- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-99-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00153-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pareiškėjas
- L. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-10 nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo L. P. (buvusio L. U.) skundas ir panaikintas VMI vyriausiojo specialisto S. R. 2025-04-24 nutarimas Nr. VMI-04-ANR_N-834-2025, o administracinio nusižengimo teisena L. P. atžvilgiu nutraukta, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, institucija) vyriausiojo specialisto S. R. 2025-04-24 nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-834-2025 L. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 1 dalį 130 Eur bauda už tai, kad 2025-03-28, 08.43 val. L. P., vykdantis individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311, toliau - Deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėn. 1 dienos, atitinkamai iki 2024-05-02. Tuo, L. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR. IX-1007, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: vykdė (buvo įregistravęs) individualią veiklą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu institucijos nutarimu, L. P. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucijos įgaliotas atstovas S. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-10 nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2025-04-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-834-2025 (ROIK: 25268867808).
4.1. Nurodo, jog nors teismo nutarime teigiama, kad L. P. laikotarpiu nuo 2021-10-20 iki 2025-05-29 Jungtinėje Karalystėje atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, o ši aplinkybė neabejotinai patvirtina ir pačio L. P. nurodomas aplinkybes, jog jis tuo laikotarpiu negalėjo naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ar fiziškai pateikti deklaracijas VMI, tačiau teismas savo sprendime ignoravo tą faktinę aplinkybę, kad 2022-05-03 (tuo metu, kai jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę) L. P. per Elektroninio deklaravimo sistemą pateikė pajamų mokesčio deklaraciją (forma GMP311) už 2021 metus. Institucijos vertinimu, teismo nutarime nurodyta aplinkybė, kur L. P. paaiškino, kad 2022-05-03 deklaracijos turbūt buvo pateiktos paprašius tą padaryti draugo, neatitinka tikrovės, nes Elektroninėje deklaravimo sistemoje nurodyta, kad dokumentą pateikė pats L. P., asmeniškai save identifikavęs ir prisijungęs prie šios sistemos.
4.2. Nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje, pačio teismo vertinimu, nėra L. P. kaltės nei tyčios, nei neatsargumo forma, todėl nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, tačiau pirmiau nurodyta aplinkybė, kad L. P., asmeniškai prisijungęs 2022-05-03 per Elektroninio deklaravimo sistemą, pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus, tačiau nepateikė jos už 2023 metus, įrodo jo kaltę, padarius ANK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, konstatuotina, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo), nes L. P. numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Šios aplinkybės rodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, ignoruodamas nustatytą faktą, jog L. P. realiai turėjo galimybę pateikti deklaraciją, tačiau to sąmoningai nepadarė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas L. P. prašo VMI apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-10 nutarimą, kuriuo nebuvo nustatyta jo kaltė.
5.1. Nurodo, kad 2021 m. metais savo vardu įregistravo individualią veiklą, tačiau veikla nebuvo vykdoma. Ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur 2021-10-20 buvo sulaikytas. Įkalinimo įstaigoje išbuvo nuo 2021-10-20 iki 2025-05-29, o atlikęs bausmę, t. y. 2025-05-29 grįžo į Lietuvą. Ėmė tvarkytis dokumentus, nes jam iš Jungtinės Karalystės iki šiol nėra grąžinti jo dokumentai (pasas, ID, vairuotojo pažymėjimas ir kt.), atsidarė naują banko sąskaitą, kuri tuoj pat buvo areštuota, pateikti Sodros ir VMI inkasaciniai reikalavimai, baudos ir net antstolių išieškojimai. Nors prieš išvykdamas 2021 metais, savo Šiaulių banko kortelėje buvo palikęs apie 500 Eur, grįžęs rado 4500 Eur skolos (3500 Eur skola Sodrai, 1000 Eur skola VMI ir antstoliams). Tuoj pat vyko į Sodrą ir VMI, Sodrai pateikus visas pažymas, skolos buvo panaikintos, o VMI ne. Apie jam priskaičiuotas skolas, paskirtas nuobaudas sužinojo tik grįžęs, kai sąskaitoje rado minusą.
5.2. Taip pat nurodo, kad 2023 m., būnant įkalinimo įstaigoje, mama V. U. jį informavo, jog jo vardu, adresu (duomenys neskelbtini) (kuriuo jis yra registruotas Lietuvoje), eina pranešimai iš Lietuvos pašto. Laišką mama, pateikusi savo asmens dokumentą, paėmė ir sužinojo, jog laiškas yra iš VMI. Ji per savo VMI paskyrą 2023-10-30 pateikė pranešimą VMI, jog sūnus negali pateikti reikiamų metinių deklaracijų, kadangi gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2021-10-20 yra sulaikytas, bei informavo, jog individuali veikla nebuvo vykdoma. Į mamos pranešimą 2023-11-06 Šiaulių apskrities VMI pateikė atsakymą, kuriame buvo išaiškinta, jog mama neturėjo teisės informuoti ir atskleisti informaciją apie sūnų, remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Jų pastangos tuo ir baigėsi, tačiau tai įrodo, kad buvo stengiamasi suteikti informaciją ir jokio tyčinio vengimo nebuvo. VMI daugiau jokių veiksmų neatliko, tik ir toliau siuntė registruotus pranešimus, į kuriuos jau nebuvo nei mamos teisės, nei jo galimybės atsakyti.
5.3. Pažymi, jog jis pats tikrai negalėjo užpildyti pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus, nes neturėjo jokios galimybės to padaryti, tačiau nepamena, galbūt mama kažko paprašė, galbūt jis pats, tiesiog nežino, kas už jį pateikė deklaraciją. Neaišku, kuo remiantis VMI teigia, jog jis turėjo realią galimybę pateikti deklaracijas, tačiau to sąmoningai nedarė. Įkalinimo įstaigose draudžiama naudotis internetu bei kitomis ryšio priemonėmis, visiems tai yra suprantama, tačiau VMI teigia priešingai. Šią aplinkybę patvirtina ir mamos kreipimasis į paštą ir VMI, jei būtų buvusi galimybė prieiti prie interneto, būtų buvę lengviau pateikti deklaraciją, nei vaikščioti į paštą bei rašyti VMI.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinio matyti, kad nėra ginčo, jog L. P., vykdantis individualią veiklą, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė metinės pajamų deklaracijos. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog asmuo šios pareigos nevykdė dėl pateisinamų priežasčių ir mano, jog L. P. turėjo realią galimybę pateikti deklaraciją už 2023 m., tačiau to sąmoningai nepadarė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali.
8. ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 187 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista pajamų deklaravimo tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėčiai būtina nustatyti asmenį, veikos/neveikimo faktą ir kaltę.
9. Kaip minėta, L. P. šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už tai, kad, įregistravęs individualią veiklą, nepateikė metinės pajamų deklaracijos už 2023 m. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė objektyvius duomenis, įrodančius, jog jam buvo paskirtas kardomasis kalinimas Jungtinėje Karalystėje nuo 2021-10-21 iki 2025-05-29, o 2025-05-29 grįžo į Lietuvą, t. y. advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) pažymą apie L. P. įkalinimą minėtu laikotarpiu (t. 1, b. l. 29-31). Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog šiuo atveju, minėti duomenys neabejotinai patvirtina, jog pajamų deklaracija už 2023 m. nebuvo pateikta dėl objektyvių, nuo asmens nepriklausančių, priežasčių, t. y. L. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsienio valstybėje, neturėjo realios galimybės įvykdyti pajamų deklaravimo pareigos.
10. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, jog ta aplinkybė, kad L. P. 2022-05-03, t. y. tuo metu, kai jau atlikinėjo bausmę Jungtinėje Karalystėje, per Elektroninio deklaravimo sistemą pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 m., rodo, kad jis turėjo realią galimybę įvykdyti pareigą deklaruoti pajamas už paskesnius metus, o šiuo atveju ir už 2023 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog už 2021 m. deklaracija buvo pateikta, neužtenka konstatuoti faktui, kad L. P. tikrai turėjo realią galimybę pateikti vėlesnes deklaracijas, įskaitant ir už 2023 m. Kaip pirmosios instancijos teismui bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jog dėl praėjusio ilgo laiko tarpo tiksliai neprisimena, kas už jį galėjo pateikti deklaraciją, galbūt jo mama ar jis pats kažko paprašė. Šias L. P. nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, ir tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025-08-27 vykusio teismo posėdžio protokolo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-191-1113/2025, matyti, jog teismui buvo pateiktas L. P. mamos V. U. 2023-10-30 kreipimosi į VMI išrašas, kuriame ji institucijai nurodė, jog sūnus atlieka bausmę užsienio valstybėje bei neturi galimybės pateikti dokumentų. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina tai, kad buvo dedamos pastangos informuoti instituciją apie susidariusią situaciją, tuo pačiu, nebuvo L. P. tyčios vengti laiku pateikti Metinę pajamų deklaraciją. Be kita ko, vien tai, kad Lietuvoje atliekantys laisvės atėmimo bausmes asmenys turi galimybę pateikti deklaracijas VMI, nesudaro pakankamo pagrindo kategoriškai teigti, kad tokią galimybę turi asmenys, atliekantys bausmes užsienio valstybėse.
11. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. P. turėdamas realią galimybę, tyčia nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos, todėl L. P. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Šiaulių apskrities valstybės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025-04-24 nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-834-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-10 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.