Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-128-1185/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-27
Bylos Nr.: e2-128-1185/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02554-2025-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Simona Čėsnienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: H. P.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis

Kategorijos

2.1.5.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-128-1185/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02554-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Mikšienei,

dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. U.,

atsakovo H. P. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui H. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini)vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo H. P. 29 200,23 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas, kuris išmokėjo valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnui R. V. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, nurodė, kad yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos, kurių pagrindu yra tenkintinas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo regreso teise Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio pagrindu, t. y. egzistuoja visos atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė. Ieškovas, apibendrindamas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, nurodė, kad kairės kojos sužalojimą – priekinio kryžminio raiščio plyšimą ir medialinio šalutinio raiščio plyšimą, pareigūnas patyrė (duomenys neskelbtini)vykdydamas savo tarnybines pareigas, o sveikatos sutrikdymas pareigūnui padarytas tyčiniais neteisėtais atsakovo veiksmais, vengiant atiduoti reikalaujamus daiktus, būnant neblaiviam, už kuriuos atsakovas buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, nubaustas pinigine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas H. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, visų pirma nesutikdamas, kad ieškovas gali reikalauti regreso tvarka priteisti visą pareigūnui išmokėtą 29 200,23 Eur kompensaciją, remdamasis teismų praktika nurodė, kad ieškovas išmoką policijos pareigūnui išmokėjo vykdydamas valstybinio socialinio draudimo funkciją ir vadovaudamasis atitinkamomis viešosios teisės normomis, tačiau ieškovo atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė nei būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nei detalizavo, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta pareigūnui R. V.. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)surašytas administracinių nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje padarymo, nepatvirtina atsakovo kaltės dėl policijos pareigūno sveikatos sutrikdymo, o kiti kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad policijos pareigūnas traumą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau neįrodo, kad dėl jo sveikatos sutrikdymo tiesiogiai kaltas atsakovas. Atsakovo nuomone, ieškovui (duomenys neskelbtini)nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinus (duomenys neskelbtini). įvykį, kurio metu sužalotas pareigūnas, nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nebelieka teisinio pagrindo atsakovą laikyti kaltu dėl policijos pareigūno sveikatos sutrikdymo. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad tarp atsakovo veiksmų – mobiliojo telefono neatidavimo ir dėjimo į savo kišenę, ir policijos pareigūno sveikatos sutrikdymo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes nukentėjęs policijos pareigūnas įvykio metu stovėdamas už nugaros laikė atsakovą suėmęs už kaklo ir traukė į save, kiti du policijos pareigūnai atliko kitus kovinius veiksmus atsakovo atžvilgiu, atsakovas prarado pusiausvyrą ir griuvo dėl policijos pareigūnų atliktų kovinių veiksmų, o ne dėl savo tyčių ar neatsargių veiksmų, atsakovas neatliko jokių sąmoningų veiksmų, kuriais siekė sužaloti pareigūną ar galėjo numatyti pareigūno sužalojimo tikimybę. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos, kokia buvo išmokėta kompensacijos suma, dėl ko iš atsakovo priteistinos žalos dydžio suma turi būti mažintina, nes prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka teismų praktikos dėl priteistinos sumos sveikatos sutrikdymo bylose, esant tapatiems padariniams. Atsakovas, papildomai pasisakydamas dėl žalos dydžio, atkreipė dėmesį, kad pareigūnui nedarbingumas buvo taikomas pakankamai trumpą laiką, konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo pareigūnui sveikatos pakitimų neliko, jis tinkamas tolimesnei tarnybai, dalyvumas nenustatytas. Atsakovas taip pat prašė mažinti priteistinos žalos dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jo turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, atsakovas turi daugiau kaip 118 600,00 Eur sumos įsiskolinimų, turto, kurį realizavus varžytinėse būtų galima išieškoti priteistą sumą, neturi, o tyčinių veiksmų, nukreiptų į policijos pareigūno sveikatos sužalojimą, įvykio metu jis neatliko. Atsakovo nuomone, pagal pareigūnui nustatytas diagnozes buvo netinkamai pritaikytas kompensacijos dydžio koeficientas, nes policijos pareigūno sužalojimas buvo pripažintas apysunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau jokiais medicininiais dokumentais nėra pagrįsta, kad pareigūnui diagnozuotas kelio raiščių nutrūkimas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas (duomenys neskelbtini)vyriausiasis policijos komisariatas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo ieškinį tenkinti. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikėsi pozicijos, kad pareigūnui išmokėta kompensacija visiškai padengė jo patirtą žalą, o pareigą paneigti prezumciją, kad pareigūnui išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja jam sužalojimu padarytą žalą, turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta suma nepadengia visos žalos ar, priešingai, ją viršija. Ieškovas akcentavo, kad nors atsakovas neatliko tyčinio tiesioginio smurtinio fizinio veiksmo prieš pareigūną, tačiau savo valia nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui atiduoti telefoną, kas sudarė teisėtą priežastį pareigūnui telefoną paimti panaudojant fizinę prievartą, kurią naudojant atsakovas toliau tęsė reikalavimo nevykdymą, neleisdamas paimti savo telefono, dėl ko ir susidarė tokia situacija, kad pareigūnas griuvo kartu su atsakovu, dėl ko pareigūnas patyrė sužalojimą, todėl jei atsakovas būtų įvykdęs teisėtą pareigūno reikalavimą atiduoti sulaikytajam draudžiamą turėti telefoną, nebūtų susidariusi tokia aukščiau aprašyta situacija, ir pareigūnas nebūtų patyręs traumos. Ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovas netiesiogine tyčia sužalojo pareigūną, nes savo valia nusprendė nepaklusti pareigūno teisėtam reikalavimui, todėl galėjo numatyti, kad gali kilti pavojingi padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o pareigūno patirta trauma yra tiesiogiai susijusi su atsakovo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymu, ir tarp jo veiksmų nevykdant reikalavimo ir pareigūno traumos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje prašomas priteisti kompensacijos dydis apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis objektyviais duomenimis, o statutinė įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, teisės aktais yra įpareigota reikšti tokio dydžio reikalavimą, kiek įstaiga nukentėjusiam pareigūnui išmokėjo kompensacijos. Ieškovas prašė, tenkinus ieškinį iš dalies ar netenkinus ieškinio, atsakovo prašomas priteisi 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti pusiau.

Atsiliepimas

4. Atsakovas H. P. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinyje bei dublike nurodytais argumentais, ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodyta (duomenys neskelbtini)įvykių eiga, remdamasis įvykio metu užfiksuotu vaizdo įrašu, laikėsi pozicijos, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių turėjo numatyti, kad pareigūnas R. V. patirs sužalojimą, dėl ko atsakovo veiksmuose nėra nei kaltės, nei tiesioginės ar netiesioginės tyčios, nei priežastinio ryšio su pareigūno patirta trauma. Atsakovo nuomone, jis įvykio metu neatliko visiškai jokių veiksmų, kurie būtų buvę jo valioje, ar kurių kilimą būtų galėjęs numatyti, priešingai, įvykio metu buvo ramus, dešinėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, o kairę jo ranką viso kovinių veiksmų panaudojimo metu laikė kitas policijos pareigūnas, toliau prisijungęs trečiais pareigūnas laikė dešinę jo ranką, todėl buvo galima iš dešinės rankos paimti mobilaus ryšio telefoną, tačiau prieš neturintį galimybės priešintis ar atlikti kokius nors veiksmus pareigūnas R. V. atliko papildomus, perteklinius kovinius veiksmus ir su ranka apglėbęs atsakovo kaklą smaugė traukė ir vertė ant savęs, todėl būtent pačių pareigūnų veiksmai buvo esminiai, nulėmę aplinkybę, kad jis buvo verčiamas atgal ir krito, o kritimo metu pareigūnas kontaktavo su suoliuku, dėl ko galimai ir kilo nustatytas sužalojimas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareigūnas, būdamas apmokytas kovinių veiksmų atlikimo, turėjo suprasti ir įvertinti, kad atsakovą smaugiant ir verčiant ant savęs, asmuo grius atbulas bei to tikėtis, dėl ko turėjo atsižvelgti į patalpos apstatymą ir galimas pasekmes. Atsakovas kėlė klausimą, kodėl dėl apysunkio pareigūno sveikatos sutrikdymo nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu būtų nustatyta, ar tarp kilusių padarinių ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšis, bei išspręstas žalos atlyginimo klausimas. Atsakovas nurodė, kad būtina įvertinti ir aplinkybę, ar pareigūnai fizinę prievartą prieš jį panaudojo laiku ir pagrįstai, nes, atsakovo nuomone, įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnai nebandė su atsakovu kalbėtis, o tiesiog po vieno reikalavimo ir jo nevykdymo nedelsiant panaudojo kovinius veiksmus. Atsakovas palaikė savo poziciją, kad įvykis, kurio metu pareigūnas patyrė sužalojimą, yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje, ir kad įvykį pripažinus nelaimingu atsitikimu tarnyboje, atsakovo kaltė dėl įvykio negali būti preziumuojama, nes ji nėra įrodyta, be to, nelaimingas atsitikimas tarnyboje gali įvykti ir nesant kito asmens kaltės. Atsakovas nurodė, kad neginčija aplinkybės, kad pareigūnui, patyrusiam sužalojimą tarnybos metu, pagal galiojančius teisės aktus, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų mastą, yra išmokama atitinkamo dydžio kompensacija, taip pat neginčija apskaičiuotos ir išmokėtos kompensacijos dydžio, tačiau aplinkybė, kad valstybė nustatė tokio dydžio kompensacijas pareigūnams, nereiškia, kad visas išmokėtos kompensacijos dydis turi būti priteistas iš atsakovo.

5. Ieškovo (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato atstovas S. U. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas pakartojo ieškinyje ir dublike nurodytas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nurodydamas, kad atsakovas savo valia nusprendė nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų, dėl to pareigūnai turėjo panaudoti fizinę jėgą, kurią taikant buvo sužalotas pareigūnas, todėl atsakovas privalo visiškai atlyginti netiesiogine tyčia padarytą žalą. Atstovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas į laikino sulaikymo patalpas buvo atvežtas iš smurtinio nusikaltimo vietos, pristatyti buvo paprašyta papildomo ekipažo pagalbos, pareigūnės parodymai patvirtina, kad atsakovui du kartus buvo išreikštas reikalavimas atiduoti asmeninius daiktus – telefoną ir akinius, tačiau atsakovas nevykdė reikalavimų, o įvykio vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad atsakovas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nes vienintelis reikalavimas, kurį jis įvykdė, buvo reikalavimas atsistoti. Atstovas pabrėžė, kad atsakovo turėti akiniai buvo paimti pasinaudojus netikėtumo faktoriumi, tačiau atsakovui toliau nevykdant reikalavimo atiduoti telefoną ir pareigūnams nepavykus jo paimti, jis dviejų pareigūnų buvo pastatytas prie sienos, tačiau ir toliau telefono neatidavė ir nebuvo ramus, todėl į pagalbą dviem pareigūnams atėjo trečias pareigūnas, galiausiai telefonas buvo paimtas tik pareigūnui R. V. apėmus atsakovo kaklą ir atlikus griovimo veiksmą. Atstovas pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti pareigūnai neatsiminė įvykio detalių, nes nuo įvykio parėję daugiau nei vieneri metai, po to įvykio jie, kaip pareigūnai, dalyvavo dar ne viename įvykyje, todėl tarnybinio patikrinimo metu užfiksuoti jų parodymai yra tikslesni ir jais turėtų būti vadovaujamasi. Atstovas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas įvykio metu buvo neblaivus, neatsimena pasipriešinimo pareigūnams aplinkybių, o surašant administracinio nusižengimo protokolą pats prisipažino, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų. Atstovas pabrėžė, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Atstovas taip pat nurodė, kad pareigūnas apysunkį sveikatos sutrikdymą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu, todėl jam buvo išmokėta teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija, kurią ieškovas privalėjo išmokėti, o išmokėjęs, įgijo regreso teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo, teisės aktai imperatyviai nurodo, kad tokiu atveju reiškimas ieškinys tokio dydžio, kokia yra išmokėta kompensacija. Atstovas pabrėžė, kad pareigūnui išmokėtos kompensacijos paskirtis yra atlyginti žalą dėl sveikatos sutrikdymo bei kad preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai padengia žalą.

Atsiliepimas

6. Atsakovo H. P. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, nurodydamas, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atstovas paaiškino, kad nors atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, tačiau žala atsirado ne dėl reikalavimų nevykdymo, o atsakovui baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį ar 286 straipsnį ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį netaikyta. Atstovas pažymėjo, kad įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, o tarnybinio patikrinimo metu nekonstatuoti atsakovo tyčiniai veiksmai, sužalotas pareigūnas apie jokius atsakovo veiksmus nenurodė, atsakovas neprisimena, ar jam buvo išaiškinta pareiga atiduoti asmeninius daiktus, dėl prieš jį panaudotų ašarinių dujų negalėjo matyti, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atstovas atkreipė dėmesį, kad pats pareigūnas neįvertino galimybės saugiai paguldyti atsakovą ir būtent pareigūno sprendimas panaudoti fizinę jėgą lėmė žalos atsiradimą. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad sužalotas pareigūnas teisėtai panaudojo fizinę jėgą, kad buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pareigūnas padarė akivaizdžią taktinę klaidą, netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku priėmęs sprendimą panaudoti fizinę jėgą, nors atsakovas aktyviais veiksmais nesiekė priešintis, nebuvo agresyvus, o laikino sulaikymo patalpoje iš viso buvo net šeši pareigūnai. Atstovas kėlė klausimą, ar konvojuojant atsakovą nebuvo pažeistos Konvojavimo taisyklės, pagal kurių nuostatas konvojuojant atsakovą jo asmeniniai daiktai jau turėjo būti paimti. Atstovas, nurodė, kad, jei būtų konstatuota atsakovo kaltė ir visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo išmokėta kompensacija negali būti prilyginama žalai, o šį teiginį pagrindžia procesiniuose dokumentuose nurodyta teismų praktika. Atstovas atkreipė dėmesį į Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nuosprendžiais nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžius bei laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju pareigūnas patyrė kelio raiščio sužalojimą, todėl prašomas priteisti žalos dydis neprotingas ir neproporcingas, o ieškovui formaliai nėra jokio skirtumo, kokios dydžio ieškinio reikalavimą reikšti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. (duomenys neskelbtini)apie 4.30 val., į (duomenys neskelbtini) asmenų laikino sulaikymo patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), už galimai nusikalstamos veikos padarymą buvo pristatytas sulaikytas atsakovas H. P., iš kurio policijos pareigūnai pareikalavo atiduoti asmeninius daiktus, tačiau atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, o pareigūnui R. V. panaudojus fizinę prievartą ir atsakovui užvirtus ant pareigūno, pareigūnas R. V. patyrė kairės kojos sužalojimą. (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato viršininko (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo inspektoriui R. V.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir 9 dalimi, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“, pripažinta, kad pareigūnas (duomenys neskelbtini). patyrė sužalojimą atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir nuspręsta pareigūnui išmokėti 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. (duomenys neskelbtini)apskaičiuota, kad piniginės kompensacijos dydis yra 29 200,23 Eur, o kompensacija pareigūnui išmokėta (duomenys neskelbtini). Taigi, pareigūnui R. V. išmokant kompensaciją nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų. Ieškovo teigimu, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnui R. V. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio pagrindu į atsakingą už žalą asmenį – atsakovą, nes yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos, kurių pagrindu yra tenkintinas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, t. y. egzistuoja visos atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovui regreso teise reikalaujant iš atsakovo priteisti pareigūnui, kuris susižalojo tarnybos metu, išmokėtą specialiųjų teisės aktų nustatyto dydžio kompensaciją.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisės, yra išaiškinęs, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją ir todėl pagal analogiją taip pat galima taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Atsakovas neginčija ieškovo teisės regreso teise reikšti ieškinį, todėl šioje civilinėje byloje ginčo dėl ieškovo regreso teisės nėra.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi, perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos normas, t. y. laikantis taisyklių, kurios nustato nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima asmeniui taikyti civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnį, būtina nustatyti visas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės. Paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.

11. Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, pirmiausia svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigūnas R. V. (duomenys neskelbtini)traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai (duomenys neskelbtini)asmenų laikino sulaikymo patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), už galimai nusikalstamos veikos padarymą buvo pristatytas sulaikytas atsakovas, iš kurio policijos pareigūnai pareikalavo atiduoti asmeninius daiktus, tačiau atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, o pareigūnui R. V. panaudojus fizinę prievartą ir atsakovui užvirtus ant pareigūno, pareigūnas R. V. patyrė kairės kojos sužalojimą. (duomenys neskelbtini)surašė administracinių nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr(duomenys neskelbtini)dėl to, kad atsakovas policijos įstaigos patalpose, kai buvo pristatytas įtariant nusikalstamos veikos padarymu, nevykdė teisėtų pareigūno R. V. reikalavimų asmens apžiūros metu pateikti su savimi turimus daiktus, nesipriešinti ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje. Protokole užfiksuota, kad atsakovas pateikė paaiškinimą, kad nesuprato, kuo yra kaltinamas, nesijautė kaltu, bei kad dėl to, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų galisi.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Ginčo byloje dėl to, kad policijos pareigūnas turi teisę iš sulaikyto asmens laikino sulaikymo patalpose pareikalauti atiduoti asmeninius daiktus, taigi ir akinius ir telefoną, nėra. Tiek (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato viršininko (duomenys neskelbtini)tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini) surašytas administracinių nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek liudytojų R. V., A. P. ir E. V. parodymai, tiek (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpų vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini). ginčo įvykis, patvirtina, kad atsakovas laikino sulaikymo patalpoje asmeninių daiktų – akinių ir telefono, policijos pareigūnams neatidavė net pareigūnams pareikalavus tą padaryti. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, nėra teisės atsisakyti vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas iš įrodymų visumos konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė jo nepaklusimu teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis). Šiuo atveju pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad atsakovui nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį ar 286 straipsnį ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas neteisėtai neveikė, t. y. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos.

14. Toliau vertinant atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, svarbu tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

15. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)pareigūnui buvo nustatyta pirminė diagnozė – kairio kelio raiščių patempimas ir pateikta rekomendacija atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. (duomenys neskelbtini)atlikus radiologinį tyrimą, nustatyta ligos pagrindinė diagnozė – priekinio kryžminio raiščio plyšimas, lydinti diagnozė – medialinio šalutinio raiščio plyšimas. Dėl patirtos traumos pareigūnas iš viso buvo nedarbingas 110 dienų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Pareigūnui buvo pagamintas ortopedinis kelio įtvaras, (duomenys neskelbtini)buvo atlikta kelio operacija, po operacijos vyko reabilitacija. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad pareigūnui, kuriam išmokėta kompnesacija, buvo padaryta žala.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

17. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus (duomenys neskelbtini)vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpų vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotą vaizdo įrašą nustatyta, kad prieš atsakovą buvo panaudoja fizinė prievarta ir atsakovą buvo bandoma paguldyti ant žemės po to, kai atsakovas neatidavė turimų asmeninių daiktų, kišo telefoną į šortų kišenę, standino rankas, net pastatytas prie sienos toliau telefono neatidavė ir nebuvo ramus. Nors vaizdo įrašas yra be garso, tačiau, įvertinus tai, kad paimti asmeninius daiktus iš atsakovo buvo pasitelkti net trys pareigūnai, bei tai, kad vaizdo įraše matyti, kad tarp atsakovo ir policijos pareigūnų vyksta akivaizdus konfliktas, darytina išvada, kad pareigūnų reikalavimai nebuvo įvykdyti nedelsiant, priešingu atveju, pareigūnams nebūtų reikėję panaudoti fizinės prievartos ir atsakovą bandyti paguldyti ant žemės. Galiausiai telefonas buvo paimtas tik pareigūnui R. V. apėmus atsakovo kaklą ir atlikus griovimo veiksmą, tačiau atsakovui atsilošus atgal ir užvirtus ant pareigūno, pareigūnas griuvo ant prie sienos esančio suolo, o dėl pareigūno kojos kontakto su suoliuku, pareigūnas patyrė minėtą sveikatos sužalojimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (duomenys neskelbtini)nurodyta yra fizinio veiksmo, įvykusio (duomenys neskelbtini)ir pareigūno sveikatos sutrikdymo, tarpusavio ryšys. Teismo vertinimu, jei atsakovas būtų elgęsis kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo numatyti, kad neįvykdžius teisėto pareigūno reikalavimo atiduoti asmeninius daiktus, gali būti panaudota fizinė prievarta, kurios panaudojimo metu asmenys neišvengiamai kontaktuoja ir fizinio kontakto metu gali įvykti trauma. Todėl sutiktina su ieškovu, kad pareigūno patirta trauma yra tiesiogiai susijusi su atsakovo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymu, ir tarp jo neteisėto neveikimo nevykdant teisėto pareigūno reikalavimo ir pareigūno traumos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

18. Kaip minėta, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėjo įrodinėti atsakovo kaltės, o paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo atsakovas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės, nes kaltės forma reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo ir kitus klausimus. Konstatuoti, kad kaltės nėra galima, tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir atsakomybė netaikoma, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnis.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas apsiribojo argumentais, kad nėra jo kaltės, nes jam nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį ar 286 straipsnį ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį, bei kad pats pareigūnas padarė taktinę klaidą ir netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku priėmė sprendimą atsakovo atžvilgiu panaudoti fizinę prievartą. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad atsakovui nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį ar 286 straipsnį ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas neteisėtai neveikė, t. y. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias pareigūnų teises, 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi). Teismo vertinimu, pareigūno atliktų veiksmų pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo atsakovui netaikyti civilinė atsakomybės.

22. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas įstaigų, išmokėjusių kompensacijas statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams, regreso teisės apimtį yra nurodęs, kad turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Antai nukentėjusysis, manydamas, kad jam išmokėta kompensacija nepadengia visos žalos, ir prašydamas priteisti skirtumą iš už žalą atsakingo asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalies pagrindu, privalės įrodyti, jog žala didesnė už gautą kompensaciją. Lygiai taip pat atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

23. Teismo vertinimu ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais: kompensacija apskaičiuota ir išmokėta pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir 9 dalimi, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai. Atsakovas, ginčydamas padarytos žalos dydį, rėmėsi Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priimtais nuosprendžiais nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžiais bei laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju pareigūnas patyrė kelio raiščio sužalojimą, todėl prašomas priteisti žalos dydis neprotingas ir neproporcingas. Šiuo atveju pažymėtina, kad išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos. Atsakovo paaiškinimai iš esmės nesudaro pagrindo pripažinti, kad išmokėta kompensacija viršija pareigūno patirtą žalą.

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovas, nors nurodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, kad jis turi daugiau kaip 118 600,00 Eur sumos įsiskolinimų, turto, kurį realizavus varžytinėse būtų galima išieškoti priteistą sumą, neturi, o tyčinių veiksmų, nukreiptų į policijos pareigūno sveikatos sužalojimą, įvykio metu jis neatliko, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Todėl nėra pagrindo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalimi sumažinti atlygintinos žalos dydį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovui buvo išaiškinta atsakovui tenkanti įrodinėjimo pareiga pateikti turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir tokių įrodymų nepateikimo procesinės teisinės pasekmės.

25. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nustačius visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovui gali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė ir iš jo gali būti priteistas žalos atlyginimas. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl procesinių palūkanų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2025 m. balandžio 29 d. Todėl nuo šios dienos ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

28. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 657,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi, kaip minėta, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, 657,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 12,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus, jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini)vyriausiajam policijos komisariatui, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 200,23 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 23 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 200,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 657,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 12,48 Eur (dvylikos eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Simona Čėsnienė