- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-267-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- Z. P.
- Kategorijos
- 2.3.5.1Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3516-385/2019 pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. P. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti ir padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-198-204/2010 iš atsakovo G. J. priteistą šalių nepilnamečiui sūnui K. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas iš atsakovo G. J. išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Priteistos išlaikymui sumos nepakanka net būtiniausių poreikių tenkinimui ir pažeidžia nepilnamečio išlaikytinio interesus. Per praėjusius beveik 10 metų vaikas užaugo, jo poreikiai ryškiai padidėjo, pasikeitė valiuta, kas susiję su kainų padidėjimu. Atsirado papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai, mokymuisi, dalyvavimui įvairiuose būreliuose, ryšiuose su kitų šalių moksleiviais. Nurodo, kad atsakovas gyvena gana pasiturinčiai, privačiame name, formaliai priklausančiame jo tėvams. Iš tikrųjų jis slepia ir turtą, ir pajamas, nes visą laiką taip darė. Taip darė ir tuo metu, kai gyveno kartu su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad būtų padidintas išlaikymas iki 150-170 Eur per mėnesį, ir paaiškino, kad jis visą laiką savanoriškai teikia išlaikymą vaikui, tačiau mokėti 350 Eur yra nepajėgus. Yra dirbantis, gauna apie 650 Eur per mėnesį atlyginimą, kitų pajamų, nekilnojamo turto, neturi. Kartu su juo gyvena nedirbanti draugė, be to, rūpinasi senyvais tėvais. Taip pat padeda pilnametei dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-198-204/2010 iš atsakovo G. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. J. dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui sūnui K. J. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki jo pilnametystės. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 66 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas, įvertinęs laiko tarpą, praėjusį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, taip pat įvertinęs tai, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui ir kt., sprendė, jog yra akivaizdu, kad iš atsakovo priteistos 115,85 Eur sumos per mėnesį nebegali užtekti tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis bei teismui pateiktais įrodymais galima manyti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas yra darbštus žmogus, visiškai darbingas, visada jis dirbdavo papildomus statybos, automobilių remonto darbus, nes moka juos dirbti, įrodymų, patvirtinančių tai, ji nepateikė. Pats atsakovas neigia užsiimantis papildomais darbais. Atsakovas aiškina, kad namas, kuriame jis gyvena, yra tėvų nuosavybė, tačiau ši formali aplinkybė bei tai, kad jokio kito nekilnojamojo ar registruojamo turto, išskyrus 1995 m. gamybos automobilio ir priekabos, jis neturi, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas verčiasi sunkiai. Teismui jis teigė, kad kitų išlaikytinių, be sūnaus K., jis neturi, nors taip pat nurodė, kad gyvena kartu su nedirbančia drauge. Jokių duomenų apie tai nepateikė. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie kokius nors finansinius įsipareigojimus.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad jos turtinė padėtis yra panaši kaip ir 2010 m. kovo 15 d. teismo sprendimo priėmimo metu.
8. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės patirta 700 Eur išlaidų advokatės pagalbai suma yra visiškai pagrįsta, įvertinus konsultaciją, dokumentų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl ji turi būti priteista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas G. J. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas taip pat prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstyti atsižvelgiant į tai, kad jis gera valia padidino išlaikymą, t. y. faktiškai mokėdamas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovo vertinimu, Z. P. yra netinkama ieškovė byloje, nes ieškovu turėjo būti pats nepilnametis vaikas. Tačiau teismas nesutiko su tokia atsakovo pozicija. Teismų praktikoje yra laikoma, kad ieškovu dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui turi būti nurodytas nepilnametis vaikas, o atsakovu ar atsakovais dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui yra vienas ar abu tėvai.
9.2. Teismas visiškai netyrė ir nenustatė, kokie yra nepilnamečio vaiko poreikiai ir kokia suma juos gali užtikrinti. Atsakovo vertinimu, 300 Eur priteistina suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra retenybė teismų praktikoje. Šilutės miestelis yra mažas. Nereikalingas transportas susisiekimui. Nėra privačių mokyklų. Mažesnės išlaidos pramogoms ir pragyvenimui. Todėl visiškai nesuprantamas teismo sprendimas priteisti būtent tokio dydžio išlaikymą, kuris buvo neįrodytas.
9.3. Teismas netenkino atsakovo atstovo reikalavimo išreikalauti įrodymus apie ieškovės turėtas išlaidas nepilnamečiui vaikui išlaikyti bei jos gaunamas pajamas, taip apribojant atsakovo galimybę lygiateisiškai rungtis.
9.4. Atsakovo vertinimu, teismas taip pat klaidingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 78,63 proc., todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Be to, atsakovas gera valia teismo posėdžio metu sutiko mokėti nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kiekvieną mėnesį, todėl išlaidos turėjo būti skaičiuojamos nuo šios sumos.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas sprendė priteisti iš atsakovo 66 Eur žyminio mokesčio, tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, kieno naudai jis priteistas. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo priteistiną žyminio mokesčio dydį.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Kai 2010 m. kovo 15 d. buvo priteistas išlaikymas, šalių nepilnamečiui sūnui buvo tik 9 metai, o šiuo metu jam jau beveik 17 metų. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo iš atsakovo priteisimo momento praėjus devyniems su puse metų, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jo kasdieniai poreikiai ir vaikui išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl iš atsakovo priteisto 115,85 Eur išlaikymo akivaizdžiai nepakanka net vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. jo poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to, Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija, vartojimo kainų lygis dėl infliacijos, padidėjo rūbų, avalynės, maisto produktų ir kitos kainos, dėl to paties padidėjo išlaidos vaiko socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei medikamentams.
10.2. Sūnus yra tokio amžiaus, kuomet jis greitai auga, vystosi, bręsta, todėl itin dažnai tenka pirkti naujus drabužius, avalynę, rūpintis higienos, lavinimo, mokymosi, laisvalaikio priemonėmis ir t.t. Nemažą dalį išlaidų ieškovė patiria ne vien maistui ar drabužiams, bet ir moka už gyvenamojo būsto, kuriame gyvena šalių vaikas, išlaikymą, rūpinasi geresniais vaiko mokslų pasiekimais, įgūdžių lavinimu (perka visas tam reikiamas priemones), rūpinasi visu kitu, ko reikia sūnaus vystymuisi bei socialinei raidai: mokesčiais, higienos prekėmis, vaistais, vitaminais, lavinimo priemonėmis, kasdieniais daiktais, laisvalaikiu, pavėžėjimu, kitomis nesuplanuotoms išlaidomis, t.t.
10.3. Atsakovas nurodė, kad 300 Eur suma paprastai nepriteisiama didžiųjų miestų gyventojams, kur jų turtinė padėtis paprastai būna geresnė. Šilutės miestelis yra mažas, nereikalingas transportas susisiekimui, nėra privačių mokyklų, mažesnės išlaidos pramogoms ir pragyvenimui. Tačiau vaiko tėvas, beveik dešimt metų savarankiškai neauginęs vaiko, nei nebeįsivaizduoja, kiek kainuoja vaiko būtiniausių poreikių tenkinimas, nežiūrint į vietovę, kurioje gyveni. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, koks išlaikymo dydis turi būti priteistinas nepilnamečiui vaikui, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
10.4. Po teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis nei kiek nepasikeitė, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Priteisiant išlaikymą jis buvo bedarbis, o šiuo metu dirba ir gauna stabilias nuolatines pajamas, jokių finansinių įsipareigojimų ar išlaikytinių neturi. Atsakovas yra jaunas, fiziškai ir psichiškai sveikas, darbingas asmuo, turintis daug profesinių gebėjimų. Teismas pagrįstai suabejojo, kad atsakovo turtinės padėties negalima laikyti sunkia.
10.5. Ieškovei nuo pat teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo teko ir iki šiol tenka visos pareigos rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, užtikrinant jam nuolatinį, kasdienį materialinį aprūpinimą bei gydymą. Todėl jai tenka tiek didesnė šalių vaiko aprūpinimo teikimo našta, tiek kur kas mažesnės galimybės užsidirbti pajamų šeimos pragyvenimui. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo nei ieškovė.
10.6. Ieškovės nuomone, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Jos procesinis elgesys laikytinas tinkamu, ji sąžiningai naudojausi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atlikau procesines pareigas. Atsakovas nesutiko su išlaikymo dydžio pakeitimu, todėl bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl tokios atsakovo pozicijos, o ne dėl to, kad prašė priteisti šiek tiek didesnį, nei teismas nustatė išlaikymo dydį. Todėl teismas pagrįstai priteisė jai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
13. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Dėl (ne)tinkamo ieškovo byloje
14. Atsakovas pareikštu apeliaciniu skundu visų pirma akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, kad Z. P. yra netinkama ieškovė byloje, nes ieškovu turėjo būti pats nepilnametis vaikas. Atsakovas tokius savo argumentus grindžia apeliaciniame skunde nurodydamas teismų praktikos pavyzdžius dėl nepilnamečio vaiko teisių civilinėse bylose, susijusiose su išlaikymo priteisimu. Tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su atsakovo nurodytais pavyzdžiais pažymi, kad skiriasi atsakovo minimų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės, o būtent, priešingai nei atsakovo nurodomose, šiose bylose sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bet dėl jau Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-198-204/2010 priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.201 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta galimybė vaiko motinai teikti ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Z. P. yra tinkama ieškovė nagrinėjamoje byloje.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam asmeniui (ne)padidinimo
15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
16. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo abiem pagrindais – tiek dėl pagerėjusios atsakovo turtinės padėties, tiek dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirmąjį pagrindą tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis (pavyzdžiui, vienas ar abu tėvai, teikę vaikui išlaikymą, neteko darbingumo arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.). Toks turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Remiantis Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-198-204/2010, ieškovė sprendimo priėmimo metu ieškovė Z. P. buvo dirbanti, gaunanti apie 2 000 Lt pajamas, o atsakovas buvo bedarbis, įregistruotas Darbo biržoje. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 31 d. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė Z. P. dirba toje pačioje darbovietėje kaip ir teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo metu, jos gaunamas mėnesinis atlyginimas sudaro 1 442,50 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 31 d. duomenis atsakovas G. J. nuo 2017 m. birželio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), kurioje gauna 1 110 Eur mėnesinį atlyginimą. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jo nurodytą nedirbančią draugę ar turimus kokius nors finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės finansinė padėtis nėra esmingai pasikeitusi po Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo. Tačiau atsakovo G. J. finansinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės.
19. Antrasis nutarties 15 punkte aptartas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas, pasireiškiantis poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) arba jų sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
20. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nenustatė, kokie yra nepilnamečio vaiko poreikiai ir kokia suma juos gali užtikrinti. Atsakovo vertinimu, 300 Eur priteistina suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra retenybė teismų praktikoje. Šilutės miestelis yra mažas. Nereikalingas transportas susisiekimui. Nėra privačių mokyklų. Mažesnės išlaidos pramogoms ir pragyvenimui.
21. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-198-204/2010 nepilnamečiam vaiko priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, skundžiamame sprendime nepakankamai detalizavo nepilnamečio vaiko poreikius. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai yra išaugę ir yra pagrindas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Nors Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu priteistas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis atitiko to meto vaiko poreikius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai per beveik 10 metų nuo teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo yra akivaizdžiai išaugę ir 115,85 Eur išlaikymo dydis vaikui nebėra pakankamas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. 2005 m. birželio 4 d. teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 800 Lt (231,70 Eur), skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), o nuo 2020 metų sausio mėnesio minimali mėnesinė alga jau yra 607 Eur, todėl iš atsakovo priteistina padidinta iki 300 Eur išlaikymo suma, nesudaranti net pusės esamos minimalios algos, nepilnamečiam vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių.
23. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes bei esančius byloje rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką dalis nei nepilnamečio vaiko motinai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino atsakovo teiktiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki jo pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atsakovas prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 78,63 proc., todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas gera valia teismo posėdžio metu sutiko mokėti nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kiekvieną mėnesį, todėl išlaidos turėjo būti skaičiuojamos nuo šios sumos. Be to, atsakovo vertinimu, teismas neteisingai apskaičiavo žyminį mokestį ir netiksliai skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kieno naudai jis yra priteistas.
26. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
27. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nors ir tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, tačiau nepagrįstai priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-198-204/2010 iš atsakovo nepilnamečio šalių sūnaus naudai buvo priteistas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymas kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteistą išlaikymo dydį padidinti 234,15 Eur suma (350 Eur – 115,85 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą padidino 184,15 Eur, t. y. ieškovės pareikštą ieškinį tenkino 78 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai turėjo priteisti 546 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.
28. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškovės Z. P. ieškinį mokėtinas 63 Eur (234,15 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. ) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydis taip pat turėjo būti apskaičiuotas pagal patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimo dalį, t. y. 49,14 Eur (63 Eur x 78 proc.).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
30. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant ieškovei Z. P. iš atsakovo G. J. 546 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisiant valstybės naudai iš atsakovo G. J. 49,14 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurio ieškovė buvo atleista.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:
Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 546 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei Z. P.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 49,14 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 14 ct) žyminio mokesčio dalį už pareikštą ieškinį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660)