- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 2-815/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Robusta“, Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei, Pakruojo, UA
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Robusta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-649-357/2008 pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Robusta“, Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei ir antstolei Zitai Puzinienei, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis Ričardas Kudrauskas, Pakruojo ūkininkų kredito unija, dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Agrokoncernas“, būdamas Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės kreditoriumi, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti antstolės Zitos Puzinienės sudarytą turto įvertinimo aktą ir 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0145/08/00610 negaliojančiais ir taikyti restituciją - įpareigoti antstolę Z. Puzinienę grąžinti bendrovei „Robusta“ 1 786 687 Lt, o UAB „Robusta“ įpareigoti grąžinti visus pagal 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0145/08/00610 įsigytus vasarinius miežius, žieminius miežius, žieminius kviečius, rugius ir rapsą Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei. Ieškinyje ieškovas UAB „Agrokoncernas“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visus UAB „Robusta“ pagal 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0145/08/00610 nuimtus grūdus ir rapsą, esančius UAB „Robusta“ ir pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo visus UAB „Robusta“ pagal 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0145/08/00610 pirktus grūdus ir rapsą, esančius UAB „Robusta“ ir pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti ir perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad atsakovo Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės, kuriai Šiaulių apygardos teisme inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, įsiskolinimas kreditoriams yra didelis. Teismo teigimu, pirkėjui UAB „Robusta“ grūdų derlius parduotas už per mažą kainą, nes nebuvo įvertintas specialistų. Atsakovas UAB „Robusta“ nupirktą grūdų bei rapsų derlių gali perdirbti, parduoti ar kitokiais būdais jį sunaudoti, todėl siekiant užtikrinti tinkamą restitucijos taikymą ir bendrovės kreditorių interesų apsaugą, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Robusta“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo bei proporcingumo principus ir nurodo, kad:
1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nepagrįstai vertino atsakovo Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės turtinę padėtį.
2. Aplinkybė, kad vykdymo procese turtas nebuvo įvertintas specialistų, neįrodo, jog turtas parduotas už mažesnę, nei rinkos kaina. Vykdomojoje byloje ekspertizė skiriama, kai šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Nagrinėjamoje byloje buvo pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis buvo galima nustatyti parduodamo turto kainą neskiriant ekspertizės. Be to, Pakruojo rajono teismas, patvirtinęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, jokių pažeidimų nenustatė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas varžytynėse pirko pasėlius ir būsimą derlių, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovui buvo parduotas derlius ir tuo remdamasis neteisingai aiškina parduoto turto vertę.
4. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, pagal teismų praktiką taikyti restituciją nebus pagrindo, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo, kaip pirkėjo, sąžiningumą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė antstolė Zita Puzinienė prašo skundą tenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodo, kad sudarius skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo aktą pirkėjui UAB ,,Robusta“ buvo parduotas ne esamas ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi areštuotas derlius, o pasėlių plotai ir jų būsimas derlius. Turto arešto akto sudarymo dieną jokių duomenų apie derlių nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turtas įvertintas netinkamai. Teismas patvirtino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, todėl laikytina, kad turtas parduotas laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Agrokoncernas“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra taikyti restituciją. Tiek civilinio proceso įstatymas, tiek teismų praktika numato galimybę taikyti restituciją, kai antstolio surašytas turto pardavimo aktas yra pripažįstamas negaliojančiu. Tik išnagrinėjus bylą teisme paaiškės aplinkybės ar atsakovas gali būti laikomas sąžiningu turto įgijėju, ar yra pagrindas taikyti restituciją, todėl, galimos restitucijos užtikrinimui, iki teismo sprendimo priėmimo yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti teismo sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo ir teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Agrokoncernas“ prašo pripažinti negaliojančiu antstolės Zitos Puzinienės sudarytą turto įvertinimo aktą ir 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0145/08/00610 bei taikyti restituciją - įpareigoti antstolę Z. Puzinienę grąžinti UAB „Robusta“ 1 786 687 Lt, o UAB „Robusta“ įpareigoti grąžinti visus pagal 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0145/08/00610 įsigytus vasarinius miežius, žieminius miežius, žieminius kviečius, rugius ir rapsą Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei. Ieškovas nurodė, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir restitucijos taikymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „Robusta“ disponuoti ir perleisti tretiesiems asmenims, pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą įsigytus grūdus ir rapsą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes nagrinėjamoje byloje restitucija negalės būti taikoma. Savo pozicijai pagrįsti apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2004, ir 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.
Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, kuris taikomas asmenims, susietiems prievoliniais teisiniais santykiais. Tokiuose santykiuose yra turto pirkimo-pardavimo sutarties šalys, taip pat ir turto pardavimo vykdymo procese sutarties šalys. Šio sandorio šalys yra: pardavėjas - skolininkas, atstovaujamas pardavimą vykdančio antstolio; pirkėjas - asmuo, įgyjantis turtą. Pripažinus pardavimo aktą negaliojančiu ab initio atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) ir sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolinės teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).Pripažinus pardavimo aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų balanso (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) (2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-520/2008, konstatuota, kad turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu reiškia ir to turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimą negaliojančiu. Vienas iš sandorio negaliojimo padarinių yra restitucija, kuri negali būti taikoma, kai daikto įgijėjas buvo sąžiningas. Sprendžiant negaliojančio sandorio padarinių klausimą, teismas, siekdamas išlaikyti restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą, turi įstatyme (CK 6.145-6.146 str.) numatytą pasirinkimo teisę taikyti restituciją (ar ją taikyti natūrą, ar keisti jos būdą) ar jos netaikyti. Taigi, įstatymas ir teismų praktika numato galimybę taikyti restituciją, kai antstolio surašytas turto pardavimo aktas pripažįstamas negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje ginčydamas turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą, ieškovas prašo taikyti restituciją - įpareigoti antstolę Z. Puzinienę grąžinti bendrovei „Robusta“ 1 786 687 Lt, o UAB „Robusta“ įpareigoti grąžinti visus pagal ginčo aktą įsigytus daiktus Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei. Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas siekia apsaugoti savo, kaip Rozalimo žemės ūkio bendrovei kreditoriaus turtinius interesus ir kad, pripažinus aktą negaliojančiu, būtų įmanoma taikyti restituciją. Apelianto UAB „Robusta“ sąžiningumas, restitucijos taikymo pagrindų buvimas ar kitas skolininko pažeistos teisės gynimo būdas paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto negaliojimo, teismas turės spręsti dėl restitucijos taikymo galimumo, remdamasis CK 6 knygos I dalies X skyriuje nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, savaime neleidžia teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai.
2008 m. liepos 12 d. ginčo akto pagrindu atsakovas UAB “Robusta” įsigijo pasėlius ir jų būsimą derlių (b.l.13), todėl šio akto nuginčijimo padariniui – restitucijai apsaugoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo visa tai, ką pirkėjas gavo pagal ginčijamą sandorį. Atskirajame skunde ir atsakovės antstolės Z. Puzinienės atsiliepime į jį išdėstytos aplinkybės apie vykdymo procese parduoto turto kainą yra bylos pagal ieškinį nagrinėjimo dalykas. Svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kilęs teisminis ginčas iš esmės nesprendžiamas, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vykdymo procese parduoto turto kainos teisėjų kolegija nevertina ir dėl ginčo esmės nepasisako.
Bylos aplinkybės patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su UAB ,,Robusta“ įdėtomis lėšomis į areštuotą turtą, apeliantui išaiškintina, kad jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra reali galimybė nuostoliams atsirasti, tai atsakovas gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.