- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- ATP-1077-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00666-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Gyčio Saulėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 1 d. 12 000 Lt bauda su kontrabandos daiktų (8800 cigarečių „Minsk super slims“, 5620 cigarečių „Fest-7“, 7160 cigarečių „Fest“, 8560 cigarečių „Minsk“, 2660 cigarečių „Minsk-7“), automobilio „PEUGEOT 406“, v/n FHT308 ir jo techninio paso Nr. D260858 konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Gytis Saulėnas nubaustas už tai, kad 2011 m. liepos 21 d., apie 1 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodamas Mariui Katelovičiui priklausančiu automobiliu „PEUGEOT 406“ (valst. Nr. FHT308) per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, slenksčiuose ir sparnuose, gabeno 1640 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 12 191,20 Lt ir tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu Gytis Saulėnas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-553-137/2012 ir administracinę bylą Gyčio Saulėno atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, jog apylinkės teismas neturėjo juridinio ir faktinio pagrindo perkvalifikuoti Gyčio Saulėno veiką, numatytą ATPK 163² straipsnio atitinkamoje dalyje, į ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Pažymi, kad tokiu būdu buvo padaryti esminiai administracinės bylos nagrinėjimo teisme taisyklių, konstitucinio nekaltumo prezumpcijos principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai.
Anot apelianto, Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad, Vilniaus teritorinei muitinei pažeidimo protokole pašalinus netikslumus, visos kitos esminės protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės ir Gyčio Saulėno veiksmų kvalifikacija nesikeičia. Teigia, jog iki šio momento Vilniaus teritorinė muitinė tariamai klaidingo 2011-07-21 protokolo Nr. 1VK2002679 neištaisė. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad Gytis Saulėnas buvo gavęs pažeidimo protokolą ir žinojo apie bylos nagrinėjimą teisme, turėjo pareigą kviečiamas atvykti į muitinę ir teismą bei pranešti šioms institucijoms apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, bet to nepadarė. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra Gyčio Saulėno pateiktas rašytinis įrodymas - jo 2012-02-06 informacija-prašymas, iš kurio matyti, kad apeliantas tinkamai pranešė apie naują savo gyvenamąją vietą visiems suinteresuotiems, tame tarpe Vilniaus apygardos teismui.
Pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2012-07-18 nutarimu, perkvalifikuodamas apelianto veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio į ATPK 210 straipsnio 1 dalį, nustatė iš esmės naują veikos kvalifikavimui reikšmingą faktinę aplinkybę, konstatavęs, jog į muitinės patikros zoną G.Saulėnas atvyko iš Baltarusijos Respublikos, o ne iš Lietuvos Respublikos. Įvertinus tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nustatyta faktinė aplinkybė nagrinėjamu atveju pakeitė veikos kvalifikavimą, nėra jokio pagrindo teigti, jog 2011-07-21 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 1VK2002679 yra aiškiai atskleista apeliantui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo esmė. Nurodo, kad tokie minėto protokolo trūkumai laikytini esminiais, nes šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti esminiai Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabanda) sudėties požymiai, o už ATPK 163² straipsnio pažeidimą nuobauda nebuvo paskirta.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai
motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o, nesant galimybės, noro ar sutarimo kaip prieštaravimus pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant administracinę bylą teisme, buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, jų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes jau 2012-07-21 suėjo nuobaudos skyrimo terminai, todėl ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutarimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinė byla jo atžvilgiu - nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotasis atstovas prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. A2.11.-553- 137/2012 nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, įvertinęs teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pavojingumą visuomenei, 2012 m. liepos 18 d. nutarimu pažeidėją Gytį Saulėną pagrįstai pripažino kaltu pagal LR ATPK 210 str. 1 d. ir paskyrė proporcingą administraciniam teisės pažeidimui nuobaudą. Pažymi, jog apelianto padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK.
Atsiliepime teigiama, kad apeliantas nepagrįstai sieja 2011-07-21 dienos protokole Nr. 1VK2002679 padarytą rašymo apsirikimą su savo kaltės dėl kontrabandos padarymo įrodymu, nurodydamas, kad jo padaryta veika atitinka LR ATPK 163² str. numatytą veiką.
Motyvuojamoji dalis
G.Saulėno apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl G.Saulėno veikos kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Gytis Saulėnas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d., t.y. jis per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs transporto priemonėje specialiai įrengtoje slėptuvėje gabeno cigaretes, kurių bendra muitinė vertė sudaro 12 191,20 Lt.
ATPK 210 str. 1d. numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų <...> gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL. ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti konfiskavimu arba be konfiskavimo.
G.Saulėnui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus teritorinę muitinę, pasirinkęs žaliojo kanalo režimą, nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, slenksčiuose ir sparnuose, gabeno 1640 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 12 191,20 Lt.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, G. Saulėnas jo surašymo metu prisipažino, padaręs pažeidimą ir nurodė, kad 2011-07-21 vyko per Medininkų muitinės posto „žalią“ kanalą ir sau vežė cigaretes, dėl ko gailisi (b.l. 75). Tačiau jis, apklausiamas teismo posėdyje, paneigė padaręs pažeidimą bei paaiškino, kad pažeidimo protokole nurodytu laiku, vairuodamas M. Katelovičiaus automobilį, kurio naudotojas jis yra pagal sutartį, su drauge iš Lietuvos vyko į Minską. Galėjo būti, kad „žaliuoju“ kanalu atvyko į muitinės postą ir pareigūnams pasakė, jog nieko neveža. Tikrinant automobilį, jis matė maišus su cigaretėmis, tačiau nežino, iš kur cigaretės atsirado. Nors paaiškinimas pažeidimo protokole rašytas ir pasirašytas jo, tačiau neatsimena, kad būtų taip rašęs.
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas automobilio „Peugeot 406“ v.n. FHT308 savininkas M.Katelovičius paaiškino, jog jis pardavė automobilį G.Saulėnui žymiai anksčiau, nei liepos 21 d. Automobilio nuosavybė nebuvo perregistruota, kadangi G.Saulėnas už jį pilnai neatsiskaitė, todėl jis G.Saulėną įregistravo kaip automobilio naudotoją. Parduodant automobilį, jame slėptuvės nebuvo įrengtos.
Iš liudytoju teismo posėdyje apklausto muitinės pareigūno S.Andrejevo paaiškinimo matyti, kad jis pagal grafiką dirbo toje vietoje, kur tikrinami iš Baltarusijos atvykstantys lengvieji automobiliai. Išvykstančių iš Lietuvos automobilių detalus patikrinimas neatliekamas, nebent yra įtarimas ar gauta informacija. Jis nutarė patikrinti iš Baltarusijos atvykusį automobilį, juo vyko tik vienas asmuo. Automobilio salone buvo šviežių dažų kvapas, o taip būna tada, kai daroma slėptuvė, todėl pareigūnas nutarė jį detaliai patikrinti. Rado paslėptas cigaretes sunkiai prieinamose vietose įrengtose slėptuvėse: bamperiuose, slenksčiuose; apžiūrint reikėjo pjauti automobilį, nes automobilį vairavęs asmuo nedavė rakto ir nebuvo galima prieiti prie slėptuvės. Po to ilgai ištraukinėjo paslėptas prekes. Vairuotojas tylėjo, po to prašė paleisti. Skaičiuojant ištrauktas cigaretes, jis dalyvavo. Gerti alkoholinius gėrimus muitinės teritorijoje neleidžiama ir girtas jis nebuvo. Pažeidimo protokolą surašė jis (S.Andrejevas) ir, matyt, pavargęs suklydo, nurodydamas, iš kur automobilis atvyko. Patvirtino, kad G. Saulėnas atvyko būtent iš Baltarusijos, tik jis suklydo ir protokole parašė, kad iš Lietuvos. Jis greitai pastebėjo klaidą, bet įrašas jau buvo įregistruotas kompiuterinėje sistemoje ir nebegalėjo pataisyti. Muitinės pareigūno S.Andrejevo tarnybiniame pranešime (b.l.78) užfiksuota, kad, 2011-07-21 surašant ATP protokolą Nr. 1VK2002679, padaryta klaida, kuri pastebėta, užbaigus protokolo pildymą programoje; klaida ištaisyta, nurodant, kad Gytis Saulėnas per Medininkų postą vyko iš Baltarusijos Respublikos. Aplinkybė, kad muitinės pareigūnas S.Andrejevas dirbo būtent nurodytoje darbo vietoje, patvirtinta 2011-07-20 09:00-2011-07-21 09:00 posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiku (b.l. 117-118).
Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė liudytoju apklausto muitinės pareigūno S.Andrejevo paaiškinimais apie nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes bei apie protokole padarytą klaidą, nurodant, iš kur būtent G.Saulėnas vyko, bei apie jos ištaisymą. Teismas nenustatė duomenų dėl muitinės pareigūno galimo suinteresuotumo bylos baigtimi ir priežasčių nurodyti neteisingas aplinkybes. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G.Saulėnas savo parašu patvirtino, jog protokole įrašytas jo paaiškinimas yra teisingai surašytas iš jo žodžių (b.l. 75).
Kaip matyti iš liudytoja teismo posėdyje apklaustos Vilniaus teritorinės muitinės atstovės R. Dzelzienės paaiškinimo, G. Saulėnui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta klaida ir vietoje įrašo, kad G. Saulėnas vyko per muitinės postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, buvo klaidingai nurodyta, kad jis vyko iš Lietuvos Respublikos. Nustačius netikslumą, muitinė ėmėsi visų galimų priemonių netikslumui pašalinti. Automobilių numerių atpažinimo sistemoje buvo užfiksuota, kad automobilis „Peugeot 406“ v. n. FHT308 2011 m. liepos 20 d. 13:50:07 val. išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją, o liepos 20 d. 23:33:19 val. tas pats automobilis atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą ir jame po patikrinimo specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rastas didelis kiekis cigarečių su Baltarusiškomis banderolėmis. G.Saulėnas automobilio patikrinimo metu dalyvavo. Automobilių numerių atpažinimo sistema veikia priekyje atvažiuojančiam automobiliui, todėl fiksuoja atvažiuojančio automobilio numerius. Atstovė pažymėjo, kad, kaip reglamentuoja Muitinės įstatymas ir Europos sąjungos teisės aktai, „žaliojo“ ir „raudonojo“ kanalų sistema taikoma tik į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių, kokia ir yra Baltarusijos Respublika, atvykstančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu išvykstant iš Lietuvos ir Europos Bendrijos šalių, „žaliojo“ kanalo iš viso nėra, o yra tik važiavimo juostos krovininiam ir lengvajam transportui. Ta aplinkybė, kad G. Saulėnas nurodė, vykęs „žaliuoju“ kanalu, akivaizdžiai įrodo, kad jis vyko į Lietuvą iš Baltarusijos. Teismui grąžinus pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti ir šalies, iš kur vyko G.Saulėnas, patikrinimui, buvo patikslinti duomenys, muitinė surinko visus reikiamus įrodymus ir nustatė, kad protokole buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau naujo patikslinto protokolo surašyti ir pateikti teismui negalėjo, nes G.Saulėnas piktybiškai vengė atvykti naujo protokolo įforminimui. Todėl netikslumas pažeidimo protokole buvo įrodytas kitais dokumentais.
Iš administracinio teisės pažeidimo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolų, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo bei priėmimo akto, transporto priemonės registracijos liudijimo, nuotraukų matyti, kad G.Saulėnas, vykdamas per valstybės sieną „žaliuoju kanalu“, veiksmu, o po to ir žodžiu deklaravo, kad gabena tik leistiną nustatytą prekių kiekį, tačiau, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje automobilio dugne, slenksčiuose ir sparnuose, gabeno 1640 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 93,78 MGL (12191,20 Lt) (b.l.74, 76, 79-83).
Išrašas iš numerių atpažinimo sistemos patvirtina, jog G. Saulėno vairuojamas automobilis „Peugeot 406“ v.n. FHT308 2011-07-20 13.50 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos (NAS duomenų 1-2 lapai), o 2011-07-20 23.33 atvyko iš Baltarusijos Respublikos (NSA duomenų 3 lapas) (b.l.35, 36, 37). Analogiški duomenys užfiksuoti ir G.Saulėno pase (b.l. 114).
Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad G.Saulėnas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodamas Mariui Katelovičiui priklausančiu automobiliu „Peugeot 406“ v.n. FHT308 per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, slenksčiuose ir sparnuose, gabeno 1640 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 12 191,20 Lt.
Gyčio Saulėno administracinis teisės pažeidimas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ATPK str. 163² str.
Dėl trūkumų pašalinimo G. Saulėnui surašytame pažeidimo protokole
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, pažeidžiant ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus, tačiau protokolą surašiusi institucija nesiėmė visų galimų priemonių netikslumui pažeidimo protokole pašalinti. Šie skundo argumentai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį. Pagal šio straipsnio 1 d., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008).
Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės muitinės 2011-11-22 rašto Nr. 2B-6.6-21221 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l. 3), vykdant teismo 2011-08-29 nutartį dėl trūkumų G. Saulėnui surašytame pažeidimo protokole pašalinimo, buvo imtasi visų įmanomų priemonių netikslumui ištaisyti ir naujam protokolui surašyti, iš esmės nekeičiant kaltinimo. Tačiau to padaryti nepavyko, nes kviečiamas į muitinę 2011-09-22 G.Saulėnas neatvyko, nors Lietuvos pašto duomenimis šaukimas buvo įteiktas jo šeimos nariui-broliui V.Saulėnui (b.l. 90). Iš muitinės pareigūno K.Jakučionio tarnybinio pranešimo matyti, kad kitas šaukimas G.Saulėnui nebuvo įteiktas, nes nuvykus jo nurodytu gyvenamos vietos adresu, duris atidaręs asmuo, prisistatęs nuomininku, paaiškino, kad tokio asmens nepažįsta (b.l. 94). Kreipusis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atvesdinimo (b.l. 42), atvesdinti G.Saulėną į muitinę protokolo patikslinimui nebuvo galimybės, nes niekas neatidarė durų (2011-10-12 tarnybinis pranešimas b.l. 43).
Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai įvertino šiuos duomenis, kaip neginčytinai patvirtinančius faktą, kad G.Saulėnui buvo žinoma apie tai, kad jis yra kviečiamas į muitinę ir teismą, tačiau piktybiškai neatvykdavo šaukime nurodytu laiku, neėmė jam siunčiamų šaukimų, vengė būti atvesdintas ir ilgą laiką neinformavo nei muitinės nei teismo apie gyvenamos vietos pakeitimą (tokia informacija pateikta tik 2012-02-06 Vilniaus apygardos teisme gautu jo raštu, įvardintu informacija-prašymu (b.l.57). Apylinkės teismas, išsamiai išanalizavęs dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas pažeidimo protokolo patikslinimas, apygardos teismo vertinimu, pagrįstai laikė, kad G.Saulėnui buvo sudaryta galimybė žinoti ir gintis ne tik nuo protokole suformuluoto kaltinimo bet ir nuo institucijos prašomo patikslinti kaltinimo, ištaisant rašymo klaidą.
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, 2011-07-21 surašytame pažeidimo protokole yra netiksliai nurodytas vienas žodis, t. t. kad jis atvyko iš „Lietuvos“, vietoje turinčio būti iš „Baltarusijos“. Visos kitos esminės protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės, dėl kurių G.Saulėno veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 210 str. 1 d., nurodytos teisingai. Teismo proceso metu, vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo G.Saulėnui pagrįstumą ir institucijos, surašiusios protokolą, prašymą patikslinti kaltinimo aplinkybę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kokių veiksmų, sudarančių pažeidimo sudėtį, padarymu jis yra kaltinamas, tuo pačiu turėjo galimybę tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, tame tarpe ir paneigti protokolą surašiusios institucijos prašomą patikslinti kaltinimo aplinkybę, jog nedeklaruotas prekes jis gabeno ne iš Lietuvos bet iš Baltarusijos. Tokiu būdu, laikytina, kad ikiteisminio pažeidimo padarymo tyrimo trūkumai bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ištaisyti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės buvo pilnai užtikrintos.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutarimą palikti nepakeistą ir Gyčio Saulėno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.