- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-88-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07166-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- AB „Panevėžio energija“
- Skolininkas
- R. N., V. N.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-88-278/2016
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07166-2015-1
2016 m. vasario 3 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8369-828/2015 pagal pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui R. N., V. N., antstoliui S. R. dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB „Panevėžio energija“ prašė teismo nustatyti skolininko R. N. turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015-10-16 AB „Panevėžio energija“ pateikė patikslintą pareiškimą ir prašė teismą nustatyta, jog R. N. ir V. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ d. buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti R. N. dalį šiame turte bei nustatyti, jog V. N. turto dalį sudaro 2 935 € kompensacija priteistina iš R. N..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi konstatavo, jog skolininko R. N. vardu registruotas turtas įgytas santuokoje ir sprendė turtui esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nenustatė jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcijos ir darė išvadą, jog skolininkui R. N. priklauso ½ dalis nurodyto turtą bei nustatė, kad bendraturčiai turtu naudojasi bendrai. Teismas įvertino, jog 2015-10-16 pareiškime suformuotas reikalavimas (dėl skolininko dalies atidalijimo (ne dalies bendrame turte nustatymo) turi būti nagrinėjamas ginčo (o ne ypatingąja) teisena, prašymas dėl pareiškimo dalyko pakeitimo gautas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, prašymo priėmimas iš esmės užvilkins bylos nagrinėjimą, nėra duomenų apie tai, kad būtinumas pateikti prašymą dėl pareiškimo dalyko pakeitimo iškilo vėliau (po pirminio pareiškimo teismui pateikimo), nustačius skolininko dalį bendrame turte (patenkinus išieškotojo pirminį pareiškimą) iš jos gali būti vykdomas išieškojimas, tokiu būdu nevilkinant vykdymo proceso, prašymą dėl pareiškimo dalyko pakeitimo atmetė (CPK 141 str.), o bylą nutarė nagrinėti pagal pirminį pareiškimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Panevėžio energija“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2015-10-11 pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas nepagrįstai nagrinėjo pirminį reikalavimą, neatsižvelgė į tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Teigia, kad skolininkui R. N. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 2 935 Eur, o antstolio visa patvarkyme nurodytų vykdomųjų bylų vertė - 4 492,95 Eur. Teigia, jog teismui atmetus patikslintą pareiškimą ir patenkinus pirminį, nebuvo įgyvendinta pareiškėjos teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Nurodo, kad teikdama patikslintą pareiškimą, AB „Panevėžio energija“ įgyvendina įstatymo numatytą išieškotojos teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Teigia, jog patikslintu pareiškimu nekeičia pareiškimo dalyko, bet detalizuoja pirminiame pareiškime nurodytą reikalavimą. Nurodo, kad pirminis pareiškimas buvo pateiktas 2015-09-21, o nutartis skirti bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje priimta 2015-09-22 ir tai neturėtų turėti esminės reikšmės atsisakant priimti patikslintą pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. N., V. N., antstolis S. R. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nustatyta, kad pareiškėja AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko R. N. turto dalį, esančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomame turte, kurį 2015-10-16 pareiškimu patikslino. Nors pareiškėja nurodo, kad patikslintu pareiškimu nekeitė dalyko, o tik detalizavo pradinį reikalavimą, tačiau iš minėto dokumento matyti, jog reikalavimu buvo prašoma ne tik nustatyti skolininko dalį, bet iš jo priteisti ir kompensaciją sutuoktinei, t. y., pareikštas naujas reikalavimas, kuris nenagrinėtinas ypatingos teisenos tvarka (CPK 603 str.). Įvertintina aplinkybė, jog teismui 2015-09-22 priėmus pradinį reikalavimą, buvo paskirtas teismo posėdis (2015-10-21), nustatyti terminai atsiliepimams į pareikštą reikalavimą pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2015-10-16 pateiktas patikslintas reikalavimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Be to, neatmestina, jog pateikus patikslintą pareiškimą, jis negalėjo būti priimtas, nes neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų (CPK 603 str.). Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti 2015-10-16 AB „Panevėžio energija“ paduotą pareiškimą.
Vadovaujantis AB „Panevėžio energija“ pateiktais duomenimis bei vykdomosios bylos Nr. 0102/12/02433 medžiaga R. N. ir V. N. 1988-05-25 sudarė santuoką ir 1992-12-29 R. N. vardu buvo registruotas butas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7; vykd. b., b. l. 37). Duomenų, kad R. N. ir V. N. santuoka būtų nutraukta, byloje nėra. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o CPK 667 straipsnyje nustatyta procedūra neatliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 teismo įsakyme, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0102/12/02433, skolininku nurodytas R. N. (vykd. byla, b. l. 1). Vien ta aplinkybė, jog vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas R. N., nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies, nes sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio nuostatas skolos yra preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, todėl ir prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo (CK 3.109 str. 1 d. 2 p., 5 p.). Aplinkybė, jog antstolis pasiūlė pareiškėjai CPK 667 straipsnio tvarka kreiptis į teismą dėl R. N. turto dalies nustatymo, teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos, pasiūlydamas nustatinėti skolininko turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo tirta ir aiškintasi, kokio pobūdžio yra R. N. prievolės išieškotojai – asmeninė ar bendra, pagal kurią vykdomas priverstinis išieškojimas, nevertintas antstolio pasiūlymo kreiptis į teismą nustatyti turto dalį, išieškotojos/pareiškėjos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo pagrįstumas. Kadangi teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, nutartis naikintina ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.