- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-57-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12458-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. L. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), jam paskirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taip pat 68 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš A. L. konfiskuotino automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 4927 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2019 m. kovo 26 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse įtvirtintų įrodymams keliamų liečiamumo, leistinumo ir pagrįstumo reikalavimų.
2.2. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė A. L. versijos, kad automobilio būdamas neblaivus jis nevairavo, nes alkoholį vartojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) tarnybinių patalpų tualete po sulaikymo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. L. į tualetą buvo palydėtas 18.07 val., o grįžo 18.10 val., t. y. būtent šiuo laiku jis išgėrė turėtą pusės litro degtinės butelį. Pasak gynėjos, mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pavartojus alkoholio, jo kiekis kraujyje didėja ir vidutiniškai po 30-90 minučių pasiekiamas alkoholio koncentracijos kraujyje pikas, o maždaug po 2 valandų alkoholis pradeda skaidytis ir jo koncentracija kraujyje ima mažėti. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 19.18 val., kuomet A. L. neblaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Drager Alcotest“, iki 20.15 val., kuomet buvo paimtas kraujas, alkoholio koncentracija A. L. kraujyje padidėjo, o tai patvirtina, kad A. L. alkoholį vartojo po to, kai apie 17.40 val. atvyko į pasienio kontrolės punktą (tualete buvo 18.07-18.10 val.), kadangi priešingu atveju, jeigu jis alkoholį būtų vartojęs prieš atvykimą į Medininkų kontrolės punktą, per laikotarpį iki kraujo paėmimo (daugiau nei 2,5 val.) alkoholis būtų pradėjęs skaidytis ir jo koncentracija kraujyje mažėtų, o ne didėtų.
2.3. Skunde pažymima, kad byloje nebuvo įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu apsvaigimas buvo pasiekęs 1,5 promilės alkoholio ribą, kuri būtina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kilimui. Nurodoma, kad šią aplinkybę teismas nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje apklaustų pasienio pareigūnų – A. S. ir M. K. parodymais, kurie paliudijo, kad į dokumentų tikrinimo vietą atvažiavęs A. L. iš karto pasirodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, išlipdamas iš automobilio svyravo į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti. Teismas nurodė, kad jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagrindžia ir tai, kad praėjus keturioms valandoms po įvykio, pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tik po savaitės versiją pakeitė. Skunde su tokiomis išvadomis nesutinkama, nurodoma, kad liudytojų A. S. ir M. K. parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad vairavimo metu A. L. apsvaigimas nuo alkoholio buvo didesnis negu 1,5 promilės. Be to, jų parodymus, kad kaltinamojo judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai paneigia VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės gautas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad A. L. atlydimas į tarnybines patalpas eina tiesiai, į šonus nesvyruoja, jo eisena tvirta, koordinacija nei kiek nesutrikusi. Pažymėtina ir tai, kad A. L. prisipažinimas byloje apskritai negali būti vertinamas kaip kaltę pagrindžiantis įrodymas, kadangi apklausos metu, kurioje A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jis buvo neblaivus (tai pažymėta ir apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad apklausa stabdoma iki įtariamasis išblaivės).
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie A. L. teisės į laisvę suvaržymą. Apelianto gynėja pažymi, kad A. L. buvo sulaikytas, o tai jau reiškia asmens laisvės suvaržymą. Gynėja nurodo, kad remiantis EŽTT jurisprudencija, tais atvejais, kai pareigūnai ,,pristato“ (nuveda, palydi, nuveža ir pan.) asmenį į teisėsaugos institucijų patalpas, kur su juo atliekami procesiniai veiksmai arba jis laukia tokių veiksmų atlikimo, traktuojama kaip asmens laisvės atėmimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, nuo to momento, kai 2019 m. kovo 26 d., apie 17.40 val., VSAT pareigūno M. K. buvo palydėtas į VSAT patalpas, kuriose turėjo laukti atvykstančių policijos pareigūnų iki atvykus policijos pareigūnams, kuomet buvo surakintas ir vežamas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, o vėliau į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, iš kurio apie 23.00 val. po apklausos buvo paleistas, anot gynėjos, de facto A. L. buvo apribota teisė į laisvę. Be to, aplinkybė, jog nebuvo įformintas A. L. sulaikymas nei pagal BPK 140 straipsnį, nei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 597 straipsnį, laikytinas kaip sunkus Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas.
2.5. Skunde taip pat ginčijama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vien remdamasis aplinkybe, kad prieš A. L. nebuvo panaudotos prievartos priemonės, konstatavo, kad jo fizinė apžiūra buvo teisėta ir teisė į asmens neliečiamumą pažeista nebuvo. Liudytojai A.I. ir M. K. nurodė, kad prieš A. L. įeinat į tualetą, VSAT pareigūnas M. K. jį apieškojo, t. y. fiziškai liesdamas jį apžiūrėjo ar jis neturi kokių daiktų, tame tarpe ir alkoholio, tačiau, anot gynėjos, tokios apžiūros pareigūnas neįformino. BPK 143 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą; dėl asmens apžiūros atlikimo surašomas protokolas (BPK 143 straipsnio 1, 4 dalys). ANK 598 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi teisę atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, atlikti daiktų patikrinimą; to paties straipsnio 4 dalis numato, kad dėl asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo atlikimo surašomas protokolas. Atsižvelgiant į tai asmens apžiūra, tame tarpe ir dalinė, gali būti atliekama tik griežtai laikantis tokią apžiūrą reglamentuojančių teisės normų, todėl, pasak gynėjos, A. L. atveju, teisinio pagrindo riboti jo teisę į neliečiamumą – nebuvo, todėl ji buvo pažeista.
2.6. Skunde nurodoma, kad remiantis išvardintomis aplinkybėmis, apkaltinamasis nuosprendis pirmosios instancijos teismo yra priimta remiantis nepagrįstų, neteisėtais būdais, t. y. pažeidžiant pamatines asmens teises, gautų įrodymų visuma, todėl jis yra naikintinas ir A. L. atžvilgiu turi būti priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklaustas specialistas J. M. P., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas, kuris nurodė, kad alkoholio kraujyje koncentracijos piko pasiekimas yra labai individualus tiek asmens, tiek laiko atžvilgiu. Jei tuščias skrandis, tai alkoholis greitai pereina, gali būti net per keletą minučių, o jei skrandis pilnas, tai ilgiau, gali pasiekti kraują net po pusvalandžio. Kol vyksta rezorbcija, greičio niekas negali pasakyti, šiandien gali būti vienoks, o rytoj – kitoks. Skaičiavimai yra orientaciniai. Alkoholis pradeda skaidytis iš karto, kai patenka į kraują. Alkoholio koncentracija kraujyje didėja iki 2 val. o paskui mažėja. Taip nurodoma literatūroje, o tiksliai pasakyti nėra galimybės. Koncentracija gali didėti ir ilgiau nei dvi valandas dėl pilno skrandžio, sunkiai virškinamo maisto. O jei žmogus nevalgęs, maksimumas gali būti pasiekiamas per pusvalandį. Tuo pačiu metu papūtus į alkotesterį ir paėmus kraują traktuojama, kad rezultatai dėl alkoholio koncentracijos atitinka, bet yra skirtingi tyrimo metodai ir skirtingos galimybės nustatyti tikrą alkoholio koncentracija. Kai yra aktyvesnė kraujotaka, tada alkoholio koncentracija padidėja greičiau. Pavyzdžiui, viršutinėje kūno dalyje, rankose, galvoje, kakle koncentracija greičiau pasieks maksimumą, nes čia intensyvesnė kraujotaka, greičiau prasidės rezorbcija nei kojose. Yra duomenų, kad ne visada plaučiuose esančiame kraujyje koncentracija tokia pati, kaip kituose organuose. Toksikologijos laboratorija objektyviais metodais tiria tą alkoholį, kuris yra kraujyje. Iškvepiamas alkoholis priklauso nuo to, kiek jo yra plaučiuose. Jei iškvepiamas plaučiuose esantis oras, tai bus daugmaž arti tos koncentracijos kraujyje. Jei keletą kartų giliau pakvėpuojama, įkvepiamas šviežias oras, kuris neturi alkoholio, jis atsiskiedžia, todėl koncentracija gali būti mažesnė. Tikslių skaičių, kaip gali skirtis rodmenys, nėra, nes yra daug lemiančių sąveikų.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, tai yra laikydamasis apeliaciniame skunde apibrėžtų nagrinėjimo ribų bei nepablogindamas nuteistojo padėties.
7. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje A. L. vairavo automobilį, o vėliau atlikto tyrimo metu jo kraujyje buvo nustatyta 2,18 promilės etilo alkoholio. Tačiau apeliaciniame skunde tvirtinama, jog faktinę aplinkybę, kad A. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jo kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, teismas nustatė nepagrįstai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, sietinus su minėta ginčijama faktine aplinkybe, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvykio faktines aplinkybes nustatė teisingai, padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktų ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų visuma.
8. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nebuvo paneigta A. L. versija, jog automobilio būdamas neblaivus jis nevairavo, nes alkoholį vartojo VSAT tarnybinių patalpų tualete po sustabdymo. Šią versiją paneigia bei tuo pačiu patvirtina faktines kaltinimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų VSAT pareigūnų A. S., M. K. ir A. I. parodymai (b. l. 33, 35, 37, 104-107, 125-127, teisiamųjų posėdžių garso įrašai).
8.1. Liudytojai A. S. ir M. K. nurodė pastebėję A. L. neblaivumo požymius dar iki jį pristatant į VSAT tarnybines patalpas bei jam nueinant į tualetą. Liudytojas A. S. nurodė, kad įvykio dieną apie 17.40 val. į dokumentų tikrinimo vietą atvažiavo A. L., kuris pareigūnui iš karto pasirodė neblaivus. Pareigūnas nurodė požymius, iš kurių sprendė apie minėtą aplinkybę, o būtent, kad bendraujant su A. L. nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o būtent išlipant iš automobilio A. L. svyravo į šonus, jį „užmetė“. Pareigūnas taip pat nurodė, kad kalbantis su A. L. šis jam pats patvirtino kažkiek gėręs. Liudytojas M. K. taip pat patvirtino, kad iš pareigūno gavęs informaciją apie atvažiavusį įtariamą neblaivų asmenį nuėjo į tikrinimo vietą ir bendravo su A. L., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo kiek nekoordinuoti, asmuo jam patvirtino vartojęs alkoholį. Be to, pastarasis liudytojas patvirtino stebėjęs ir buvęs kartu su A. L. iki atvyko policijos pareigūnai tam, kad įsitikinti, jog asmuo nevartos alkoholio. Taip pat nurodė, kad A. L. pasiprašius į tualetą fiziškai liesdamas jį apžiūrėjo, kad įsitikinti, jog asmuo neturi su savimi alkoholio, kitų draudžiamų daiktų. Jokios talpyklos skysčiui ar panašiai neužčiuopė. Išėjęs iš tualeto A. L. buvo toks pats, jokių pasikeitimų nebuvo, liudytojui nekilo jokių įtarimų, kad tualete jis galėjo vartoti alkoholį. Liudytoja A. I. nurodė, kad bendraujant su A. L. tarnybinėse patalpose jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo elgsena kėlė įtarimų dėl jo neblaivumo. Prieš einant į tualetą pareigūnas M. K. atliko A. L. apžiūrą, alkoholinių gėrimų nerado. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, parodymus jie davė prisiekę, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šių asmenų suinteresuotumą ar abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis. A. L. išsakyti teiginiai, kad visi pasieniečiai yra jo priešai, dėl jo ne vienas išėjo iš darbo, abejonių dėl pasienio pareigūnų objektyvumo taip pat nesukėlė, nes yra abstraktūs, vertintini kartu su paties A. L. bei minėtų pareigūnų parodymais, kad vienas kito jie nepažįsta.
8.2. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pareigūno M. K. atliktos A. L. apžiūros teisėtumo ir jos metu gautų duomenų pripažinimo tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio taikymo prasme pažymėtina, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu (2019-03-26) galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo redakcijos 26 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuotos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, įgyvendinančių Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, teisės. Pagal šios teisės normos nuostatas pareigūnai turėjo teisę (greta kitų): atlikti asmens apžiūrą (2 punktas); įtardami, kad nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę (13 punktas). Šių teisės normų pagrindu spręstina, kad pasienio pareigūno M. K. veiksmai, o būtent A. L. apžiūra fiziškai liečiant asmenį, atlikta siekiant nustatyti, ar jis turi su savimi alkoholinių gėrimų ar kitų draudžiamų daiktų, buvo teisėti ir nagrinėjamoje situacijoje proporcingi siekiamiems tikslams. Gynybos išsakyti teiginiai, kad tokia apžiūra gali būti atliekama tik asmens sustabdymo metu, yra nepagrįsti ir atmestini, nes gynyba per siaurai vertina pasienio pareigūnams pavestas funkcijas bei jų teises. Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos yra apibrėžtos aukščiau minėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje ir neapsiriboja vien asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimu. Minėtai tarnybai įstatyme greta kitų numatyta ir nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir jų tyrimo funkcija; administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, administracinių nusižengimų tyrimo funkcija (23 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). A. L. apžiūra atlikta VSAT tarnybinėse patalpose. Talpos su alkoholiniais gėrimais yra daiktai, kurių vežimas per valstybės sieną yra ribojamas. Pareigūnai turėjo duomenų, kad kirsdamas valstybės sieną asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Už tokią veiką priklausomai nuo nustatyto alkoholio kraujyje koncentracijos yra galima baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Todėl spręstina, kad pareigūnas M. K., atlikęs A. L. apžiūrą ieškodamas alkoholinių gėrimų ar kitų draudžiamų daiktų, savo įgaliojimų neviršijo, veikė teisėtai, tad apžiūros metu gauta informacija laikytina tinkamu įrodymu procese.
8.3. Pagrindo spręsti, kad dėl atliktos apžiūros nesurašius protokolo buvo pažeisti apeliaciniame skunde įvardyti BPK 143 straipsnio 4 dalies, ANK 598 straipsnio 4 dalies reikalavimai, nėra, nes apeliantės įvardytos teisės normos reglamentuoja procesinius veiksmus ir jų pagrindu surašomus procesinius dokumentus atitinkamai ikiteisminio tyrimo bei administracinio nusižengimo tyrimo metu. Tuo tarpu pareigūnui M. K. atliekant apžiūrą nei viena iš minėtų teisenų A. L. atžvilgiu dar nebuvo pradėta, pareigūnas veikė jau minėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pagrindu.
8.4. Abejonių aukščiau minėtų liudytojų A. S., M. K. ir A.I. parodymais nesukėlė ir byloje esančio vaizdo įrašo duomenys, akcentuojami apeliaciniame skunde. Įraše yra fiksuotas iš patikros vietos į tarnybines patalpas einantis A. L., taip pat jo ėjimas bei grįžimas iš tualeto. Kaip ir nurodo gynyba, įraše iš tiesų nėra matyti, kad A. L. judesiai būtų nekoordinuoti. Tačiau liudytojas A. S. nurodė, kad nekoordinuotus asmens judesius, susvyravimą į šoną jis pastebėjo patikros vietoje A. L. išlipant iš mašinos, tai yra asmeniui ženkliai keičiant kūno padėtį. Patikros vieta nėra filmuojama. Liudytojai M. K. bei A. I. ilgą laiką stebėjo A. L., tad akivaizdu, kad bendraujant su asmeniu nedideliu atstumu ir ilgesnį laiko tarpą yra didesnė galimybė pastebėti jo judesių nekoordinavimą, ypač jei jis nėra ženklus. Tuo tarpu vaizdo įraše A. L. fiksuotas labai trumpai, tad įrašo duomenys aukščiau padarytų išvadų nepaneigia. Be to pabrėžtina, kad nekoordinuoti judesiai buvo tik vienas iš požymių, iš kurių pareigūnai sprendė apie galimą A. L. neblaivumą.
8.5. Atsižvelgus į šias aplinkybes minėtų liudytojų A. S., M. K. ir A.I. parodymai pagrįstai vertinti kaip patikimi. Be to, juos patvirtina ir kiti įrodymai.
9. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje, įvykio registracijos pažymos duomenys patvirtina, jog apie įtariamą neblaivų vairuotoją policijai buvo pranešta 2019-03-26 17.57 val., t. y. anksčiau, nei kaltinamasis lankėsi muitinės patalpų tualete. Iš teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad A. L. į tualetą ėjo 18.07 val., o grįžo 18.10 val. Be to, vaizdo įraše matyti, kad A. L. grįžus iš tualeto, jo koordinacija nepasikeitė, nors, kaip tvirtino pats A. L., tualete jis per kelias minutes, tai yra labai greitai, išgėrė nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, o būtent pusę litro degtinės. Be to, A. L. teigė, kad su savimi turėjo plokščią pusės litro degtinės butelį, kurį buvo įsidėjęs į striukės vidinę kišenę. Tokio dydžio ir talpos butelis neabejotinai turi tiek tam tikrą svorį, tiek apimtį. Tuo tarpu jau minėtame vaizdo įraše fiksuota, kad įvykio metu A. L. dėvėta striukė nėra stora, apgludusio silueto, buvo dėvima prasegta. Įraše yra fiksuotas A. L. vaizdas pakankamai stambiu mastu ir nėra matyti, kad kuri nors striukės dalis būtų išsipūtusi labiau, nei kitur, ar nusvirusi dėl vidinėje kišenėje esančio butelio svorio. A. L. grįžtant iš tualeto nesimato jokie jo striukės padėties pakitimai, nors, pasak A. L., joje buvęs butelis jau buvo tuščias, tai yra netekęs didelės dalies svorio.
10. Abejonių aukščiau minėtais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis nesukėlė ir byloje fiksuotų ir gynybos akcentuotų A. L. patikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatų palyginimas. Kaip patvirtino liudytojas pasienio pareigūnas A. S., A. L. vairavo automobilį vėliausiai 2019-03-26 17.40 val., nes būtent tada jis įvažiavo į dokumentų tikrinimo vietą ir nuo tada buvo pareigūnų stebėjimo akiratyje. Kaip nustatyta iš vaizdo įrašo, tualete jis lankėsi po 27 minučių, o būtent 18.07-18.10 val. laikotarpiu. 19.18 val. A. L. alkotesteriu buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas (b.l. 12). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2792/2019(01) patvirtina, kad A. L. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2019-03-26 20.15 val., nustatyta 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 52). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas J. M. P. nurodė, kad alkoholio koncentracija kraujyje didėja iki 2 val., o paskui ji mažėja. Tačiau kartu specialistas nurodė, kad tiksliai šios aplinkybės nustatyti nėra galimybės, skaičiavimai tik orientaciniai, nes alkoholio kraujyje koncentracijos piko pasiekimas yra labai individualus tiek asmens, tiek laiko atžvilgiu, yra įtakojamas įvairių faktorių. Be to, specialistas nurodė, kad alkoholio koncentracijos nustatymas alkotesteriu ir kraujyje yra atliekamas skirtingais tyrimo metodais, galimybės nustatyti tikrą alkoholio koncentraciją yra skirtingos, įtakojamos įvairių faktorių (asmens kraujotakos ypatumų, konkrečios kraujo mėginio paėmimo kūno vietos, asmens veiksmų ir aplinkos prieš pučiant į alkotesterį). Tikslių skaičių, kaip gali skirtis rodmenys, nėra. Atsižvelgus į šių įrodymų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad rezultatų, gautų ištyrus alkoholio kiekį A. L. iškvėptame ore ir kraujyje, palyginimas nėra pagrindas išvadai, kad alkoholio koncentracija asmens kraujyje didėjo iki pat kraujo mėginio paėmimo 20,15 val. Tuo pačiu darytina išvada, kad šie duomenys nepatvirtina ir nesukonkretina alkoholio vartojimo laiko bei nei patvirtina, nei paneigia A. L. iškeltos versijos dėl alkoholio vartojimo tualete.
11. Taigi, sutampantys, vieni kitus papildantys ir patvirtinantys įrodymai, o būtent liudytojų A. S., M. K. ir A.I. parodymai, taip pat įvykio registracijos pažymos, vaizdo įrašo, alkotesterio rodmenų bei specialisto išvados ir paaiškinimų duomenys, įvertinus juos tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, patvirtina, kad A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kas atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) aprašytą nusikalstamą veiką.
12. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-26 esant neblaiviam (b. l. 19), pažymėtina, kad asmens neblaivumas savaime nėra aplinkybė, vienareikšmiškai eliminuojanti informacijos iš tokios būklės asmens gavimo galimybę ir teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo eigoje, ypač pradinėje jo stadijoje, yra galimos įvairios situacijos, kuomet gali kilti būtinybė gauti informaciją iš neblaivaus asmens siekiant nustatyti skubių ir neatidėliotinų veiksmų bei priemonių poreikį. Tačiau asmens neblaivumas neabejotinai yra aplinkybė, ženkliai įtakojanti iš jo gautos informacijos patikimumo vertinimą. Tokios būklės asmens parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, juos gretinant su kitais byloje surinktais duomenimis. A. L. 2019-03-26 vykdytos apklausos metu nurodė savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįstantis, tačiau tolimesnė apklausa nutraukta dėl asmens neblaivumo. Taigi, šios apklausos metu įtariamasis tik nurodė savo poziciją dėl įtarimo, be jokių nagrinėjamo įvykio detalių, tad šios apklausos duomenys nėra informatyvūs ir didelės įrodomosios reikšmės neturi. Iš pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų matyti, kad teismas šiuos parodymus taip pat vertino tik kaip papildančius, sustiprinančius teismo vidinį įsitikinimą, suformuotą kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu. Vėlesnėse apklausose įtariamasis savo kaltę neigė, pateikė savo įvykių versiją, kurią pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir argumentuotai atmetė kaip prieštaraujančią kitiems byloje surinktiems patikimiems įrodymams. Tad pagrindo išvadai apie pažeistas traukiamo atsakomybėn asmens teises ar teismo padarytų išvadų nepagrįstumą nėra.
13. Nuteistojo bei jo gynėjos argumentai, jog A. L. laisvė buvo neteisėtai suvaržyta, atmestini. Byloje nėra duomenų, jog jis buvo laikinai sulaikytas ar suimtas. Liudytojų A. I., M. K., taip pat paties A. L. parodymai patvirtina, kad pastarasis atvykstančių pareigūnų laukė geranoriškai, jo judėjimo laisvė nebuvo varžoma, jis buvo išėjęs parūkyti, į tualetą. Tai matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame fiksuota, kad į tarnybines patalpas A. L. eina iš paskos pareigūno, vaikšto tarnybinėse patalpose, antrankiai jam nėra uždėti. Iš liudytojų A.I. ir M. K. parodymų spręstina, kad jis buvo stebimas pareigūnų, tačiau tokio stebėjimo tikslas buvo ne asmens judėjimo laisvės ribojimas, o siekis turėti patikimą informaciją, kad A. L. po vairavimo nevartojo alkoholinių gėrimų iki atvyko policijos pareigūnai. Tokį stebėjimą pateisina ir jau minėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta pasienio pareigūnų teisė neleisti neblaiviam asmeniui vairuoti transporto priemonę.
14. A. L. nebandė pasišalinti iš pasienio tarnybos tarnybinių patalpų, tad teismas nevertins ir neanalizuos pareigūnų A.I. bei M. K. parodymų dėl to, kokių veiksmų jie būtų ėmęsi tokiu atveju, nes jokių veiksmų imtasi nebuvo. Minėtoje hipotetinėje situacijoje pareigūnai galėjo reaguoti įvairiai, tame tarpe ir neutraliai, tokį asmens elgesį vertinant kaip vengimą pasitikrinti neblaivumą, tad pareigūnų A.I. bei M. K. pasvarstymai apie galimus jų veiksmus negali būti pagrindu vienareikšmei išvadai apie A. L. laisvės suvaržymą.
15. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. L. pagrįstai pripažino padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), pagrindo tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą atmesti.