- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2-4101-592/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38431-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui E. P. dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6894 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini). apie (duomenys neskelbtini). bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su H. T., sutrikdė pastarojo sveikatą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-2490-1053/2017 E. P. buvo pripažintas kaltu dėl H. T. sužalojimo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymomis DL-1 Nr. 3070 ir Nr. 30133 H. T. buvo nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. PE_SP8-5178 ir 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (10.3E) VPE_SP1E-12715 H. T. paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija už laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. H. T. išmokėjo 6894 Eur netekto darbingumo pensijos. Kadangi H. T. apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėta 6894 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoka, priežastis yra atsakovo neteisėta veika, ieškovui padarytą 6894 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas.
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-2490-1053/2017 E. P. buvo pripažintas kaltu dėl H. T. sužalojimo (b. l. 16-23). Ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam netekto darbingumo pensiją laikotarpu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019. lapkričio 30 d. 6894 Eur. (e. b. l. 25-27).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalies nuostatomis draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Todėl ieškovas, išmokėjęs H. T. valstybinio socialinio draudimo išmoką iš Fondo biudžeto lėšų, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmenų (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis). Ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog H. T. netekto darbingumo, dėl kurio jam buvo išmokėta netekto darbingumo pensija, priežastimi tapo atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais Fondo biudžetui buvo padaryta 6894 Eur žala, patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteisiant ieškovui 6894 Eur (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 155 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, j. a. k. 191683350, iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 6894 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.