z. žemės sklypo ir pastato atidalijimo planus: 1.1. 19401 kv. m. ploto žemės sklypo dalį plane pažymėtu indeksu „B“ paskirti atsakovui; 1.2. 19401 kv. m. ploto žemės sklypo dalį minėtame plane pažymėtu indeksu „A“ paskirti ieškovei; 1.3. keliui, esančiame žemės sklype pažymėtu indeksu „A“, plane pažymėtu indeksu S 1 498, 498 kv. m. plotui nustatomas servitutas – teisė naudotis žemės sklype esančiu keliu, žemės sklypo, pažymėtu indeksu „B“ savininkui; 1.4. 271 kv. m. ploto dalį plane pažymėtu indeksu „A“ paskirti atsakovui; 1.5. 271 kv. m. ploto pastato-karvidės dalį plane pažymėtu indeksu „B“ paskirti ieškovei; 2. priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi ir advokato pagalbos atlyginimo išlaidas. Atsakovui susitikus su ieškove, jis suprato, kad ieškovė neketina atsisakyti pastato dalies, gavus piniginę kompensaciją, todėl nutarė pateikti patikslintą priešieškinį dėl turto atidalijimo natūra. Atsakovas patikslintu priešieškiniu siūlo atvirkštinį ieškovės ieškinyje nurodytam turto atidalijimo variantą: ieškovės siūlomą jai paskirti turtą – paskirti jam, o ieškovės atsakovui siūlomą turtą – paskirti ieškovei. Priešieškinio reikalavimai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas karvidės pastato 1/2 dalyje minėtame plane pažymėtu ženklu „A“ dar 1997 m. įrengė savo individualios įmonės „Kvikas“ baldų gamybos cechą, kuriame iki šiol nuolat vyksta baldų gamyba, todėl prašo būtent šią pastato dalį paskirti jam. Pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą ieškovės pastato dalis ribotųsi su jos žeme, o atsakovo pastato dalis būtų arčiau jo žemės sklypo dalies.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad atsakovo priešieškinyje pastato atžvilgiu apie jokį atidalijimą nekalbama – atsakovas reikalauja, kad ieškovė parduotų jai priklausančią pastato dalį. Toks atsakovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas jokia teisės norma. Tokį savo reikalavimą atsakovas bando dangstyti jam priklausančios įmonės verslu. Joks atsakovo ar jo įmonės vykdomas verslas nesukuria ir negali sukurti ieškovei bet kokios pareigos parduoti atsakovui jai priklausančią nuosavybę – pastato dalį. Be to, atsakovas pastatą reikalauja parduoti jo asmeninėn nuosavybėn, o ne įmonei. Atsakovas nurodė, kad karvidės pastatas yra valstybei priklausančioje žemėje. Kaip ši aplinkybė yra susijusi su jo reikalavimu įgyti ieškovei priklausančią pastato dalį, atsakovas nepaaiškina. Atsakovo pateikta UAB „GeoVySa“ sudaryta žemės sklypo valdymo ir naudojimo schema akivaizdžiai prieštarauja tiek bendraturčių teisių lygybės, tiek proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principams. Atsakovo bendraturčių teisių lygybės „supratimas“ prieštarauja vienam iš pagrindinių atidalijimo natūra principų - prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Šiuo atveju jokių objektyvių ar techninių kliūčių suformuoti atskirus daiktus, atitinkančius idealiąsias bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nėra. Ši žemės sklypo valdymo ir naudojimo schema išreiškia tik atsakovo interesus, tuo tarpu iš esmės pažeidžia tiek ieškovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teises ir teisėtus interesus, tiek pagrindinius atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principus. Todėl žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal tokią schemą iš esmės nėra nei galimas, nei įmanomas. Atsakovas piktinasi, kad ieškovė neatskleidžia jam „ateities vizijos dėl pastato dalies ir žemės naudojimo“. Tai parodo atsakovo nesupratimą apie atidalijimo iš bendrosios nuosavybės esmę ir tikslą. Atidalijus iš bendrosios nuosavybės, ieškovė įgis teisę valdyti, naudotis ir disponuoti šia atidalinta nuosavybe įstatymų nustatyta tvarka nederindama savo valios su atsakovu. Joks įstatymas nenumato ieškovės pareigos atkleisti tokią informaciją atsakovui. Kaip ir nesuteikia atsakovui teisės reikalauti tokios informacijos atskleidimo. Atsakovas savo reikalavimą jam priteisti būtent tą pastato dalį, kurią ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai, motyvuoja minėtoje pastato dalyje vykdoma savo individualios įmonės „Kvikas“ baldų gamybos veikla. IĮ „Kvikas“ nėra pastato bendrasavininkis, todėl nei jis, nei jo vykdoma veikla niekaip negali įtakoti pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovo teiginiai, kad neva jis įrengė pastato dalį, kurią jis prašo priteisti, prieštarauja jo patiems 2016-11-08 teismo posėdžio metu teiktiems paaiškinimams, kad pastatą įrenginėjo dviese su ieškovės tuometiniu vyru, viską su juo darė kartu. Po santuokos nutraukimo pastato dalis atiteko ieškovei, o kartu su šia bendrąja daline nuosavybe – ir teisė į visus padarytus pastato pagerinimus. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodą teisę į šiuos pagerinimus ir jie nesuteikia jokio prioriteto atsakovui. Kaip matoma iš atsakovo pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovas neatlygintinai be ieškovės sutikimo naudojosi ir naudojasi visu pastatu, dėl ko jis nepagrįstai praturtėjo, o ieškovė patyrė nuostolius. Nepagrįstai praturtėjęs ir neteisėtai be ieškovės sutikimo jos nuosavybe besinaudojęs atsakovas negali dar kartą gauti iš to naudos ir iš savo neteisėtų veiksmų kildinti prioriteto į tam tikrą patalpų dalį. Pastatas (abi jo dalys) yra valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris nėra ir negali būti dalijamas šioje byloje. Paties pastato tiek „A“, tiek „B“ dalys yra arčiau žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „A“. Todėl lygiai toks pats „argumentas“ gali būti taikomas atsakovo atžvilgiu – jam priskirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „A“, nes jam priskirtina pastato dalis yra arčiau šios žemės sklypo dalies. Taigi, atsakovas nepateikė jokių logiškų ir pagrįstų argumentų, kodėl būtent jam turėtų būti priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ ir kuo ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo planas pažeidžia jo teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 3,8802 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el.b. I t. b.l. 19-20) (toliau – žemės sklypas) ir po 1/2 dalį 501,56 kv. m. bendro ploto pastato – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastato naudojimo paskirtis – kita (fermų), esantis (duomenys neskelbtini) (el.b. I t. b.l. 21-22) (toliau – pastatas - karvidė). Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo ir pastato – karvidės. Ieškovė ir atsakovas žemės sklypo ir pastato - karvidės nėra atsidaliję, taip pat nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu ir pastatu – karvide tvarka. Ieškovė ir atsakovas bandė taikiai susitarti dėl žemės sklypo ir pastato-karvidės atidalijimo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu dėl nurodyto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės siūlomą variantą (el.b. I t. b.l. 28), tačiau atsakovas su ieškovės siūlomu atidalijimo variantu nesutiko ir pasiūlė ieškovei kompensaciją pinigais už jai priklausančią pastato dalį, o vėliau siūlė savo atidalijimo natūra variantą (el.b. I t. b.l. 34-35), tačiau su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko ieškovė. Bylos šalims nesutarus dėl abiem pusėms priimto atidalijimo varianto, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu, kuriuo teismo prašo atidalyti nurodytą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės jų pasiūlytais būdais.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Iš CK 4.80 straipsnio 2 dalies seka, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimas pirmiausia yra bendraturčių susitarimo reikalas. Tik tada, jeigu bendraturčiai neranda kompromiso dėl atidalijimo būdo, sąlygų ir / ar kitų aspektų, bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali būti atidalytas teismine tvarka. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalijant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalijant nedalų daiktą, atidalijimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalijimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalijimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK4.80 str. 2 d.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu (CK 4.81 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008). Taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.
Ieškovė ieškiniu prašo atidalyti žemės sklypą ir pastatą – karvidę pagal matininko S. Z. parengtą Žemės sklypo projektinį pasiūlymą dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ priskirti atsakovo nuosavybėn, o žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ priskirti ieškovės nuosavybėn, taip pat pagal matininko S. Z. parengtą Pastato projektinį pasiūlymą dėl padalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pastato-karvidės dalį, pažymėtą indeksu „A“ priskirti ieškovės nuosavybėn, o pastato-karvidės dalį, pažymėtą indeksu „B“, priskirti atsakovo nuosavybėn. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo atidalyti žemės sklypą ir pastatą – karvidę pagal matininko S. Z. parengtus projektus atvirkščiai, tai yra ieškovės prašomas priteisti jai žemės sklypo ir pastato-karvidės dalis priskiriant atsakovo nuosavybei (atsakovui priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ priskirti nuosavybėn, o žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ priskirti ieškovei, atsakovui priskiriant pastato-karvidės dalį, pažymėtą indeksu „A“, o pastato-karvidės dalį, pažymėtą indeksu „B“, priskirti ieškovei).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus ir idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma, kitais atvejais priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Ieškovė ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu prašo atidalyti jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą pagal matininko S. Z. parengtą Žemės sklypo projektinį pasiūlymą dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b.l. 23-27) bei Pastato projektinį pasiūlymą dėl padalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (b.l. 29-33). Iš parengtų projektinių pasiūlymų matyti, kad jokių kliūčių atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra. Projektuose pateikti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų atidalijimo būdai atitinka idealiąją bendraturčių dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, yra proporcingi, nedaro jokios žalos nekilnojamiesiems daiktams bei jų paskirčiai. Atidalijus bendrąją dalinę nuosavybę ieškovei ir atsakovui atitektų po 19401 kv. m. ploto žemės sklypą ir po 271 kv. m. ploto pastato-karvidės dalį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi bylos šalys nori atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Darytina išvada, kad byloje kilo ginčas dėl atidalijamo turto konkrečių dalių paskyrimo atitinkamai bylos šaliai, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo jiems paskirti tas pačias žemės sklypo ir pastato-karvidės dalis.
Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011-04-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio nurodė, kad pastato-karvidės dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, yra įrengtas baldų gamybos cechas, kuriame jo IĮ „Kvikas“ vykdo veiklą, todėl atsakovas prašo šią pastato-karvidės dalį paskirti jam. Tuo tarpu ieškovė procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu jokių svarių argumentų, kodėl jai turėtų būti paskirta pastato-karvidės dalis, pažymėta indeksu „A“, nenurodė. Iš byloje esančios medžiagos ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pastato-karvidės dalis atsakovui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso nuo 1995 m. rugpjūčio 29 d. (el.b. I t. b.l. 21-22). Nuo 1997 m. atsakovas kartu su ieškovės vyru minėtame pastate vykdė baldų gamybos veiklą. Veiklą kartu jie vykdė 10 metų. Vėliau išsiskyrus požiūriams į verslą, atsakovas nupirko visas ieškovės vyro UAB „Drevėtas ąžuolas“ akcijas, sustabdė bendrovės veiklą ir toliau baldų gamybos veiklą tęsė su savo IĮ „Kvikas“. Tuo metu 1/2 dalis pastato priklausė atsakovui, o kita 1/2 dalis ieškovei ir jos tuometiniam sutuoktiniui. Nutraukus ieškovės ir jos sutuoktinio santuoką, 1/2 pastato dalis Turto padalijimo sutarties pagrindu nuo 2010 m. vasario 3 d. priklauso ieškovei. Taigi atsakovas pastato-karvidės dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, jau beveik 20 metų vykdo baldų gamybos veiklą (el.b. I t. b.l. 112-113). Iš antstolės V. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 186/16/012 matyti, kad pastato-karvidės dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, pagal S. Z. Pastato, esančio žemės sklype, projektinį pasiūlymą dėl padalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, planą, yra neįrengtos dažyklos patalpos, sandėlio patalpos, furnitūros sandėlio patalpos, koridoriaus patalpos. Patalpose darbai nevykdomi. Tuo tarpu pastato dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“, yra įrengtos baldų surinkimo cecho patalpos, baldų paruošimo-pjovimo cecho patalpos, o šiose patalpose vyksta baldų pjovimo ir surinkimo darbai (el.b. I t. b.l. 181-203, II t. b.l. 2-6). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastato-karvidės dalis, pažymėta indeksu „A“, yra išbetonuota, apšildytos lubos, sienos, įrengtos staklės. Taip pat matyti, kad atsakovas rūpinasi pastatu, jo priešgaisrine sauga (el.b. I t. b.l. 105-110).
Tuo tarpu kaip jau buvo minėta ieškovė jokių argumentų, kodėl būtent jai turėtų būti paskirta pastato-karvidės dalis, pažymėta indeksu „A“, nenurodė. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena ne Lietuvoje, nei pastatu-karvide, nei žemės sklypu nesinaudoja, jokių planų, susijusių būtent su pastato-karvidės dalimi, pažymėta indeksu „A“, bylos nagrinėjimo metu nenurodė. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei turėtų būti paskirta pastato-karvidės dalis, pažymėta indeksu „A“, todėl, kad ši dalis yra geriau įrengta, o ieškovė daug metų negalėjo naudotis pastatu-karvide ir dėl to patyrė nuostolius, o atsakovas vienasmeniškai besinaudodamas visu pastatu nepagrįstai praturtėjo. Nors ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė buvo nušalinta nuo bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad ieškovė anksčiau pageidavo naudotis būtent ta pastato dalimi ir dėl to kreipėsi į atsakovą, o šis atsisakė/neleido jai to daryti. Natūralu, kad atsakovas vykdydamas baldų gamybos veiklą iš pradžių su ieškovės vyru, o vėliau vienas, palaipsniui investavo į tas patalpas, kuriomis naudojasi, jas remontavo, padarė tinkamas naudotis, jas pagerino. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovė savanoriškai ilgą laiką nesinaudojo patalpomis, nesuteikia jai jokios prioritetinės teisės į tą pastato dalį, kurioje atsakovas vykdo veiklą, kaip į kompensaciją.
Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad labiausiai bendraturčių interesus atitiks ir nagrinėjamos bylos atveju priimtiniausias yra atsakovo siūlomas pastato-karvidės atidalijimo variantas - 271 kv. m. ploto pastato-karvidės dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, paskirti atsakovui, o 271 kv. m. ploto pastato-karvidės dalį, plane pažymėtu indeksu „B“, paskirti ieškovei. Ieškovės prašomas atidalijimo variantas būtų aiškiai neteisingas. Atsakovas šioje pastato dalyje jau daug metų vykdo baldų gamybos veiklą, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis. Jis į verslą ir į pastato-karvidės dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, nuolat investuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ir jos atstovas reikšdami ieškinį dėl turto atidalijimo ir teismo posėdžio metu iki kol buvo pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tiksliai nežinojo, kurioje pastato-karvidės dalyje atsakovas vykdo veiklą, nebuvo ten nuvykę. Taip pat kaip vienu iš argumentų savo atsikirtimuose ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovas nėra gavęs jos sutikimo veiklai vykdyti. Tačiau pažymėtina, kad tai, ar atsakovas gali vykdyti veiklą toje pastato dalyje, ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne atsakovo veiklos teisėtumas. Be to, anksčiau pretenzijų dėl veiklos teisėtumo ieškovė atsakovui nereiškė ir ši aplinkybė tapo aktuali tik pradėjus nagrinėti bylą.
Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas prašo priteisti jiems žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, kitai šaliai priteisiant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nesutikimą su tuo, kad ieškovei būtų priteista žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, motyvavo tuo, kad šiai žemės sklypo daliai yra nustatytas kelio servitutas, todėl iš tikrųjų žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“ plotas yra mažesnis, žemės sklypų dalys, pažymėtos indeksais „A“ ir „B“ nėra lygiavertės, o jai nėra siūloma kompensacija už tai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu ieškovė prašė žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, kurioje yra nustatytas kelio servitutas, priteisti atsakovui ir taip pat jam nesiūlė jokios kompensacijos už nelygiavertę žemės sklypo dalį, todėl manytina, kad tai tėra bandymas atsikirsti į atsakovo prašymą. Tuo tarpu atsakovas savo prašymą priteisti jam žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, motyvuoja tuo, kad ši žemės sklypo dalis yra arčiau tos pastato dalies, kurioje yra baldų gamybos cechas, iš jos galima patogiau patekti į baldų gamybos cechą. Taip pat atsakovas nurodė, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, yra vandens telkinys (kūdra), kuris pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus turi būti šalia įmonių, dirbančių su mediena (medienos gamybos įmonių). Teismo manymu, atidalijus pastatą-karvidę ir atsakovui paskyrus pastato-karvidės dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, logiška atsakovui paskirti tą žemės sklypo dalį, kuri yra arčiau šios pastato dalies, kadangi iš tos pusės yra ir įėjimas į pastatą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui paskiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, o ieškovei žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“.
CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovės atstovas teismo posėdžio nurodė, kad priešieškinio tenkinimo atveju, atsakovui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pirmo priešieškinio parengimu ir dubliku į ieškovės atsiliepimą į priešieškinį, kadangi vėliau atsakovas priešieškinį patikslino, visiškai pakeitė priešieškinio reikalavimus, dėl ko tiek atsiliepimas į priešieškinį, tiek triplikas neteko prasmės. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovas pateikė priešieškinį, po kurio šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, o vėliau priešieškinį patikslino pakeisdamas savo reikalavimus. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir jo procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstovo išsakyta pozicija, kad visgi patikslinus priešieškinį paruošiamieji dokumentai neteko prasmės, kadangi visiškai pasikeitė atsakovo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, mažintinos priteisiamos išlaidos už procesinių dokumentų surašymą ir advokatės atstovavimą teismo posėdžių. Iš atsakovo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atsakovas patyrė 1081 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur atlyginimas antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, 900 Eur išlaidos už procesinių dokumentų surašymą ir advokatės atstovavimą teismo posėdžių metu (el.b. II t. b.l. 14-18). Iš atsakovo atstovės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas serija AKL Nr. 0369 matyti, kad advokatė nedetalizavo šių išlaidų, t. y. nenurodė konkrečiai atsiliepimo į ieškinį, tripliko, priešieškinio, dubliko, patikslinto priešieškinio surašymo kainų, todėl negalima tiksliai nustatyti, kokia suma turėtų būti mažinamas išlaidos už procesinių dokumentų surašymą ir advokatės atstovavimą teismo posėdžių metu. Teismo vertinimu, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistos 300 Eur išlaidos už procesinių dokumentų surašymą ir advokatės atstovavimą teismo posėdžių metu. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiamos 481 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.
Atidalyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko S. Z. parengtą Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinį pasiūlymą dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo: žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A, plotas – 19401 kv. m., priskirti ieškovės T. R. – D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn, o žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, plotas – 19401 kv. m., priskirti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Atidalyti pastatą-karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastato naudojimo paskirtis – kita (fermų), esantis (duomenys neskelbtini) (el.b. I t. b.l. 21-22), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko S. Z. parengtą Pastato, esančio žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinį pasiūlymą dėl padalijimo iš bendros dalinės nuosavybės: pastato-karvidės dalį, pažymėtą indeksu A, plotas – 271 kv. m., priskirti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn, o pastato-karvidės dalį, pažymėtą indeksu B, plotas – 271 kv. m., priskirti ieškovės T. R. – D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Priteisti iš ieškovės T. R. – D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 481 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.