- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2KT-91/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Rimučio Danučio Kazlausko
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo Rimučio Danučio Kazlausko pareiškimu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo Rimučio Danučio Kazlausko pareiškimas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 pagal pareiškėjo Rimučio Danučio Kazlausko pareiškimą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – Marijampolės 5-ojo notarų biuro notarė Bronislava Razvickienė, Lina Kriščiūnienė, Konstantinas Kazlauskas, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo bet kuriam kitam teismui. Pareiškime nurodoma, kad nei Marijampolės rajono apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto pareiškėjo tėvo Konstantino Kazlausko parašo 1996 m. lapkričio 12 d. testamente. Marijampolės rajono 5-ojo notaro biuro notarė Bronislava Razvickienė atidavė pareiškėjo seseriai Linai Kriščiūnienei ir broliui Konstantinui Kazlauskui testamentą nelaukdama, kol Kauno apygardos teismas priims sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Pareiškėjui Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4048-399/11 kilo abejonių dėl teisėjos Janinos Zaržeckienės nešališkumo. Teisėja kitų suinteresuotų asmenų nepagrįstus prašymus tenkino iš karto, nelaukdama parengiamojo posėdžio, nesuteikdama galimybės pareiškėjui prieštarauti dėl prašymų pagrįstumo. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo buvo sprendžiamas parengiamajame teismo posėdyje, t. y. suinteresuotiems asmenims suteikiant galimybę pasisakyti dėl prašymo pagrįstumo. Tokie teisėjos veiksmai patvirtina pareiškėjo abejones dėl teismo nešališkumo. Taip pat abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nešališkumu kelia akivaizdžios šių teismų teisėjų sąsajos su susinteresuotais asmenimis. Lina Kriščiūnienė ir jos sutuoktinis Jonas Kriščiūnas gyrėsi, kad neformalioje aplinkoje bendrauja su Marijampolės rajono apylinkės teismo darbuotojais. Konstantino Kazlausko sutuoktinė Nijolė Kazlauskienė civilinėjė byloje Nr. 2-4048-399/11 yra grasinusi, kad pasisamdys brangiausius advokatus, pinigų niekam negailės ir tvirtino, kad teisme jau viskas sutvarkyta ir sutarta, t. y. papirkti teisėjai ir byla pasibaigs jų naudai. 2012 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Marijampolės 5-ojo notaro biuro notarės Bronislavos Razvickienės neteisėtų veiksmų. Su notare Bronislava Razvickiene, kuri ilgą laiką dirbo Marijampolės mieste ir yra galimai užmezgusi asmeninius ryšius su teisėsugos institucijomis ir teismais, taip pat yra konfliktinė situacija, nes ji nepriėmė pareiškėjo prašymo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas prašo užtikrinti jo teisę į teisingą ir nešališką teismą, mano, kad jei byla bus nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme ar Kauno apygardos teisme, jo teisės bus pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).
Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).
Nagrinėjamu atveju iš prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas Rimutis Danutis Kazlauskas yra nepatenkintas Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo priimtais sprendimais, kuriais nebuvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jo tėvo parašo suklastojimo 1996 m. lapkričio 12 d. testamente. Dėl to pareiškėjas nepasitiki šių teismų teisėjais, mano, kad jie yra šališki, ir reiškia šiems teismams nušalinimą bei prašo perduoti civilinę bylą Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėti bet kuriam kitam Lietuvos Respublikos teismui. Kadangi pareiškėjas prašo nušalinti Kauno apygardos teismą, daroma išvada, kad pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, nes priešingu atveju byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Pareiškėjas teigia, kad jo teisė į nešališką teismą gali būti realizuota tik perdavus bylą bet kuriam kitam Lietuvos Respublikos teismui, tačiau nepateikia konkrečių faktų, objektyvių duomenų ir pagrįstų argumentų nei apie Marijampolės rajono apylinkės teismo, nei apie Kauno apygardos teismo visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Nušalinimo pareiškime minimi tik du Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai – Janina Zaržeckienė ir Dainius Gudas, kurie yra priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Pareiškėjo argumentai apie Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų galimą šališkumą yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini tik subjektyvia pareiškėjo asmenine nuomone. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo iškeltos abejonės dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.
Turėdamas duomenų ir įrodymų, kad konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar yra pagrindo abejoti dėl konkrečių bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, pareiškėjas turi teisę pareikšti nušalinimą šiam konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti Rimučio Danučio Kazlausko pareiškimą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti Rimučio Danučio Kazlausko pareiškimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėjimo ir prašymo dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.