Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. P., jo įstatyminei atstovei M. L., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2017 m. balandžio 1 d., apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su H. T., sudavė pastarajam rankomis ne mažiau 3 smūgių į veidą ir galvą bei ne mažiau 9 smūgių peiliu į veidą bei krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžius su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame galvos smegenų pusrutulyje, plėštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, muštines žaizdas galvoje, dešinėje blauzdoje, durtines – pjautines žaizdas kairio juosmens ir kairio klubo srityse, veide, dešiniajame žande, krūtinės kairėje, iš kurių viena kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę su kairio plaučio sužalojimu, taip dėl kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame galvos smegenų pusrutulyje ir krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo su plaučio pažeidimu, sunkiai sutrikdydamas H. T. sveikatą.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad įėjimo į butą durys apgadintos, išlūžęs durų kraštas, durų spyna guli ant žemės. Bute koridoriuje ir kambaryje ant grindų yra raudonos spalvos pėdsakai, krešuliai, objektai, panašūs į žmogaus vidaus organų dalis. Buto kambaryje ant grindų guli peilis su juodos spalvos plastikine rankena. Ant medinės spintelės rastas peilis su šviesia medine rankena, ant jo raudonos spalvos pėdsakai. Kambaryje išvartyti baldai, daiktai (t. 1, b. l. 13- 33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1831/2017(01) matyti, kad H. T. nustatyta kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame galvos smegenų pusrutulyje, durtinės ~ pjautinės žaizdos: veide, dešiniame žande, krūtinės kairėje (trys), iš kurių viena kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę su kairio plaučio sužalojimu, kairio juosmens ir kairio klubo srityse, plėštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos galvoje, dešinėje blauzdoje. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, kiti sužalojimai - kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką medicinos dokumentuose nėra. Tiek galvos sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, tiek krūtinės ląstos ertmės kiauryminis sužalojimas su plaučio pažeidimu atskirai nuo galvos sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių, iš jų durtinės – pjautinės žaizdos padarytos mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti dvejopo pobūdžio daiktais, t. y. duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu bei kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais) (t. 1, b. l. 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko būtent taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. E. P. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo H. T., liudytojų P. P., D. A., M. L., D. Š., M. A. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti H. T. patirti sužalojimai ir jų mastas. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. P. 2017 m. balandžio 1 d., apie 20.50 val. bute, esančiame Didlaukio g. 80-84, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su H. T., sudavė pastarajam rankomis, ne mažiau 3 smūgių į veidą ir galvą bei ne mažiau 9 smūgių peiliu į veidą bei krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismo nuomone, byloje yra pagrindas nustatyti E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį: padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai. Atsižvelgia į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes: nusikaltimas padarytas konflikto metu, visiems jo dalyviams apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgia į padarytą žalą: padaryti sužalojimai pripažinti sunkiais dėl to, kad galvos sužalojimo pasekoje kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, taip pat padarytas krūtinės ertmės kiauryminis sužalojimas su plaučio pažeidimu. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi Vilniaus Verkių mokyklos- daugiafunkcinio centro 8 klasėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui be bendrų bausmės skyrimo pagrindų atsižvelgia ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Vilniaus Verkių mokyklos - daugiafunkcinio centro pateiktos informacijos duomenimis, nuo 2015 m. kovo 15 d. E. P. buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė - įpareigojimas mokytis, lankyti vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijas priklausomybės ligų centre bei lankyti ankstyvosios intervencijos programą (t. 2, b. l. 49), mokyklą lanko prastai, todėl mokykla kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo skyrių dėl vidutinės priežiūros priemonių paskyrimo; 2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto pedagoginė- psichologinė tarnyba E. P. diagnozavo nežymią proto negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo (t. 2, b. l. 50, 51), šeima, kurioje auga, įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (t. 2, b. l. 47). Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad šeima jiems žinoma nuo 2007 metų, įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, su šeima dirba socialiniai darbuotojai, mama bendradarbiauja. Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyrius šiuo metu yra kreipęsis dėl vidutinės priežiūros priemonės (ugdymo socializacijos centre), nes Ernestas nelankė mokyklos, nevykdė minimalios priežiūros priemonių, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl jo padarytų veikų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. P. skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. balandžio 3 d. 12.10 val. iki 2017 m. balandžio 21 d. (iš viso devyniolika parų) (t. 1, b. l. 158, t. 2, b. l 24-25, 27-29).

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nepilnamečio amžių ir norėdamas padėti jam reintegruotis bei visuomenėje atlikti naudingą vaidmenį, ne tik pabrėžia bendrosios bausmės paskirtį, bet ir nurodo specialią nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, jos įgyvendinimo specialiuosius tikslus, kurie iš esmės papildo ir individualizuoja BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, tačiau jokiu būdu nepaneigia bendrosios bausmės esmės ir jos paskirties. Be kita ko, siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes, tad laisvės atėmimas nepilnamečiams gali būti taikomas tik išimtinais atvejais, kaip ultima ratio priemonė, užkertanti kelią nusikalstamiems nepilnamečio veiksmams. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymi, kad E. P. nustatyta nežymi proto negalia, jam taikytos minimalios vaiko priežiūros priemonės, šiuo metu sprendžiama dėl vidutinės priežiūros priemonių paskyrimo. Gyvenimo ir auklėjimo sąlygos buvo netinkamos (augo socialinės rizikos šeimoje, šeimoje, remiantis M. L. parodymais, buvo smurtaujama). Tiek pats E. P., tiek jo mama M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo situacija pasikeitė – šiuo metu jis toliau mokosi, pamokų nepraleidinėja, pasidarė ramesnis, pradėjo kitaip viską vertinti. Neigiamai vertina savo elgesį, gailisi. E. P. teisiamas pirmą kartą, nusikaltimo padarymo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs. Atsižvelgęs į visa tai, teismas vertina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. P. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidedamas, nustatant 2 metų (vidurkio dydžio) bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teismo nuomone, tikslinga E. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nustatant maksimalų įstatymo nustatytą 12 mėnesių terminą, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį 12695,90 eurų sumai. Šią žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 74), kaltinamasis pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo H. T. sužalojimo, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis H. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 5098,42 eurų žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 56). Teisminio nagrinėjimo metu H. T. patikslino ieškinį ir nurodė, kad jam padaryta 98,42 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos. Reikalavimas dėl turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nurodytą sumą jis išleido reikiamiems vaistams. Dėl pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, neabejotina, kad patyrus specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus buvo reikalingas gydymas vaistais, suma yra patvirtinta vaistinių kvitais (t. 1, b. l. 59-60), todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir visiškai patenkintinas.

H. T. byloje pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti. Jį grindė tuo, kad įvykio metu jis buvo stipriai sužalotas, apie tris savaites praleido ligoninėje, po to dar gydėsi sanatorijoje, jam nustatytas neįgalumas, liekamieji reiškiniai po įvykio –visą laiką svaigsta galva.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurių dalis vertintini nežymiu, dalis sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkiu sveikatos sutrikdymu pripažinta tiek galvos sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, tiek krūtinės ląstos ertmės kiauryminis sužalojimas su plaučio pažeidimu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių. Nukentėjusysis dėl tokių sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Daugiau kaip tris savaites gulėjo ligoninėje, jam atliktos 2 chirurginės operacijos, išrašymo metu išliekantis galvos svaigimas, pusiausvyros nejutimas, išlieka ryškūs statikos ir koordinacijos sutrikimai. Gydėsi sanatorijoje, šiuo metu tęsia gydymą ambulatoriškai, vartodamas gydytojo paskirtus vaistus. Tačiau nukentėjusysis nepateikė teismui objektyvių duomenų, kokios sužalojimų pasekmės yra išlikusios, ar reikalingas tolesnis gydymas, kaip tai atsilieps galimybei dirbti, taip pat, kokia nukentėjusiojo sveikatos būklė buvo iki įvykio, ar iki įvykio jis dirbo, nenurodė, kad patyrė ženklių dvasinių išgyvenimų. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną nuo ryto kartu su kitais asmenimis ir kaltinamuoju girtavo, dalyvavo konflikte ir, remiantis kaltinamojo ir liudytojo M. A. parodymais, pats griebėsi peilio. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nepilnametis, savarankiškų pajamų neturi, mokosi mokykloje, kaltinamojo įstatyminė atstovė M. L. nurodė, kad dirba, tačiau jos mėnesio pajamos kiek daugiau nei 100 eurų. Vis tik teismas pažymi, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių ir negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies įvertindamas nukentėjusiojo H. T. patirtus išgyvenimus 4000 eurų suma. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, jam tenkanti atlyginti žala subsidiariai išieškotina iš civilinės atsakovės M. L..

E. P. taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 31-32) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – juodos kelnės, juodas megztukas, peilis; E. P. rūbai: sportinės kelnės, džemperis, sportiniai bateliai, marškinėliai; lyginamajam tyrimui paimti: P. P., H. T., E. P. DNR pavyzdžiai (viso 3 vokai) bei nuoplovos nuo E. P. ir D. L. rankų (viso 2 vokai), patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 45-46), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti E. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir E. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 3 d. 12.10 val. iki 2017 m. balandžio 21 d. (devyniolika parų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių terminui, įpareigojant E. P. elgesio apribojimo laikotarpiu: 1) tęsti mokslą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi arba darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš E. P. 12695,90 eurus, o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš M. L..

H. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam 98,42 eurų turtinei žalai ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš E. P., o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš M. L..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodas kelnes, juodą megztuką, 1 peilį, E. P. rūbus: sportines kelnes, džemperį, sportinius batelius, marškinėlius, lyginamajam tyrimui paimtus P. P., H. T., E. P. DNR pavyzdžius (viso 3 vokus) bei nuoplovas nuo E. P. ir D. L. rankų (viso 2 vokus), saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.