- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2-534-797/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09076-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. S. skundus dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotam asmeniui L. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja pateikė du skundus civilinėse bylose, kurie buvo sujungti į vieną civilinę bylą, paliekant vieną Nr.2-10257-797/2014, naujas Nr. 2-534-797/2015 (7 b. l. I t.).
Šalies argumentai
Pirmajame skunde pareiškėja prašo panaikinti antstolio A. L. 2014-10-21 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2014-10-21 patvarkymą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 bei atidėti vykdymo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Nurodo, kad dėl teismo sprendimo yra pateikusi kasacinį skundą, todėl skubotas šio ginčytino vykdomojo dokumento vykdymas yra neteisėtas ir pažeidžia jos teises, be to, antstolio nustatytas 10 dienų terminas sprendimui vykdyti yra akivaizdžiai neprotingas ir neįmanomas, atsižvelgiant į antstolio išieškomą sumą - daugiau nei 3 mln. litų. Kadangi antstolis taikant laikinąsias apsaugos priemones yra areštavęs ir priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena ir išlaikoma dukra, todėl yra įsitikinusi, kad raginimo terminas turėtų būti maksimalus - 45 dienos, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 659 straipsnio 2 dalis.
Antrajame skunde pareiškėja prašo panaikinti:
Patvarkymą dėl turto deklaravimo, reg. Nr. AN113220, kuriuo antstolis įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose;Patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš lėšų, esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje, reg. Nr. AN113169, kuriame nurodyta, jog antstolis nukreipia skolos išieškojimą iš D. S. 3 eilės išieškotojo L. S. naudai į areštuotas D. S. piniginės lėšas, esančias antstolio A. L. depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);Turto arešto aktą, reg. Nr. AN113233, kuriame nurodyta, jog turto arešto mastas - 3182450,22 Lt. Turto arešto būdas - disponavimo teisės apribojimas;Patvarkymą dėl transporto priemonių pateikimo vertės nustatymui, reg. Nr. AN113308, kuriame nurodyta, kad pareiškėja yra įpareigojama per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti vertės nustatymui jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane II, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Patvarkymą areštuoti lėšas, reg. Nr. AN113223, kuriuo prašoma AB SEB banko pareiškėjos areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);Patvarkymą areštuoti lėšas, reg. Nr. AN113224, kuriuo prašoma AB DNB banko pareiškėjos areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);Patvarkymą areštuoti lėšas, reg. Nr. AN113225, kuriuo prašoma AB Swedbank pareiškėjos areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);Patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises, reg. Nr. AN113226, adresuotą Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame nurodyta, jog antstolis areštuoja pareiškėjos reikalavimų teises, susijusias su piniginėmis išmokomis 3182550,60 Lt sumai, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms;Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, reg. Nr. AN113227, adresuotą (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama daryti išskaitas iš pareiškėjai išmokamo darbo užmokesčio;Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, reg. Nr. AN113228, kuriuo antstolis nutarė iš pareiškėjos išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480;Patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir lėšų arešto, reg. Nr. AN113309, adresuotą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame nurodyta, kad antstolis areštuoja D. S. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pervedamas lėšas;Patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir lėšų arešto, reg. Nr. AN113310, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad antstolis areštuoja D. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) pervedamas lėšas.Patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, reg. Nr. AN113564, kuriame nurodyta, jog iš D. S. išieškota 20840,94 Lt išieškotojo L. S. naudai;Patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir lėšų pervedimo, reg. Nr. AN113660, adresuotą UAB „Optikos pasaulis“, kuriame nurodyta, jog antstolis areštuoja D. S. priklausančias ir iš UAB „Optikos pasaulis“ pervedamas lėšas.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, neturi pažeisti ir skolininkės teisėtų interesų, ne tik apginti išieškotojo interesus, tačiau antstolis nukrypo nuo imperatyvių kodekso reikalavimų, nes nenurodė areštuojamo turto objektų vertės. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra antstolio tiesioginė pareiga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatyme antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Šiuo atveju pareiškėja gavo 2014 m. lapkričio 4 d. Turto arešto aktą, reg. Nr. AN113233, iš kurio matyti, jog antstolis areštuoja jai priklausantį turtą - 146 objektus ir tik prie 2 iš 146 objektų yra nurodyta turto vertė. Antstolis, išvardinęs visą areštuojamą pareiškėjos turtą, nurodė, jog viso areštuoto turto vertė yra 72000 Lt, kai tuo tarpu realiai įvardintos yra tik dviejų objektų vertės. Pareiškėja nurodo, jog antstolis, nenustatydamas bent preliminarios viso areštuojamo turto vertės, pažeidė Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šiurkščiai pažeidė jos teisėtus interesus. Iš nurodytos normos aiškiai matyti, kad, aprašydamas skolininko turtą, antstolis privalo tuo pat momentu įkainoti turtą nurodydamas antstolio nustatytą jo vertę turto apraše arba, esant CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, nedelsdamas skirti ekspertizę. Jokių kitų veikimo variantų įstatymas antstoliui nesuteikia ir turtas privalo būti įkainotas (arba paskirta jo ekspertizė) nedelsiant, t. y. tuo pat metu, kai turtas areštuojamas (aprašomas). Nepaisant to, kad aprašydamas turtą antstolis gali neturėti visų reikiamų duomenų galutiniam turto vertės nustatymui, tai neatleidžia antstolio nuo pareigos jau turto arešto metu nustatyti bent preliminarią turto vertę, kadangi CPK 681 straipsnio 2 dalis suteikia antstoliui teisę bet kada patikslinti anksčiau nustatytą turto vertę, nes pagal teismų praktiką areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi vykdymo proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Dėl to pareiškėja nurodo, jog skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti, pažeidžia Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalies nuostatas ir be jokio pagrindo šiurkščiai riboja pareiškėjos teisėtus interesus, todėl turi būti nedelsiant panaikinti. Pareiškėja dėl kitų antstolio priimtų patvarkymų skunde nepasisako ir nenurodo, ką konkrečiai antstolis pažeidė, priimdamas skundžiamus patvarkymus ir kodėl jie turėtų būti panaikinti.
Antstolis abu skundus prašo atmesti ir nurodo, kad pirmasis pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse numatyta, kad kasacinio skundo padavimo bei paskesnis šio skundo priėmimo faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tik Civilinio proceso kodekso 363 straipsnis suteikia diskrecijos teisę teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl tik Civilinio proceso kodekso 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį, antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. To nesant, antstolis neturi teisinio pagrindo naikinti 2014-10-21 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. AN110764 ir atidėti vykdymo veiksmus ar stabdyti vykdomosios bylos Nr. 0159/14/02480 vykdymą. Antstolis nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog jis nepagrįstai ragino skolininkę įvykdyti teismo sprendimą per 10 dienų, nes turi būti nustatytas maksimalus 45 dienų terminas. Nurodo, jog vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką nustato Civilinio proceso kodekso 650-654 straipsniai. Pagal Civilinio proceso kodekso 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Civilinio proceso kodekso 659 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas dešimt dienų terminas, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos, sprendimui įvykdyti. Pareiškėjos nurodoma Civilinio proceso kodekso 659 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tuo atveju, kada yra iškeldinama iš gyvenamosios patalpos ir, kadangi vykdomoji byla Nr. 0159/14/02480 yra vykdoma dėl skolos išieškojimo, minėta norma antstolis negali vadovautis.
Dėl antrojo pareiškėjos pateikto skundo antstolis patvarkyme taip pat prašo jį atmesti ir nurodo, jog pareiškėjai per raginime nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjus raginime nurodytos skolos ir vykdymo išlaidų, 2014-11-04 buvo pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Pareiškėja skundžia ir prašo panaikinti patvarkymus, tačiau skunde pateikia argumentus tik dėl 2014-11-04 Turto arešto akto Nr. AN 113233 galimo neteisėtumo. Pareiškėja, prašydama panaikinti antstolio visus patvarkymus privalėjo pagrįsti ir įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau tokių duomenų nepateikė, neįrodė skundo aplinkybių pagrindo, nors vykdymo procese taip pat galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). Antstolis nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nes minėtame straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. 2014-11-04 Turto arešto aktas Nr. AN113233 pareiškėjai buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir įteiktas pasirašytinai 2014-11-06. Pareiškėja prieštaravimus dėl turto vertės galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, bet prieštaravimų antstolio kontoroje nėra gauta iki šiol, tik 2014-11-17 buvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ir disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.), kas ir buvo nurodyta 2014-11-04 Turto arešto akte Nr. AN113233. Atkreiptinas dėmesys, kad visas pareiškėjos turtas (išskyrus nekilnojamojo turto objektus Nr. 680700050023 ir Nr. 6596100060170002, kurie buvo įvertinti Nekilnojamojo turto registrų centriniame duomenų banke nurodyta vidutine rinkos verte) turi galiojančių apribojimų, todėl buvo nevertinamas. Turto arešto akte nurodyta, kad nenustatytai turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros antstolis neatlieka, tačiau tai nėra kliūtis turtui areštuoti, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Siekiant nustatyti pareiškėjai priklausančių transporto priemonių vertę, 2014-11-04 Patvarkymu dėl transporto priemonių pateikimo vertės nustatymui Nr. AN113308 pareiškėja įpareigota pristatyti transporto priemones vertės nustatymui. Nesant eksperto išvados dėl turto vertės, antstolis negali daryti objektyvios išvados dėl turto vertės, todėl Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalies normos, t. y., kad areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nebuvo pažeistos. Be to, areštavus turtą, pareiškėja ir toliau šį turtą gali valdyti bei juo naudotis, todėl turto areštas nesuvaržo jos interesų. Nurodo, kad iš pareiškėjos išieškoma suma yra didelė ir viršija tris milijonus litų (šiai dienai išieškotina suma sudaro 3161832,52 Lt). Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto nurodyta turto vertė, tačiau ši sąvoka negali būti visiškai sutapatinama su Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną. Įvertinus Turto arešto akte areštuotą turtą Nekilnojamojo turto registrų centriniame duomenų banko nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis, bendra areštuoto turto vertė sudarytų 2936406,40 Lt, t. y. būtų mažesnė nei iš pareiškėjos bendra išieškotina suma. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus, vykdomojoje byloje 2014-11-13 Patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. AN114563, buvo paskirta skolininkės nekilnojamojo turto ekspertizė. Antstolio manymu, pareiškėja nėra suinteresuota operatyviu vykdymo procesu ir antstolio teisėtų reikalavimų vykdymu. Pareiškėjos pateiktas skundas nepagrįstas, o jo pateikimas - tik vengimas vykdyti teismo sprendimą, pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus ir vykdymo proceso vilkinimas.
Suinteresuotas asmuo apie rašytinį skundo nagrinėjimą informuotas tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/14/02480 dėl 3058000,00 Lt išieškojimo iš skolininkės D. S. 3 eilės išieškotojui L. S. pagal Šiaulių apygardos teismo 2014-10-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-977-368/2011 (v. b. 1 t.).
2014-10-21 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas (3-5 v. b. l. t. 1). 2014-11-03 antstolio kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl to, kad ji yra pateikusi kasacinį skundą dėl teismo sprendimo, todėl skubotas šio ginčytino vykdomojo dokumento vykdymas yra neteisėtas ir pažeidžia jos teises, be to, antstolio nustatytas 10 dienų terminas sprendimui vykdyti yra akivaizdžiai neprotingas ir neįmanomas, o turėjo būti taikytas maksimalus 45 d. terminas, taip pat prašoma atidėti vykdymo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo dėl teismo sprendimo, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas.
Šie pareiškėjos motyvai yra nepagrįsti, nes Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civilinio proceso kodekso 626 ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kas reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Civilinio proceso kodekso 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia antstoliui teisę, įvertinus skolininko prašymą, prašyme nurodytas aplinkybes, sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Šiuo atveju nesant priimtos kasacinio teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo sustabdymo Civilinio proceso kodekso 363 str. nustatyta tvarka ir nesant Civilinio proceso kodekso 626 ir 627 str. numatytų pagrindų bei aplinkybių, antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, neatidėjo vykdymo veiksmų, antstolio atlikti veiksmai buvo teisėtai (CPK 178, 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog LITEKO informacinės sistemos duomenimis pareiškėjos kasacinį skundą Aukščiausiame teisme buvo atsisakyta priimti: 2014-10-02, 2014-10-28 ir 2014-12-03.
Nepagrįstas yra pareiškėjos motyvas, kad antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas, duodamas tik 10 d. terminą susimokėti, kadangi Civilinio proceso kodekso 659 str. 1 d. nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos, sprendimui įvykdyti. Pareiškėja vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 659 str. 2 d., kuri yra taikoma tada, kai yra iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, tuo atveju įstatymas numato nuo 30 iki 45 d. terminą įvykdyti sprendimą. Antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo, todėl antstolis pagrįstai nurodė 10 d. terminą sprendimui įvykdyti ir nepažeidė imperatyvių teisės normų (CPK 178, 185 str.), todėl nėra pagrindo naikinti pirmajame skunde nurodytus patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0159/14/02480 bei atidėti vykdymo veiksmus iki kasacinio skundo išnagrinėjimo dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Pareiškėja antruoju skundu skundžia ir kitus antstolio priimtus patvarkymus ir turto arešto aktą (7-60 b. l.), nurodo, jog jie yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjos interesus, tačiau nenurodo skundo pagrindo, išskyrus turto arešto aktą, kodėl kiti antstolio priimti patvarkymai yra neteisėti ir kaip pažeidžia jos interesus.
Antrajame skunde pareiškėja nurodo, jog antstolio priimtas turto arešto aktas, kuriame nėra nurodyta 146 turto objektų vertė, išskyrus 2 objektus, yra neteisėtas, o antstolis, nenustatydamas bent preliminarios viso areštuojamo turto vertės, pažeidė Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šiurkščiai pažeidė pareiškėjos teisėtus interesus, o negalėdamas nustatyti vertės, turėjo nedelsiant skirti ekspertizę.
Iš vykdomosios bylos matyti, jog pareiškėjai 2014-10-24 įteikus antstolio raginimą įvykdyti sprendimą ir suėjus 10 d. terminui, antstolis atliko viešų registrų užklausas apie pareiškėjos turimą turtą (11-235 v. b. l. t 1), priėmė patvarkymus dėl turto deklaravimo, jo pateikimo įvertinimui, skolos išieškojimo iš lėšų, dėl lėšų, turtinių teisių areštavimo, vykdymo išlaidų išieškojimo (239-248 v. b. l. t. 1) ir surašė 2014-11-04 turto arešto aktą, kuriame areštuoti 146 turto objektai ir nurodyta, kad nenustatytai turto vertei bus kviečiamas ekspertas (248-287 v. b. l.). Iš turto arešto akto matyti, jog areštuoto turto vertė yra 72 000 (20852,64 eurai) (285 v. b. l. t. 1). Antstolis nurodo, jog visas pareiškėjos turtas, išskyrus nekilnojamojo turto objektus Nr. 680700050023 ir Nr. 6596100060170002, kurie buvo įvertinti Nekilnojamojo turto registrų centriniame duomenų banke nurodyta vidutine rinkos verte, turi galiojančių apribojimų, todėl buvo nevertinamas, dėl ko nurodė, kad bus kviečiamas ekspertas, be to, nei išieškotojas, nei pareiškėja nepateikė prieštaravimų dėl turto vertės per 3 darbo dienas, kaip numato Civilinio proceso kodekso 681 str. 1 d. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamajam turtui yra pritaikyti apribojimai nuo 2011 m., todėl pagrįstai antstolis turto arešto akte nurodė, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykdomosios bylos I tomo duomenys iš nekilnojamojo turto registro 11-232 b. l.). Iš bylos matyti, jog antstolis 2014-11-04 priėmė patvarkymą dėl transporto priemonių pateikimo vertės nustatymui, reg. Nr. AN113308, kuriuo pareiškėją įpareigojo per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti vertės nustatymui jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane II, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas rodo, jog antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų turto vertei nustatyti (7 b. l.).
Antstolis patvarkyme teigė, kad nesant eksperto išvados dėl turto vertės, antstolis negalėjo daryti objektyvios išvados dėl turto vertės, todėl Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 2 dalies normos, t. y., kad areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nebuvo pažeistos, kad areštavus turtą, pareiškėja ir toliau šį turtą gali valdyti bei juo naudotis, todėl turto areštas nesuvaržo jos interesų. Nurodo, kad iš pareiškėjos išieškoma suma yra didelė ir viršija tris milijonus litų (šiai dienai išieškotina suma sudaro 3161832,52 Lt). Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto nurodyta turto vertė, kuri negali būti visiškai sutapatinama su Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną. Antstolis teigia, kad įvertinus Turto arešto akte areštuotą turtą Nekilnojamojo turto registrų centriniame duomenų banko nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis, bendra areštuoto turto vertė sudarytų 2936406,40 Lt, t. y. būtų mažesnė nei iš pareiškėjos bendra išieškotina suma. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Teismas sutinka su tokia antstolio pozicija ir sprendžia, jog antstolio veiksmai, areštuojant turtą, buvo teisėti, jis akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, nes tokia teisė yra numatyta Civilinio proceso kodekso 678 str. 1 d. 5 p., kuri reglamentuoja, kad jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (kas ir buvo padaryta), o nustačius turto vertę, antstoliui suteikta teisė keisti turto arešto aktą (285 v. b. l. t.1, CPK 681 str. 2 d.).
Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ir skolininkė būtų pareiškusi prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo Civilinio proceso kodekso 681 str. nustatyta tvarka. Iš vykdomosios bylos matyti, jog turto vertei nustatyti antstolis per protingą terminą, t. y. 2014-11-13, priėmė patvarkymą paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę (360 v. b. l. t. 2). Teismui nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, priimant antruoju skundu skundžiamus patvarkymus, todėl šis skundas taip pat atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. S. skundus atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.