- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- A2.11.-553-137/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,
dalyvaujant G. S. ir jo atstovui adv. V. M.,
išnagrinėjusi G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, nesimokančio, nevedusio, administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2011 m. liepos 21 d., apie 1 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, važiuodamas M. K. priklausančiu automobiliu „PEUGEOT 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, slenksčiuose ir sparnuose, gabeno 1640 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 12 191,20 Lt ir tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d.
G. S. pažeidimo protokolo surašymo metu padaręs pažeidimą prisipažino ir nurodė, kad 2011-07-21 vyko per Medininkų muitinės posto „žalią“ kanalą ir sau vežė cigaretes, dėl ko gailisi (b.l. 75). Apklausiamas teisme padaręs pažeidimą neprisipažino ir paaiškino, kad pažeidimo protokole nurodytu laiku, pagal sutartį būdamas M. K. automobilio naudotoju ir jį vairuodamas, su drauge iš Lietuvos vyko Į Minską. Galėjo būti kad „žaliuoju“ kanalu atvyko į muitinės postą ir pareigūnams pasakė, jog nieko neveža. Patikrinus automobilį matė maišus su cigaretėmis, tačiau nežino, iš kur jos atsirado. Paaiškinimas pažeidimo protokole rašytas ir pasirašytas jo, tačiau neatsimena, kad būtų taip rašęs.
Motyvuojamoji dalis
Nors G. S. gabenęs kontrabandą iš Baltarusijos į Lietuvą neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
Liudytojas M. K. paaiškino, kad automobilį pardavė G. S. žymiai anksčiau nei liepos 21 d. Jis nebuvo perregistruotas, nes už jį nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl G. S. įregistravo kaip automobilio naudotoją. Parduodant automobilyje slėptuvių nebuvo.
Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. Dzelzienė paaiškino, kad G. S. surašytame pažeidimo protokole buvo padaryta klaida ir vietoje įrašo, kad G. S. vyko per muitinės postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, buvo klaidingai nurodyta, kad jis vyko iš Lietuvos Respublikos; Nustačius netikslumą muitinė ėmėsi visų galimų priemonių netikslumui pašalinti, t. y. patikrinus numerio atpažinimo sistemoje, buvo nustatyta, kad automobilis „PEUGEOT 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), liepos 20 d. 13:50:07 val. išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją, o liepos 20 d. 23:33:19 val., tas pats automobilis atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą ir jame po patikrinimo, specialiai įrengtoje slėptuvėje, buvo rastas didelis kiekis cigarečių su Baltarusiškomis banderolėmis. G. S. dalyvavo tikrinant automobilį. Automobilių numerių atpažinimo sistema yra priekyje atvažiuojančio automobiliui, todėl fiksuoja atvažiuojančio automobilio numerius. G. S. vairuoto automobilio patikrinimas vyko ilgai, todėl kol pažeidimas buvo užfiksuotas, surašant pažeidimo protokolą jau buvo ir jame nurodyta 2011 m. liepos 21 d., apie 1 val. Atstovė pažymėjo, kad kaip reglamentuoja Muitinės įstatymas ir Europos sąjungos teisės aktai,- „žaliojo“ ir „raudonojo“ kanalų sistema taikoma tik į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių, kokia ir yra Baltarusijos Respublika, atvykstančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu išvykstant iš Lietuvos ir Europos Bendrijos šalių, „žaliojo“ kanalo iš viso nėra, o yra važiavimo juostos tik krovininiam ir lengvajam transportui. Ta aplinkybė, kad G. S. atvyko „žaliuoju“ kanalu, akivaizdžiai įrodo, kad jis atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos. Teismui grąžinus pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti ir šalies iš kur atvyko G. S. patikrinimui, vyko duomenų tikslinimo procesas, muitinė surinko visus reikamus įrodymus, ir buvo nustatyta, kad tai tik pavargusio pareigūno rašymo apsirikimas, tačiau naujo patikslinto protokolo surašyti ir pateikti teismui negalėjo, nes G. S. piktybiškai vengė atvykti naujo protokolo įforminimui. Todėl netikslumas pažeidimo protokole buvo teismui įrodytas kitais dokumentais. Klaida yra tik respublikos pavadinime, o visi kiti esminiai pažeidimo protokolo duomenys teisingi. Šis protokolo trūkumas netrukdo nagrinėti bylos teisme ir priimti sprendimą, nes G. S. pats puikiai žino kad atvyko iš Baltarusijos, ką ir patvirtino pažeidimo metu surašant protokolą, paaiškinime nurodęs kad atvyko „žaliu“, kas ir reiškia kad jis atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos, o ne atvirkščiai.
Liudytojas S. A. tarnybiniame pranešime (b.l.78) ir teismo posėdyje paaiškino, kad būdamas muitinės pareigūnu, pagal grafiką buvo paskirtas dirbti toje vietoje, kur tikrinami iš Baltarusijos atvykstantys lengvieji automobiliai, ką patvirtina 2011-07-20 09:00-2011-07-21 09:00 posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafikas (b.l. 117-118). Išvykstančių iš Lietuvos automobilių detalus patikrinimas nedaromas, nebent yra įtarimas ar gauta informacija. Pamaina trunka 24 val. o tą dieną jis dirbo nuo 20 d. 8 val. iki 21 d. 8 ryto. Nutarė patikrinti iš Baltarusijos atvykusį automobilį. Tikras tuo, kad automobiliu vyko tik vienas asmuo. Automobilio salone buvo šviežių dažų kvapas, kaip būna tada, kai daroma slėptuvė, todėl nutarė detaliai patikrinti. Rado paslėptas cigaretes sunkiai prieinamose vietose įrengtose slėptuvėse: bamperiuose, slenksčiuose ir reikėjo pjauti automobilį, nes pažeidėjas nedavė rakto ir negalėjo prieiti prie slėptuvės, o po to ilgai ištraukinėjo paslėptas prekes. Vairuotojas tylėjo, po to prašė paleisti. Skaičiuojant ištrauktą kontrabandą jis dalyvavo. Gerti alkoholinius gėrimus teritorijoje neleidžiama ir girtas jis nebuvo. Pažeidimo protokolą surašė jis ir matyt pavargęs suklydo nurodydamas iš kur automobilis atvyko. Nėra jokių abejonių, kad teismo salėje sėdintis asmuo, t. y. G. S. atvyko iš Baltarusijos, tik jis suklydo ir protokole parašė kad iš Lietuvos. Pastebėjo klaidą greitai, bet įrašas jau buvo įregistruotas kompiuterinėje sistemoje ir nebegalėjo pataisyti
Administracinio teisės pažeidimo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai (b.l. 74, 76), transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktas, transporto priemonės registracijos liudijimas, nuotraukos (b.l. 79-83) patvirtina, kad G. S., vykdamas per valstybės sieną „žaliuoju kanalu“, veiksmu, o po to ir žodžiu deklaravo, kad gabena tik leistiną nustatytą prekių kiekį, tačiau nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs specialiai įrengtoje slėptuvėje automobilio dugne, slenksčiuose ir sparnuose, gabeno 1640 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 93,78 MGL (12191,20 Lt).
Išrašas iš numerių atpažinimo sistemos patvirtina, kad G. S. vairuojamas automobilis „PEUGEOT 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-07-20 13.50 val. išvyko iš Lietuvos Respublikos(NAS duomenų 1-2 lapai), o 2011-07-20 23.33 atvyko iš Baltarusijos Respublikos (NSA duomenų (3 lapas) (b.l. 35, 36, 37). Analogiški duomenys užfiksuoti ir G. S. pase (b.l. 114).
Vilniaus teritorinės muitinės 2011-11-22 raštas Nr. 2B-6.6-21221 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l. 3), patvirtina, kad vykdant teismo 2011-08-29 nutartį dėl trūkumų pašalinimo G. S. surašytame pažeidimo protokole, buvo imtasi visų įmanomų priemonių netikslumui ištaisyti ir naujam protokolui surašyti iš esmės nekeičiant kaltinimo. To padaryti nepavyko, nes kviečiamas į muitinę 2011-09-22 G. S. neatvyko, nors Lietuvos pašto duomenimis šaukimas buvo įteiktas jo šeimos nariui-broliui V. S. (b.l. 90). Kaip patvirtina muitinės pareigūno K. J. tarnybinis pranešimas, kitas šaukimas įteiktas nebuvo, nes nuvykus G. S. nurodytu jo gyvenamos vietos adresu, duris atidaręs nuomininku prisistatęs asmuo nurodė, kad pastarojo nepažįsta (b.l. 94). Tada buvo raštu kreiptasi į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atvesdinimo (b.l. 42) ir 2011-10-12 tarnybiniu pranešimu atsakyta, kad atvesdinti G. S. į muitinę protokolo patikslinimui nebuvo galimybės, nes durų niekas neatidarė (b.l. 43).
G. S. 2012-04-19 teismo posėdyje klausiamas ar gyveno pažeidimo protokole nurodytu adresu ir kodėl neėmė muitinės siunčiamų šaukimų bei nepranešė apie gyvenamos vietos pakeitimą ir 2012-03-21 neatvyko į teismo posėdį, nors buvo kviečiamas nauju jo nurodytu adresu (b.l. 63), atsakė, kad „nenorėjo“. Apie tai, kad jis gyveno nurodytu adresu patvirtina jo paties informacija-prašymas Vilniaus apygardos teismui, nes būtent šiuo adresu jis gavo Vilniaus teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl teismo 2011-12-21 nutarties ir tik 2012-02-06 informavo apygardos teismą ir muitinė apie gyvenamos vietos pakeitimą (b.l. 57).
Šie įrodymai neginčytinai patvirtina, kad žinodamas, jog yra kviečiamas į muitinę ir teismą, G. S. sąmoningai ir tyčia neatvyko šaukime nurodytu laiku, neėmė jam siunčiamų šaukimų, vengė būti atvesdintas ir ilgą laiką neinformavo nei muitinės nei teismo apie gyvenamos vietos pakeitimą, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad būtent jis darė viską, kad pažeidimo protokolas nebūtų patikslintas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes tai yra svarbi jo procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.
Teismas pripažįsta, kad tiek iš Vilniaus teritorinės muitinės 2012-01-04 atskirojo skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-21 nutarties (b.l. 46-48), tiek iš 2012-02-23 Vilniaus apygardos teismo nutarties (b.l. 58), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu G. S. buvo suteikta visa būtina informacija ir žinoma, kad jam 2011-07-21 surašytame pažeidimo protokole yra netiksliai nurodytas vienas žodis, t. t. kad jis atvyko iš „Lietuvos“, vietoje turinčio būti iš „Baltarusijos“. Visos kitos esminės protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės ir G. S. veiksmų kvalifikacija nesikeičia. Todėl atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad muitinė ėmėsi visų galimų priemonių netikslumui pažeidimo protokole pašalinti, o G. S., gavęs pažeidimo protokolą ir žinodamas apie bylos nagrinėjimą teisme bei turėdamas pareigą kviečiamas atvykti į muitinę ir teismą bei pranešti šioms institucijoms apie savo gyvenamos vietos pakeitimą, to nepadarė, nei muitinės, nei teismo jo paties nurodytu adresu siunčiamų šaukimų neėmė, net juos įteikus artimam šeimos nariui kviečiamas į muitinę nevyko, todėl pripažintina, kad jis sąmoningai vengė tiek protokolo patikslinimo, tiek bylos nagrinėjimo.
Teismas pripažįsta, kad viso teismo proceso metu, buvo tikrintas G. S. pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo pagrįstumas, tuo pačiu jam žinant, suprantant ir suteikiant galimybę paneigti muitinės prašymą patikslinti kaltinime aplinkybę, kad nedeklaruotas prekes jis gabeno ne iš Lietuvos bet iš Baltarusijos. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, G. S., padedamas atstovo, advokato V. M., aktyviai gynėsi, norėdami nuneigti ne patį neteisėtą prekių gabenimo faktą, bet aplinkybę ir muitinės pateiktus įrodymus, kad jos buvo gabenamos būtent iš Baltarusijos. Ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, jog G. S. vyko iš Lietuvos, grindžiama tik jo paties pakeistais ir prieštaringais parodymais. Jokių kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, visų surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodo, kad G. S. į Medininkų kelio postą atvyko iš Baltarusijos Respublikos. Todėl jam ir jo atstovui bylos nagrinėjimo metu žinant apie muitinės parašymą tikslinti šią pažeidimo protokole klaidingai nurodytą aplinkybę, buvo sudaryta galimybė gintis ne tik nuo protokole suformuluoto, bet ir nuo muitinės prašomo patikslinti kaltinimo. Atsižvelgus į tai, kad būtent dėl paties G. S. veiksmų, kviečiamam vengiant atvykti į muitinę pažeidimo protokolo patikslinimui, muitinė negalėjo to padaryti ir į ilgai trunkantį bylos nagrinėjimą, bei neginčytinai įrodžius, kad nedeklaruotos prekės buvo neteisėtai gabenamos būtent iš Baltarusijos, teismas pripažįsta, kad ATPK 272 str. nurodytos G. S. teisės bei galimai greito bylos išnagrinėjimo ir teisingumo principai nebus pažeisti, jei pažeidimo esmei ir kvalifikacijai esant įrodytai, protokole nurodyta netiksli aplinkybė, kad prekės per valstybės sieną buvo gabenamos „iš Lietuvos Respublikos“, bus pakeista į „iš Baltarusijos Respublikos“
G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, labai didelį kontrabanda gabentų prekių kiekį (1640 pakelių) ir vertę (12191,20 Lt) bei tai, kad kontrabanda gabentos prekės buvo paslėptos sunkiai prieinamose, jokioms prekėms gabenti neskirtoje ir perdirbant automobilio konstrukcijas, specialiai tam pritaikytoje vietoje bei įrengtoje slėptuvėje, tyčia sąmoningai apsunkindamas jų aptikimą, t. y. automobilis buvo panaudotas kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti ir jiems slėpti, todėl jis pripažintinas teisės pažeidimo padarymo priemone, be kurio panaudojimo slapta pervežti tokį kiekį automobilių katalizatorių laužo būtų buvę neįmanoma, į pažeidėjo asmenybę (jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, administracine tvarka nebaustas), todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 30² str. nuostatomis dėl baudos skyrimo ir į teismų praktiką, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su kontrabanda gabentų prekių ir joms gabenti panaudotos transporto priemonės konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. ir skirti 12000 (dvylikos tūkstančių) litų baudą su kontrabandos daiktų (8800 cigarečių „Minsk super slims“, 5620 cigarečių „Fest-7“, 7160 cigarečių „Fest“, 8560 cigarečių „Minsk“, 2660 cigarečių „Minsk-7“), automobilio „PEUGEOT 406“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo techninio paso Nr. D260858 konfiskavimu.
Išaiškinti automobilio „PEUGEOT 406“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkui M. K., kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą transporto priemonę, jo savininkas patiria turtinių nuostolių,- jis turi turite teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6097. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį ir pateikti ar atsiųsti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriui (Vilnius, Savanorių pr. 174 ar faksu 8-52356281).