Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2025-03-10 apie 02 val. 09 min. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) “ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0175 (patikros sertifikato Nr. 2197895), jam buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad vairavau automobilį, važiavau atbuline eiga ir atsitrenkiau į tvorą. Automobilis yra brolio. Neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairavo, nes buvo išgėręs, susisuko protas, draugas pasiūlė važiuoti iki kito draugo ir taip gavosi. Gailisi dėl padaryto įvykio, daugiau tikrai nebevairuos automobilio.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

M. L. kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

2025-03-10 M. L. įteikus pranešimą apie įtarimą ir apklausus jį kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai ir apklausos metu paaiškino, kad pasiėmė brolio Ž. L. automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir sugalvojo nuvažiuoti pas draugą V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur jie su juo taip pat vartojo alkoholinius gėrimus t. y. gėrė degtinę. Kur tiksliai jie važiavo, net nežino, kaip ir negali pasakyti net, kaip jie su V. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Pamena, kad norėjo su automobiliu apsisukti, tačiau jo nesuvaldė ir atsitrenkė į vieno namo tvorą (b. l. 77-80).

2025-03-12 liudytojas Ž. L. apklausos metu paaiškino, kad M. L. yra jo brolis ir jis gyvena kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini). 2025 metais kovo 02 d. jis nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį nusipirko sau, nors kaip ir brolis M., teisių vairuoti automobilio neturi. Automobiliu pats ir nevažinėjo. Pats tikrai automobiliu nevažinėjo, o tuo labiau nedavė juo važiuoti savo broliui, kuris taip pat neturi teisių vairuoti automobilį (b. l. 59-62).

2025-03-10 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmeniui M. L. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 min. laiko, buvo atliktas tikrinimas prietaisu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0175 (patikros sertifikato Nr. 2197895). Pirmu tikrinimu 02:35 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 02:56 val. – 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 49).

2025-03-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2025-03-10 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). ,,V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galu atsirėmęs į medinę gyvenamojo namo, paženklinto Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijos tvorą, minėto automobilio galiniai ratai griovyje (b. l. 8-22).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Ž. L. (b. l. 30).

2025-03-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš Ž. L. buvo paimta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 100 eurų (b. l. 31-32, 34-35).

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės ,,V. P.“ kaina Lietuvoje yra 880 EUR (b. l. 36).

2025-03-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus nurodytu adresu 02.29 val. automobilis ,,V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo atsirėmęs į tvorą, šalia automobilio stovėjo vyriškis, kaip prisistatė M. L., kuris teigė iš pradžių nevairavęs automobilio, kaip vėliau prisipažino, vairavęs transporto priemonę (b. l. 52-54).

Pagal BK 281-1 str. 1 d atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. M. L. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą ir siekė vairuoti automobilį neblaivus (tiesioginė tyčia).

Teisminio nagrinėjimo metu J. P. pateikė prašymą atleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad jis su kaltinamuoju bendrauja dažnai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl mano, kad savo autoritetu tikrai sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, duomenų apie tai, kad anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs, nedirbantis. 2025-03-31 specialisto išvada, kad M. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Psichikos sutrikimai susiję su alkoholio vartojimu, intelektas lengvo protinio atsilikimo diapazone.

Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje M. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad yra verto teismo pasitikėjimo asmens – J. P. prašymas perduoti M. L. jo atsakomybei pagal laidavimą, ir yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl M. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas J. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, kadangi, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (neteistas, kaltę pripažino, savo elgesį vertina itin kritiškai), kitas aptartas aplinkybes (iš jų – kad nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), tokios trukmės laidavimo terminas labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir M. L. būtų pakankamas atitinkamoms išvadoms padaryti dėl netinkamo savo elgesio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. nėra teistas, kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, nors ir buvo penkerių metų laikotarpiu vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Tuo pačiu pastebėtina, kad M. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Teismo vertinimu, įvertinus aptartas aplinkybes, iš jų – M. L. asmenybę, jam nustatytą girtumą, jo pavojingus veiksmus kelyje, kilusius padarinius, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis M. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu. Minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėto automobilio ,,V. P.“, Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamojo brolis Ž. L. (b. l. 30). Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra Ž. L., o ne kaltinamasis M. L., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Ž. L. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio ,,V. P.“, (duomenys neskelbtini) metų gamybos, kaina su PVM yra 880 Eur (b. l. 36).

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, nustatydamas konfiskuotinos automobilio vertę, atsižvelgia, kad padarytas pavojingas nusikaltimas, galėjęs sukelti itin skaudžių padarinių. Kita vertus, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad toks poelgis pirmas jo gyvenime. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. L. konfiskuotina 880 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamąją bylą nutraukti. M. L. perduoti J. P., gim (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, M. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- turto konfiskavimą, išieškant iš M. L. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 880 Eur.

M. L. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilį „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti Ž. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.